Viduramžių miestai1
5 (100%) 1 vote

Viduramžių miestai1

TURINYS

I. ĮVADAS……………………………………………………………………………….. 3

II. VIDURAMŽIŲ MIESTAI………………………………………………………….. 4

2.1.Miestų atsiradimo priežastys ……..………………………………………………….. 4

2.2.Kolonizacija ir naujieji miestai ….………………………………………..…………. 4

2.3.Miestų atgijimas …….…………………………………………..…………………… 5

2.4.Viduramžių urbanistinis palikimas ……………….…………………………..….….. 6

2.5.Urbanistinės aplinkos tobulinimas ……….……………………….…………………… 7

III. IŠVADOS ……..………………………………………….…………………………. 9

LITERATŪROS SĄRAŠAS …………………………………………………………….

10

I. ĮVADAS

Viduramžių miesto formavimasis, kurį šiandien galėtume apibūdinti kaip ciklą, kurio pradžia – vienuolikto amžiaus ekonominis bei demografinis suklestėjimas, o pabaiga – keturiolikto amžiaus nuosmukis, anuomet buvo suvokiamas kaip pavojingas šuolis į nežinomą ateitį. Ir Dante, apdainavęs

” antikinių sienų juostos” apsuptą miestą bei tapatinęs miestą su ”naujaisiais žmonėmis ir lengvu pelnu”, ir kiti keliautojai bei kronikininkai, atvirkščiai, aprašę šią naujovę su susižavėjimu ir nuostaba, savaip išreškė, kad vyksta kažkas netikėto ir stebinančio.

Santykis tarp Europos ir antikos pasaulio miestų apsivertė. Konstantinopolis (po kryžiuočių užkariavimo 1204 metais), Kordoba ( po 1236 metų atkariavimo), Bagdadas ( po mongolų antplūdžio 1258 metais), ir Palermas ( po Karolio Anžujiečio apsiausties 1266 metais) buvo nykstantys ir apgriuvę miestai, o daugelis Europos miestų sparčiai plėtėsi ir su viltimi žvelgė į ateitį. 1274-1291 metais Marco Polo aplankė Kiniją ir neaprėpiamus Juanų imperijos miestus, kurių mastai gerokai lenkė Europos miestus, ir visgi jis gretino juos kaip lygius Venecijai ir kitiems Europos miestams. Akistatos su likusiu pasauliu išvakarėse naujosios Europos miestai jau prilygo pasauliniams urbanistiniams standartams.

Daugelis bendrų teorinių svarstymų apie miestą yra pagrįsti idealizuota idėja apie kūribingą viduramžių laikotarpį. 1925 metais Robertas E. Parkas rašė: ”Miestas yra proto būsena, darinys, susidedantis iš papročių bei tradicijų ir iš pažiūrų bei jausmų, glūdinčių tuose papročiuose ir perduodamų su ta tradicija.”(R. E. Park,”The City:Suggestions for the Investigation of Human Behavior in the Urban Environment”, in The City, 1925,p. 1).

Darbo tikslai. Pagrindiniai šio darbo tikslai yra:

1. Apibrėžti viduramžių Europos miestų atsiradimo ir vystymosi priežastis,

2. Atskleisti pagrindinius viduramžių miestų bruožus,

3. Išskirti pagrindinius viduramžių Europos miestų tobulinimo bruožus.

II. VIDURAMŽIŲ MIESTAI

2.1. Miestų atsiradimo priežastys

Miestai viduramžiais atsirado dėl kelių priežasčių. Vienur jie išaugo prie garsių vienuolynų ar pilių, kur žmonės tikėdavosi rasti prieglopstį nuo karo antpuolių. Kitur miestais virto didesni kaimai, kur žemdirbiai suveždavo parduoti savo gėrybes. Dažnai miestas išaugdavo iš prekybos centro – prie uosto, upių santakoje ar judrioje kryžkelėje (Kleras D. D. 1995.p. 10) .Taip pat nėra abejonės, kad komercinė revoliucija prikėlė miestų civilizaciją Vakarų Europoje. Komercijos revoliucija nulėmė ne tik sparčiai augančią prekybos apimtį, bet ir verslo technikos tobulėjimą. Pastarojoje srityje Šiaurės Italijos pirkliai būdavo tikri novatoriai ir imdavosi komercijos praktikos, vėliau priimtos visoje Vakarų Europoje.

Drauge Italijos verslo žmonės pamažu išplėtojo metodus, kurie leisdavo jiems pasilikti namie ir platesnei veiklai vadovauti per agentus. Dalykine korespondencija, sąskaityba, draudimu, bankų paslaugų supaprastinimais ir kitomis komercijos priemonėmis jie nuvedė į modernų verslo praktikos amžių. Šampanės mugių nykimas trylikto amžiaus pabaigoje rodė, kad tuo metu naujas sėslus pirklys jau buvo beišstumiąs savo keliaujantį pirmtaką (Baldwin J. W. 1996.p. 36-37).

2.2.Kolonizacija ir naujieji miestai

Uždaras miestas, kitaip negu atviros kaimo vietovės, sužadino bendruosius Europos teritorijos pokyčius, prasidėjusius dvyliktame amžiuje. Miestas importavo maisto produktus ir žaliavas, o eksportavo prekybos ir pramonės produktus. Šie mainai ir bendras demografinis augimas vertė kaimą didinti gamybą – įdirbti naujas žemes ir geriau išnaudoti jau įdirbtąsias. Tuo pat metu Europos sienos plėtėsi į rytus: kolonizuotos žemės kitapus Elbės ir į pietus, po truputį atkariaujamos arabų teritorijos Ispanijoje (Benevolo L.1998.p.78). Šiems tikslams įgivendinti reikėjo naujų miestų, kuriuos kūrė valdovai, religiniai ordinai ar didesni miestai, remdamiesi jau esamais urbanistiniais modeliais.

Šie naujieji miestai mažesniu masteliu pakartojo miesto – valstybės savivaldos struktūrą, o politiškai ir teisiškai liko pavaldūs feodalui arba kitam miestui. Būtent šitaip keturioliktame amžiuje susiformavo išsišakojusi policentrinė struktūra, iki šiol būdinga Europai.
Naujose vietovėse įkurtuose nedideliuose miestuose ypač ryškiai atsiskleidžia sugebėjimas konceptualizuoti ir kurti planingą urbanistinę vienovę. Miestų forma būdavo nustatoma per pirmąjį planavimo etapą. Kiekvieno miesto įkūrėjas būdavo tos žemės savininkas, todėl galėdavo planuoti miesto išdėstymą su visomis smulkmenomis, kaip jam atrodė būtina.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 734 žodžiai iš 2314 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.