Vidurinė mokykla šveicarijoje ir jav
5 (100%) 1 vote

Vidurinė mokykla šveicarijoje ir jav

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS

EDUKOLOGIJOS KATEDRA

MAGISTRATŪROS STUDIJŲ I-o KURSO

STUDENTO SAULIAUS VOGELĖS

REFERATAS

VIDURINĖ MOKYKLA ŠVEICARIJOJE IR

JUNGTINĖSE AMERIKOS VALSTIJOSE

Darbo vadovė: doc. dr. L.Ušeckienė

Šiauliai 2005

Turinys

1. Įvadas………………………………………………………………………………………….3

2. Šveicarijos ir JAV politinių sistemų apžvalga………………………………………………4

3. Šveicarijos ir JAV švietimo sistemos………………………………………………………….5

4. Šveicarijos ir JAV Vidurinių mokyklų valdymas ir finansavimas……………………..6

5. Vidurinių mokyklų pedagogų rengimas bei statusas Šveicarijoje ir JAV…………..10

6. Išvados……………………………………………………………………………………………….12

7. Literatūros sąrašas………………………………………………………………………..14

1. Įvadas

Konkreti visuomenė rutuliojasi, atsinaujina dėl savo ugdymosi, tobulėjimo, ypač dėl jaunosios kartos edukacinių švietimo procesų. Taigi kiekviena visuomenė turi savo suvoktą edukacinę misiją, kurią paprastai ji adresuoja švietimo sistemai. Priklausomai nuo visuomenės politinės, edukacinės, kultūrinės, socialinės terpės, ši suvokta edukacinė (švietimo) misija yra realizuojama konkrečiais keliais ir būdais. Savo ruožtu kiekvienos šalies mentaliteto ir tradicijų plėtra labai priklauso nuo švietimo sistemos, jos tikslų, uždavinių ir pedagoginio lygio.

Mokykla – tai visuomenės veidrodis. Ji atspindi žinias, vertybes ir sugebėjimus, kuriuos per amžius visuomenė laikė svarbiausiais. Be to mokykla asimiliuoja skirtingos etninės, rasinės, religinės, ir kultūrinės prigimties žmones, perduoda jiems daugumos papročius, vertybes. Mokykla- tai vieta, kur jaunuolis suvisuomeninamas, mokomas protingai ir konstruktyviai dalyvauti visuomenėje.

Mokymo kryptis – teorinis pavienių mokymo procesų pusių aiškinimas, grindžiamas savitu mokymo metodų naudojimu, mokymo organizavimu, savitais mokytojo ir mokinių santykiais.

Esminė švietimo paskirtis suteikti asmeniui brandaus savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam tobulinti savo gebėjimus visą gyvenimą. Tačiau šiems uždaviniams įgyvendinti reikia tokių švietimo sistemų, kurios būtų grindžiamos žmogaus, kaip socialinio, kultūrinio individo, samprata, giluminių ryšių su socialine tikrove suvokimu.

Išsivysčiusios bendruomenės švietimo erdvei būdinga bazinė kompetencija: socialiniai, ekonominiai, politiniai ir psichologiniai gebėjimai gyventi daugiakultūrėje visuomenėje, savosios kalbos gryninimas bei kelių kalbų mokėjimas, informaciniai gebėjimai orientuotis spartėjančiame ir didėjančiame informacijos sraute, visą gyvenimą siekimas gyvenimo pilnatvės, asmeninio, profesinio ir visuomeninio tobulėjimo. „Taigi šiais laikais tenka visiems mokytis: jaunoji karta perima sukauptą patyrimą, kad galėtų jį toliau gausinti, o vyresnieji jį turtina naujais atradimais, materialinės ar dvasinės kultūros sferoje, pažindami tai, kas nauja“ (V. Jakavičius, 1998, p.91).

