Viduramziu miestai – civilizacijos centrai
5 (100%) 1 vote

Viduramziu miestai – civilizacijos centrai

Istorikai bando issiaiskinti, kaip is tikruju gyventa viduramziu miestuose-civilizacijos centruose. Tai yra sunku. Netgi didziausi Viduramziu miestai mums atrodo visai nedideli. Tokie miestai, kaip Florencija, Milanas, Venecija, Genuja, Paryzius, pabaigoje XIII a.ir pradzioje XIV a., turintys daugiau 50 tukstanciu gyventoju, skaitesi didmiesciais. Mazesniuose miestuose gyveno apie 2 tukstancius gyventoju. Gyventojai miestuose buvo ivairus: pirkliai, amatininkai, valdininkai, tarnai, dvasininkai. Tai buvo zmones skirtingu visuomeniniu padeciu. Svarbu tai, kad miestai viduramziais atsirado prie garsiu vienuolynu ar piliu, kur zmones tikejosi rasti prieglobsti nuo karo antpuoliu. Daznai miestai isaugdavo is prekybos centro – prie uosto, upiu santakoje ar judrioje kryzkeleje. Skurdas ir ziaurus nusikaltimai budavo iprasti kasdieninio gyvenimo reiskiniai. XIV a. Vakaru Viduramziu civilizacija zenge ne i prieki, o atgal. Simtametis karas tarp Anglijos ir Prancuzijos, maro epidemija, pavadinta Juodaja Mirtimi, nusinese trecdali gyventoju gyvybiu. Po truputi viduramziu miestai eme keistis. Atvezamos knygos plete zinias, isaugo medicinos lygis, atsirade lordai ir valstieciu sukilimai buvo pirmieji protestantizmo ir demokratijos zenklai. Renesanso ir Reformacijos laikais ivyko svarbiu meno, politikos ir religijos pokyciu, kurie nuzymejo naujuju amziu ir istorijos raida.

Siame darbe pagrindinis tikslas yra issiaiskinti kiek svarbus buvo viduramziu miestas krasto ekonomikai ir kulturai, kokia buvo viduriniuju amziu socialine struktura, kokie buvo pagrindiniai miesto gyventoju uzsiemimai ir kokia buvo ju vertybiu sistema.

Pagrindines knygos, kuriomis remiausi siame darbe yra Johan W.Baldwin ”Viduramziu kultura”. Joje gana aiskiai nusakyta XI-XII a. Vidurio Europos gyvenimas. Tai pat remtasi Aaron Gurevic knygomis ”Viduramziu kulturos kategorijos” ir kitomis knygomis, kuriose geriausiai atskleistas poziuris i viduramziu miestus bei ju vaidmeni siame istoriniame laikotarpyje.

VIDURAMZIU MIESTAI – CIVILIZACIJOS CENTRAI

Vienas isskirtiniu bruozu viduramziais – krikscioniskosios kulturos miesto susiformavimas ir pletimasis. Apie viduramziu miestus galime kalbeti tik nuo IX a. pab., t.y.brandziajame laikotarpyje.Po V-VIII a. kulturinio ir ekonominio sastingio zmogaus gyvenime, IX a. kyla miestu statybos banga. Siame reiskiniui atsirasti didziausia itaka turejo gerejanti ekonomine situacija (ekstensyvios kultyvacija idiegimas, zemes ukio technikos tobulejimas, pinigu idiegimas, prekybos atgimimas) ir, to pasekoje, padidejes gyventoju skaicius, tai pat socialinis, religinis procesas.Vis tik intensyviosios statybos vyko XI-XIV a. (nuo 1240 m. iki 1300 m. ikurta apie 300 nauju miestu).

Miestu kurimosi etapas vyko labai ivairiai:vieni atgaivino senuosius romenu miestus, kiti kuresi visiskai naujuose vietose.Didzioji dalis naujai lokalizuotu miestu isaugo is prekyvieciu prie didziuju vandens ir sausumos keliu,kiti isaugo is greta piliavieciu buvusiu papiliu. Pradzioje daugelis viduramziu miestu tiesiogiai priklause vietiniams valdovams,taciau susiformavus vietinems bendruomenems,vystantis amatams ir prekybai buvo susirupinta palankesnems verslo ir gyvenimo salygomis-sieke issivaduoti is feodalines politines sistemos ir isteigti savivalda. Miestu teisiu peremimo procesas tesesi iki XIV a. ir dauguma ju tapo laisvais.Viduramziski mietai,igave savivaldos teises, pvz. Magdeburgo, Liubeko ir kt., nebe priklausydavo jokiam feodalui kaip buvo pradzioje, o tapdavo tiesiogiai pavaldziais paciam karaliui. Tai leme, kad didele dalis zmoniu traukesi is savo kaimu, seimininku zemiu ir kelesi gyventi i miestus, nes norejo issilaisvinti nuo feodalo ”globos” ar neisgaledavo pragyventi is zemes dirbimo.Vis daugiau gyventoju plauke i miestus ir emesi ranku darbo gamyboje ar prekyboje.

