Viduramžių muzika1
5 (100%) 1 vote

Viduramžių muzika1

VIDURAMŽIAI

Viduramžių epocha tęsėsi nuo IV iki XVII amžiaus. Nuo IV a. Vakarų bažnytinę muziką buvo galima laikyti savarankiška krikščioniškosios muzikos atšaka. Po imperijos žlugimo Rytų Romos valstybė, virtusi Bizantijos imperija, gyvavo dar apie tūkstantį metų, kal ją galutinai sutriuškino turkai 1453m.

Ankstyvieji viduramžiai: nuo V iki IX a. Juos pradeda krikščioniškosios kultūros formavimasis. Jų pabaigą byloja vadinamasis „Karolingų renesansas“ (VIII- IX a.). jis kilo milžiniškoje Frankų imperijoje, valdant imperatoriui Karoliui Didžiajam. Tuo metu Vakarų Europoje vyko kultūrinis sąjūdis: imta domėtis pasaulietiniais mokslais, antikos kultūra, o prie bažnyčių ir vienuolynų- steigti mokyklas, vėliau tapusias pirmaisiais Europos universitetais. Buvo plėtojama literatūra, formavosi romanų ir germanų kalbos.

Vidurinieji viduramžiai ( X- XIIa.). Jų pradžią skelbia vadinamasis „Otonų renesansas“, pakeitęs Karolingų renesansą. Tuo metu pradėjo formuotis ir iki XIIIa. Gyvavo pirmasis bendraeuropinis meno stiliui- romanika. Viduriniuosius viduramžius užbaigia didžiausio klestėjimo sulaukęs viduramžių klasikinis brandžiosios gotikos stilius. Klasikiniai viduramžiai- bažnytinės kultūros žydėjimo metas. Antra vertus, iki tol buvusi vieninga, krikščionių bažnyčia 1034m. skilo į Vakarų- katalikų ir Rytų- provoslavų. Klasikiniai viduramžiai- tai ir visai kitokio gyvenimo formavimosi pradžia. Nuo X a. pradėjo formuotis pirmieji miestai. Jų augimą lėmė tai, kad atsirado savarankiška žmonių veiklos sfera- amatai. Vienuolynų mokyklos miestuose virto universitetais( pirmasis buvo įkurtas Italijoje Bolonijos mieste XI a.; Anglijoje Oksfordo-1167 ; Prancūzijoje Paryžiaus-1215 ; Čekijoje Prahos-1348 ; Lenkijos Krokuvos-1364 ; Lietuvoje Vilniaus-1579).

Vėlyvieji viduramžiai (XIV a. vidurys- XVII a. pradžia) yra ne kas kita, kaip renesanso epocha.

Simboliška, kad viduramžiai prasidėjo krikščionybei ėmus vienyti Europą. Antra vertus, krikščionybė skilo į katalikų ir provoslavų, o XIV a. kilo antikatalikiškas judėjimas- Reformacija. Netrukus ji nuo katalikų bažnyčios atskyrė trečdalį tikinčiųjų ir susiformavo į trečią (šalia katalikybės ir stačiatikybės) pagrindinę krikščionybės kryptį protestantizmą, įsigalėjusį vidurio ir šiaurės Europoje ir reiškusį naujų luomų- miestiečių, buržuazijos- interesus.

Viduramžių muzikos istorija. Viduramžių muzikos istorija iš esmės yra pirmiausia bažnytinės muzikos istorija ir, deja, ją neišsamiai tepažįstame. Taip atsitiko todėl, kad pasaulietinė viduramžių kultūra iki pat renesanso buvo pirmiausia žodinė. Knygos buvo labai brangios, jas galėjo leisti tik turtingi vienuolynai, bet ne klajojantys muzikantai, kurie dažniausiai būdavo neraštingi. Pasaulietinė muzika ypač suklestėjo riterių ir jų palydovų- menestrelių, žonglierių laikais (XII- XIV a.). Ji ėjo iš lūpų į lūpas. Iki mūsų dienų išliko penki trubadūrų dainų rinkiniai, kurie buvo užrašyti tik po šimto metų nuo autorių mirties.

Ankstyvieji viduramžiai (V- IX a.)

Svarbiausia muzikos meno raidos kryptis tuo laiku buvo bažnytinės muzikos ir jos pagrindinės formos- grigališkojo choralo kūrimas ir plėtojimas.

Bažnytinė muzika- tai krikščionių bažnyčios muzika. Viduramžiais bažnyčia buvo profesionaliosios muzikos centras. Krikščionybės pradžioje (I- II a.) bažnytinė kūryba visų pirma ėmė puoselėti žydų psalmių ir senovės graikų himnų tradicijas. Ilgainiui susiklostė bažnytinių giesmių giedojimo būdas, o tuo pačiu ir bendrinis pslamių ir bažnytinių giesmių melodikos tipas- psalmodija (tai rečitatyvinis, liturginis giedojimas). Ankstyvoji psalmodija kilo iš judėjų pamaldų. Ji buvo dviejų rūšių:

• Responsorinė- kai pakaitomis gieda solistas (kantorius), intonuojantis psalmės tekstą ir choras, atliekantis refreno funkciją;

• Antifonine psalmodija- kai pakaitomis gieda du chorai.

Iš antifoninio giedojimo principo kilo ir vienas pirmųjų bažnytinės muzikos žanrų bei formų- antifona- ankstyvoji bažnytinė giesmė, atliekama , antifoniniu būdu. Gyvavo ir psalmodija in directum,- atliekama vieno choro.

Dar vienas paprastesnių giesmių tipų yra strofinio eiliuoto teksto himnai. Eiliuotu tekstu paremta ir sekvencija. Viduramžiais tai buvo viena labiausiai paplitusų dvasinės poezijos formų. Europoje seniausių himnų autoriais laikomi Aurelijus Augustinas (žymus teologas ir filosofas, 354- 430) ir Ambrozijus Mediolanietis ( žymus bažnyčios veikėjas ir muzikas teoretikas, 333 arba 340- 397).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 702 žodžiai iš 2286 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.