Šio darbo tikslas, dviejų pažangių, tačiau labai skirtingų politine santvarka, geografine padėtimi ir užimamu plotu, bei kultūrinio paveldo ir tradicijų atžvilgiu, valstybių – Šveicarijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų vidurinių mokyklų palyginimas, jų ypatumų atskleidimas ir sugretinimas. Be jokios abejonės, norint pasigilinti į bet kurios šalies švietimo sistemą, pirmiausia turime susipažinti su tos šalies politine sistema. Todėl vienas iš mano darbo uždavinių yra labai lakoniškai apibūdinti Šveicarijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų politines sistemas. Šiame darbe apžvelgiau, kaip rengiami ir kokie reikalavimai šiose šalyse keliami pedagogams. Taip pat šiame darbe pateikiau trumpą švietimo sistemų apžvalgą, ir nurodžiau esmines problemas su kuriomis susiduriama administruojant vidurines mokyklas minėtose šalyse.

2. Šveicarijos ir JAV politinių sistemų apžvalga

Šveicarija-41,3 tūkst. kv. km. plotą, 6,4 milijono gyventojų turinti Alpių kalnų šalis, neesanti Europos sąjungos nare, nors driekiasi Europos centre. Joje politinis gyvenimas vyksta trimis lygiais: konfederacijos, kantonų ir seniūnijos. Šveicarija – parlamentinė federacinė respublika, su dviejų rūmų parlamentu (Federacinė asamblėja): Nacionalinė taryba (renkama 4 metams, 200 deputatų) ir Kantonų taryba (renkama 4 metams, po 2 žmones iš kantono, 46 deputatai). Šveicariją sudaro 23 kantonai ir 3 puskantoniai (iš viso 26 kantonai) turi savo parlamentus bei vyriausybes, savo policiją, savo administracinius organus, socialinę tarnybą. Dabartinės konfederacijos pradžia 1921 metais įvykęs trijų kantonų – Urio, Švyco ir Ciūricho – susijungimas. Visi kiti vėliau prisijungę kantonai – tai buvusios atskiros valstybėlės, turėjusios savitas kultūrines tradicijas, skirtingas kalbas, jos savarankiškai tvarkėsi savo ekonomiką ir švietimą. „Kaip pažymėta Šveicarijos konstitucijoje, „kantonai yra suverenūs tiek, kiek jų
suverenitetas nėra ribojamas konfederacijos konstitucijomis““ (Apie demokratiją,1995, p. 30) ir jie naudojasi tomis teisėmis, kurios patikėtos nekonfederacinei valdžiai. Vadinasi, valstybė turi tik tas kompetencijas, kurias jai aiškiai nurodo konstitucija. Todėl galima teigti, kad kompetencija paskirstyta kantonų naudai.

Vis dėlto konstitucija riboja tam tikras teises, pavyzdžiui: kantonai turi pateikti savo konstitucijas Federaciniam susirinkimui ir gauti jo pritarimą. Svarbiausia prielaida šiam pritarimui gauti – demokratinė struktūra. Taip pat kantonų konstitucijos negali prieštarauti vienos kitoms.

Konfederacijos valdymo aparatas yra Federacijos tarybos užduočių įgyvendinimo ir politikos vykdymo priemonė. Jis visiškai pavaldus Federacijos tarybai, o jai vadovauja federalinis prezidentas, kuris renkamas Jungtiniame federaciniame susirinkime vieneriems metams. Federalinis prezidentas yra kolegialus Federacijos tarybos organo pirmininkas. Federacijos tarybos narys savo tarnybos metu negali turėti jokios kitos tarnybos, užsiimti kita profesija ar verslu.

Kiekvieną kantoną sudaro seniūnijos ir kai kur veikia papildoma institucija – apygardos valdyba. Seniūnijos yra pavaldžios atitinkamo kantono valdžiai. Pareigas ir užduotis joms nustato kantonas. Jos dažniausiai susijusios su mokyklos veiklos organizavimu, mokesčių rinkimais, socialine rūpyba ir pan. Seniūnijos teisinė organizacija priklauso nuo vietovės ir dydžio. Seniūnijos valdyba veikia nuolat. Įstatymų leidimą gali atlikti gyventojų susirinkimas arba seniūnijos parlamentas, kuris renkamas slaptu balsavimu. Sprendžiant kai kurias problemas ar klausimus, seniūnijos dažnai susivienija.