Tuo paciu keitesi ir pacio miesto vaidmuo viduriniuju amziu kulturoje. Nors Viduramziais miestu gyventojai niekada ”neprasoko 10% visu gyventoju ”,taciau tai buvo greiciausiai besiplecianti visuomenes dalis. Nors miestai vis dar glaudziai buvo susijes su kaimu, taciau svarbiausios institucijos: amatai, prekyba, administracija, galiausiai ir religiniai centrai kuresi miestuose. Miestas tapo krasto ekonominio, kulturinio ir religinio gyvenimo centru.

Viduramziais ypac buvo svarbus tapo suskirstymas i luomus.Kaip teigia J.Huizingas, ”suskirstymo i luomus savoka tiesiog persmelkusi visas teologines ir politines paziuras ”.O tai reiskia,kad priklausymas luomui nuleme poziuri i zmogu ir jo vieta gyvenime. Nepriklausomybe luomui viduramziais, buvo paremta mintimi, jog tai Dievo ivesta tvarka-” ordo”, ir kiekvienas privalo pasilikti prie jam skirtos grupuotes ir atlikti jam skirta funkcija,pvz.dvasininkas melstis,valstietis ir biurgeris atlikti ranku darba.

Miestu atsiradimas ir augimas keite viduramziu visuomenes struktura. Esant tokiam sparciam miestu pletimuisi,susiformavo gausus ir itakingas,o daznai ir turtingas, miestieciu luomas.

Amatininkai ir pirkliai sudare viduramziu miesto gyventoju pagrinda. Tuo, kad i ju miestus atsikeltu kuo daugiau ivairiu amatininku ir prekiu buvo suinteresuoti ir krasto vadovai, siekia padidinti ir surenkamu mokesciu dydi ir pakelti salies ekonomini lygi. Ir nors biurgeriai, kaip jau mineta,buvo turtingas ir itakingas visuomenes sluoksnis:state katedras ir rotuses, steige universitetus bei buvo pagrindine ekonomikos vystymosi grandis ” aktyvios pirkliu ir amatininku veiklos deka miestai
suklestejo ir tapo civilizacijos zidiniais, kurie pakeite visa Vakaru Europos veida”. Miestieciu deka supratimas, kad reikia mokytis placiai isplito krikscioniskoje civilizacijoje,eme steigtis visuomenes mokyklos. Taciau poziuris i miestieciu luoma, neatitiko ju uzimamos padeties. Miestieciai buvo laikomi prasciokais, uzdirbanciais pinigus savo ranku darbu, t.y. tokiais paciais kaip ir valstieciai. Negarbingas buvo ir miestiecio prekybininko, ypac palukininko, statusas buvo del vyravusio poziurio kas yra darbingas darbas ir svarus pinigai. Prekybininku veikla daznai suskirstydavo ne tik su baznycios mokymu, nepalankiu poziuriu pinigu kaupima, bet ir su paciu miestelenu interesais. Mat buvo manoma, kad prekeiviai, o labiausiai palukininkai, lobsta nedirbdami, naudodamiesi kitu zmoniu darbo vaisiais ir materialiniais nepritekliais. Taciau ne tik baznycia ir varguoliai, neigiamai ziurejo i prekybininkus, bet ir kilmingieji, patys daznai skolindavesi, niekino ”prasciokus prekeivius ”, kurie buvo taupus, tvarkingi, racionalus. Kai tuo tarpu kilmingumo supratimas viduramziais buvo neatsiejamas nuo taupumo, besaikio islaidavimo ir saves demonstravimo. Galiausiai atsiranda nuostata, kad ir pirklio, ne tik zemdirbio darbas teikia malonuma Dievui ir Dievas padeda, tiems kurie ”gerai tvarkosi ”.

Taciau menkinantis poziuris i miestieciu luoma isliko net iki pat. Prancuzijos Revoliucijos, o faktas, kad daznai galingi patricijai papildydavo nuskurdusios diduomenes gretas, likdavo ” nepastebetas”.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 895 žodžiai iš 2909 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.