Viduriniosios vaikystės bendravimo įpatumai
5 (100%) 1 vote

Viduriniosios vaikystės bendravimo įpatumai

Bendravimo sąvoka

Bendravimas — tai tarpusavio sąveika, sudėtingi, įvairialypiai žmonių kontaktai, atsirandantys iš bendros veiklos poreikių. Jis apima keitimąsi informacija, bendros sąveikų strategijos parengimą, kito žmogaus suvokimą ir supratimą. Bendraujant vyksta žmonių sąveika: pasikeičiama mintimis, emocijomis, susipažįstama (7).

Bendravimas — tai procesas, kuriame reiškiasi skirtingos patirties partneriai, jie kuria santykius, tuo pačiu metu siųsdami ir gaudami pranešimus, kuriuos veikia fizinės ir psichologinės kliūtys (7).

Bendravime dalyvauja dvi pusės: kalbantysis ir suprantantis kalbėjimą. Kad bendraujantys žmonės galėtų kalbėtis, jie turi mokėti tą pačią kalbą, jų atmintyje turėtų būti „įrašytas“ tam tikras kiekis tos sistemos ženklų. Kalbėjimas ir supratimas nėra atskirų smegenų centrų funkcija, o integruotas įvairių smegenų sričių procesas.

Kiekvieno bendravimo metu mes dažnai keičiamės vaidmenimis, tapdami tai klausytojais, tai kalbėtojais. Visais atvejais klausytojas nuolat skatina kalbėtoją pažvelgti į save patį, taip padėdamas geriau suprasti, kuo tasai siekia pasidalyti, jeigu kalbantysis prašo patarimo ar įvertinimo, turėtume būti budrūs. Yra didžiulis skirtumas tarp to, kaip, pasak mūsų, jis „turėtų“ galvoti, ir nusakymo, ką patys darytumėme panašiomis aplinkybėmis. Čia patys tampame siuntėjais ir užsikrauname siuntėjo pareigas. Reikėtų vengti sakyti/ ką klausytojas „turėtų“ daryti (7).

Kiekvienas mūsų, kaip unikalus individas, elgiasi ir reaguoja į gyvenimiškas situacijas skirtingai. Negalime perkelti ant svetimų pečių atsakomybės už savo pasirinkimus, bet turime teisę ir galimybę išsipasakoti. Perduodant žinias, neturi iškilti noras pasigirti ar pasipuikuoti, kad žinote gerokai daugiau už kitą žmogų.

Pagrindiniai bendravimo elementai

1.Žodis. Tai pirmas ir svarbiausias iš bendravimo elementų. Žodžiu išreiškiame mintis, jausmus. Tačiau labai svarbu sugebėti mintis reikšti tiksliai; lygiai taip pat reikšminga adekvačiai suvokti, kas buvo pasakyta, kitaip žodis gali virsti sugedusiu telefonu. Kalba, kaip Žinome, susideda iš žodžių ir ne iš bet kokių, o tokių, kokius mes patys sugebame i savo kalba įkomponuoti. Kalba privalo atspindėti mūsų norimas perteikti mintis, nes ne visada mūšy partneris supras tai, ko nepasakėme (9)

Kalba yra dinaminis procesas, nes galite būti nusiteikę kalbėti vienaip, tačiau besikalbant jūsų psichologinė būsena kinta. Jus galite būti laimingas, energingas, liūdnas ar depresyvus arba atvirkščiai, ir tai darys poveikį tolesniam bendravimui. Bendravimo metu kinta ir fizinė būsena. Skirtingai kalbės alkanas, pavargęs, sergantis ar sotus, pailsėjęs ir sveikas žmogus. Todėl, rengiantis rimtam pokalbiui, tenka įvertinti nuotaika bei sveikatos stovį, nes nuo jų taip pat priklausys bendravimo efektyvumas (9).

2. Bendravimo turinys. Tai, ką vienas kitam pasakysite, kokį turinį į savo kalba įdėsite, bus lyg socialinis veidrodis, kurį kiekvienas asmuo laiko prieš save, išreikšdamas savo jausmus ir suvokimą. Jeigu tarne veidrodyje jūs pamatysite teigiamą savo įvaizdį, jūsų elgesys bus visai kitoks negu pamačius neigiamą, įvaizdį. Su jumis bendraujančiojo atsakas yra stimulas elgtis vienaip ar kitaip(9).

3. Bendravimo forma. Tai turinio ir žodžių išraiškos būdas. Šiuo požiūriu yra svarbu, kaip jūs bendraujate. Bendravimas gali būti verbalinis — žodinis ir neverbalinis, kai tas pats turinys perduodamas veido išraiška, žvilgsniu, gestais, lytėjimais, poza, kūno orientacija ar apranga(9).

Bendraujant svarbu ir proksemika – atstumas tarp žmonių. Iš to, kokiu atstumu vienas nuo kito žmonės stovi ar sėdi bendraudami, mes galime spręsti apie tai, kiek jie yra pažįstami, kokie jų tarpusavio santykiai. Kuo artimesni santykiai, tuo mažesnis atstumas tarp žmonių.

4.Bendravimo zonos:

Intymioji zona (0-50cm). Į ją įsileidžia tik artimi gerai pažįstami žmonės. Šioje zonoje bendraujant būdingas pasitikėjimas, kalbama tyliai, prisiliečiama.

Asmeninė zona (50-120cm) Tokiu atstumu patogu bendrauti su draugais kolegomis.

Socialinė zona (120-400cm). Tai patogiausias atstumas formaliems kontaktams visuomenėje, įstaigose, mokykloje. Tokiu atstumu bendraujama su nepakankamai pažįstamais žmonėmis.

Visuomeninė zona (daugiau kaip 400cm). Tokiu atstumu paprastai skaitomos paskaitos, kalbama mitinguose ir pan. (9).

Viduriniosios vaikystės bendravimo ypatybės

Bendrauti pradedama jau nuo pat kūdikystės. Kūdikiai bendrauja su savo globėjais – jiems ima šypsotis, kontaktuoja akimis, tiesia rankas. Jei nenori bendrauti, tampa neramūs, verkia, ar tiesiog užmiega. Augant kūdikiui vystosi jo bendravimo įgūdžiai.

Svarbiausi bendravimo įgūdžiai pradeda formuotis viduriniojoj vaikystėj. Viduriniąja vaikyste (arba mokykliniais metais) vadinami 7 – 12 vaiko gyvenimo metai. Šiuo laikotarpiu tobulėja vaiko loginis mąstymas, suvokimas, lavėja vaizduotė, dėmesys ir atmintis, kalbiniai sugebėjimai, plečiasi žodynas, vaikas vis geriau išmano gramatiką. Kalbos tobulėjimas priklauso tiek nuo šeimos ir mokyklos įtakos, tiek nuo pažintinių sugebėjimų, kurie leidžia vaikui įsisąmoninti sudėtingas gramatikos taisykles. Vaikas supranta, kad kalba yra bendravimo
priemonė, gali geriau naudoti skirtingas kalbos formas, pritaikyti jas įvairiomis aplinkybėmis.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 812 žodžiai iš 2531 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.