Šveicarijai „margumo“ suteikia ne tik įvairus politinis spektras ar 26 istoriškai susiformavę kantonai, bet ir didelę gyventojų dalį sudarančios kultūrinės, etninės, religinės ir kalbinės mažumos.

Jungtinėse Amerikos Valstijose 249 milijonai gyventojų gyvena 9171032 kv. km. plote, padalintame į 50 valstijų. JAV, be minėtųjų 50 valstijų, turi dar 5 teritorijas už šalies ribų. Šalies sostinė Vašingtonas, didžiausias miestas – Niujorkas, daugiau kaip 9 milijonai gyventojų.

Visuomenės gyvenimas JAV funkcionuoja pagal tris šalies Konstitucijoje minimus lygius – nacionalinį arba federalinį, valstijos ir vietinį, arba bendruomenės.

Teisinėje ir politinėje literatūroje Jungtinės Amerikos Valstijos laikomos tipiškiausiu prezidentinės respublikos pavyzdžiu: valstybės valdžios institucijų sistema įtvirtinta 1787m. priimtoje Konstitucijoje, valstybės aukščiausiųjų valdžios institucijų sistema grindžiama “stabdžių ir atsvarų sistema”, pagal ją Prezidentui, Kongresui ir Aukščiausiajam Teismui suteikti įgaliojimai, kurie leidžia daryti įtaką vienas kitam. Prezidentas yra vykdomosios valdžios vadovas, jis formuoja Kabinetą (Vyriausybę) Senatui dalyvaujant tik nominaliai. Kabinetui vadovauja Prezidentas. Kabinetas nėra politiškai atsakingas Kongresui. Prezidentas santykiuose su Kongresu gali pasinaudoti veto teise, taip pat turi teisę kreiptis į Kongresą. Kongresas – įstatymų leidžiamoji institucija. Kaip poveikio priemonę vykdomajai valdžiai kontroliuoti jis gali naudotis savo teisėmis finansų srityje, taip pat atlikdamas tyrimus ir apklausas komitetuose ir t.t. Aukščiausia teisminė instancija – JAV Aukščiausias Teismas, kurio teisėjus iki gyvos galvos, Senatui sutikus, skiria Prezidentas. Aukščiausiojo Teismo kompetencijai būdinga tai, kad jis vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų konstitucingumo kontrolę. Tai svarbi valstybės valdžios institucijų pusiausvyros garantija.

Amerikiečiai – nevienalytė tautiniu, rasiniu, kalbiniu, socialiniu, turto, išsilavinimo, kultūriniu požiūriu nacija.

3. Šveicarijos ir JAV švietimo sistemos

Istorinės autonomijos įtaka išliko pakankamai stipri iki šių dienų. Visi 26 kantonai, nepaisant regioninio šalies susiskirstymo pagal keturias valstybines kalbas, turi savo atskirus dialektus, kuriuos sunkiai supranta kito kantono gyventojai. Dauguma šalies kultūrinių tradicijų yra kilusios 19 šimtmetyje. Švietimo klausimai, išdėstyti dabartinėje konstitucijoje, istoriškai remiasi 1874m. Šveicarijos Konfederacijos konstitucija.

Nagrinėjant Šveicarijos švietimo sistemą, tenka kalbėti apie 26 švietimo sistemas, turinčias savų ypatumų. Decentralizacija – tai vienas ryškiausių Šveicarijos švietimo sistemos bruožų. Pagrindinis Šveicarijos švietimo politikos uždavinys – švietimo įstatymų leidyba.

Šveicarijoje švietimas yra decentralizuotas, švietimo klausimai yra kantonų kompetencijoje, todėl formaliai šansų lygybė įtvirtinama atskirų kantonų švietimo įstatymuose, mokymo planuose ir pan. Ciūricho kantono liaudies mokyklos mokymo plane teigiama, kad „liaudies mokykla formuoja augančias kartos žmogų. Jos bendroji misija – tautos švietimas. Ji yra atvira visiems, nepaisant lyties ar kilmės skirtumų. Visi turi lygias teises į ją ir taip pat pareigas jai. Ji visiems turi suteikti vienodus šansus.“

Nors konstitucijoje neskelbiama teisė į išsilavinimą, tačiau Šveicarijoje paisoma teisės į švietimo laisvę, negalima teikti pranašumo kurioms nors švietimo įstaigoms, remiantis išimtinai darbo jėgos paklausa. Akcentuojama ne išsilavinusios darbo jėgos paklausa, o siekiančių
poreikiai.

