Viduramžių miestas- palanga
5 (100%) 1 vote

Viduramžių miestas- palanga

Palanga kaip kurortas pradėjo garsėti XIX a. pradžioje. Palanga – didžiausias Lietuvos kurortas, simbolinė Lietuvos vasaros sostinė, pasienio bei pajūrio miestas. Kalbant apie jo istoriją, užstatymo ir architektūros raidą, šiuos momentus visada turėtume atsiminti. Vienareikšmio atsakymo į klausimą, iš kur kilo Palangos vardas, nėra. Galime pateikti tik keletą Palangos vardo kilmės versijų. XIX a. istorko Teodoro Narbuto nuomone, vardas Palanga reiškia “prie uosto”. M. Balinskis priėjo išvados, jog šis vietovardis kilęs nuo žodžio “langas” . Artimi pastarajam yra populiarūs Palangos vardų aiškinimai tariant, kad čia “kadaise bangos skalavusios namų palanges” ir panašūs.

Palanga kaip miestas vienas iš seniausių Lietuvoje – 2003 m. pažymėjome 750 metų sukaktį nuo pirmojo jo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose. Na o Palanga kurortas turi ne daugiau kaip 200 metų. Kuršių vardas ir gyvenama vieta jau seniai buvo gerai žinomi jų vakariniams kaimynams už vandenų. Kuršiai gana anksti, bene pirmieji baltų genčių tarpe, yra paminėti rašytiniuose šaltiniuose. Tradiciškai manoma, jog jau apie 650 m. Kuršas kurį laiką priklausęs švedams. Senojoje raštijoje randame ne tik paminėtą Kuršo vardą, bet ir jų užsiėmimų ir būdo aprašymus. Vienas įdomiausių šaltinių yra apie 873 m. parašyta Rimberto kronika, aprašanti šv. Anskaro gyvenimą. Kronikoje minimos penkios kuršių žemės, du kuršių “miestai”, pabrėžiamas kurėšių turtingumas ir karingumas.

Paskutiniųjų dešimtmečių archeologiniai tyrimai parodė, kad Palangos apylinkėse žmonės galėjo pradėti lankytis jau mezolito, viduriniojo akmens amžiaus laikotarpiu. Narvos kultūros laikotarpiu (apie 2500 metų prieš Kristų) čia jau buvo gana palankios sąlygos apsistoti ir ilgesniam laikui. Viduramžius galima laikyti Palangos „aukso amžiumi“.

Iš pradžių buvo manyta, jog vikingų laikų Palanga tilpo Birutės kalno – senovinės pagoniškojo kulto vietos – papėdės gyvenvietėje. Vėliau buvo rasta dar viena didelį plotą užimanti senovinė gyvenvietė, pavadinta Pietine, po to atkasti ne tik kapai, bet ir kultūriniai sluoksniai Žemaičių kalnelyje. Taigi iš vienos nedidelės Birutės kalno papėdės gyvenvietės Palanga „išaugo“ į didelį keturių gyvenviečių kompleksą. Šiaurinėje Palangos dalyje, kasinėjant Naglio kalno ir į rytus nuo jo buvusio ežerėlio aplinką, smėlis rastas supustytas virš XV – XVI a. paviršių. Buvusioje paežerės lygumoje, apie 1 km nuo jūros kranto, šiandien stūkso net keletos metrų aukščio smėlio kopos. Apie 1000 metus jūros pakrantė į šiaurę nuo Roužės buvo bemaž ten pat, kur ir dabartinė.

Neįprasti Palangos gyvenviečių radiniai ne tik išskyrė jas iš kitų Lietuvos pajūrio senovinių gyvenviečių, bet pačią Palangą iškėlė kaip vieną svarbiausių ankstyvųjų viduramžių kuršių prekybos centrų.

IX a. Birutės kalno papėdėje buvusią gyvenvietę galima vadinti prekybine. X-XII a. visos keturios anksčiau paminėtos gyvenvietės sudarė svarbų prekybinį centrą, kurį neblogai žinojo skandinavai ir vakarų slavai.

Palangoje, ant Birutės kalno, senovėje buvo paleoastronominė observatorija – pagoniška žvejų ir žemdirbių šventykla.

Žmonės Palangoje ir jos apylinkėse nuo XIII a. vertėsi žvejyba, rinko ir apdirbo gintarą, prekiavo. XIV a. Palanga žinoma ir kaip Lietuvos jūrų uostas.

Palangos (Palange, Palanghen) vardas rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1253 m. balandžio 5 d. Vokiečių ordino dokumentuose – Kuršo žemės dalybų tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo akte.

Ankstyvųjų viduramžių Palangos gyvenvietės, kuri surasta pietinėje Palangos dalyje, plotas buvo apie 7 ha. Šioje vietoje dabar žaliuoja miškas.

Trečioji senovinė Palangos gyvenvietė buvo įsikūrusi toje vietoje, kur dabar dunkso Žemaičių kalnelis (paskutiniais amžiais supustyta, medžiais jau apaugusi natūraliai susiformavusi kopa, esanti pietinėje parko dalyje, priešais Tiškevičių rūmus). Šiuo metu senosios gyvenvietės plote auga gražus miškas, dalį jos užima vandenvietė, hipodromas ir šokių aikštelė. Smėliu užpustytas kultūrinis sluoksnis čia glūdi 0,5 1 m gylyje. Dar prie pusę amžiaus čia yra stovėję pastatai – jų dėmės matosi iš oro.

Vakarinėje gyvenvietės dalyje buvo atkasti keli pastatai. Vienas jų, datuojamas XII – XIII a. yra buvęs 5×4,5 m dydžio, orientuotas vakarų-rytų kryptimi. Namo kontūrą žymėjo nedideli akmenukai, perdegusio molio trupiniai, angliukai. Namas buvęs rentinis. Pastato ribose buvo akmeniniai pasvarėliai, geležies šlako trupiniai, vinys, peiliukas, žalvario apkalėlis, keletas gintaro gabaliukų. Vienos rastos puodų šukės buvo lipdytos, kitos jau turėjo žiedimo žymių.

Šalia šio namo yra stovėję ir kiti pastatai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 771 žodžiai iš 2555 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.