Šveicarijos švietimo sistemos klasifikacija: ikimokyklinė pakopa; pradinis ugdymas; pirma vidurinė pakopa; antra vidurinė pakopa; povidurinė pakopa, neuniversitetinė povidurinė pakopa; aukštojo, universitetinio mokymo pakopa.

Galima tik gana apibendrintai kalbėti apie visą Šveicarijos švietimo sistemą, kadangi, kaip jau buvo minėta, švietimas skirtinguose kantonuose organizuojamas gana savitai

Amerikiečiai teigia, kad mokyklos tikslas yra mokyti. Tačiau kyla diskusijos, kokių tikslų turėtų siekti mokykla, kad žmogus galėtų save laikyti mokytu? Aristotelis bandė spręsti šią problemą, mąstydamas taip: “Egzistuojanti švietimo praktika yra paini; niekas nežino, kokio tikslo mes turėtume siekti – ar naudos gyvenime, ar dorybės, ar žinių; todėl visų šių trijų nuomonių turėtų būti laikomasi” Šią Aristotelio mintį iki šiol stengiamasi tikslinti, konkretizuojant, kokie turėtų būti švietimo tikslai.

Nuo 1950 iki 1980 metų vykstant JAV švietimo sistemos pokyčiams, pakaitomis dominavo orientacija čia į mokymo turinio tobulinimą, čia į mokinio interesus bei poreikius;1980 metais prasidėjusios švietimo reformos tikslas buvo vienu metu akcentuoti du dalykus: mokinių žinių lygio siekimą ir kūrybinių sugebėjimų ugdymą;1988 metais švietimo reforma pereina į kitą kokybinį lygį, keldama pagrindinį tikslą – naujos švietimo sistemos ir naujos visuomenės kūrimą. Labai populiari tampa socialinio rekonstruktyvizmo teorija. Kadangi žmoniją ištiko kultūrinė krizė, buvo aiškiai suvokta, kad švietimo misija – tai naujos visuomenės sukūrimas. Todėl švietimo sistema turi įvertinti ne tik artimąją, bet ir tolimąją aplinką, tai yra – visą pasaulį. Todėl mokymo programas būtina internacionalizuoti, suteikti joms tarptautinį pobūdį. Tai leistų sumažinti konfliktus, ginčus, nesantaiką tarp pasaulio tautų. Juo labiau, kad tam yra techninės (pirmiausia – ryšių, informatikos) galimybės. Šiuo metu kuriant ugdymo programas atsižvelgiama į komercijos, industrijos, karinių pajėgų, valstybės valdymo ir sveikatos apsaugos reikalavimus, į kompiuterių naudojimo galimybes bei edukacines technologijas.

Pastaruoju metu daugumoje JAV vidurinių mokyklų siekiama įgyvendinti 4 pagrindinius tikslus: asmenybės socializacijos, aukšto lygio žinių siekimo, asmenybės ugdymo ir visuomenės socialinio tobulėjimo.

Švietimo struktūra. Jungtinėse Amerikos Valstijose pastebima be galo didelė švietimo įvairovė, netgi sakoma, kad JAV yra 50 skirtingų švietimo sistemų, tai yra kiekviena valstija turi savo švietimo sistemą.

Čia išsiskirta ikimokyklinio ugdymo grandis, taip pat pirmojo (penkerių, šešerių, aštuonerių metų pradinės mokyklos), antrojo lygio (pirmosios pakopos – žemesniosios 3 metų vidurinės arba 2-3 metų vidurinės mokyklos; antrosios pakopos – 3 metų aukštesniosios vidurinės, 4 metų aukštesniosios mokyklos), trečiojo lygio ugdymo institucijos – aukštosios mokyklos (bendruomenių koledžai, universitetai, kitos 4 metų aukštosios mokyklos, technikos institutai, profesinės aukštosios mokyklos).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1770 žodžiai iš 5712 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.