Vidurio Lietuva
5 (100%) 1 vote

Vidurio Lietuva

Vidurio Lietuva

Vidurio Lietuva – tai regionas, apimantis Kauno apskritį.Ji užima per 12% Lietuvos ploto.Regioną sudaro vakarų aukštaičių tarme kalbantys Jonavos, Kaišiadorių, Kauno,Kėdainių,Prienų rajonai ir žemaitškas Raseinių rajonas, Kauno, Birštono ir kiti miestai.

Vidurio Lietuva iš kitų regionų išsiskiria aukštu urbainzacijos lygiu, didžiausiu gyventojų tankumu, išplėtota chemijos, maisto, lengvąja pramone, palyginti intensyviu žemės ūkiu.Be Vytauto Didžiojo ir Kauno tecnologijos universitetų,regione yra Žemės ūkio universitetas, Veterinarijos akademija, keletas kitų žemės ūkio mokyklų, žemės ūkio ir miškų mokslinio tyrimo institutų.Intensyvaus žemės ūkio plėtotei yra svarbios dvi didelės mineralinių trąšų gamyklos – Kėdainių ir Jonavos. Pramonė, žemės ūkis. Didelis gyventojų tankumas šiame regione sukuria daug ekologinių problemų.

Miestuose gyvena 73% visų regiono žmonių – daugiau nei vidutiniškai visoje Lietuvoje. Kaunas turi 416 000 gyventojų, kiti miestai mažesni: Jonavoje gyvena 37 000, Kėdainiuose – 35 000, Raseiniuose – 14 000 žmonių.Regiono centras yra Kaunas.Tai antras pagal dydį Lietuvos miestas.Išaugęs vaizdingame Nemuno ir Neries santakos slėnyje.Kaune sutelkta daug pramonės įmonių.Jame ugdoma maisto produktų,gėrimų,tekstilės,chemijos pramonė.

Didžiąją Vidurio Lietuvos dalį užima Vidurio žemuma su derlingais velėniniais karbonatiniais dirvožemiais.Didesni yra Gaidžiūnų – Rumšiškių miškai,kurių šiaurinę dalį sudaro pušynai, o pietinėje vyrauja lapuočių miškai su eglių priemaiša.Ežerų čia beveik nėra.Prie Nemuno į Kauną įsilieja Neris, o dar žemiau – Dubysa.

Vidurio Lietuva pramonės ir žemės ūkio atžvilgiu yra vienas labiausiai išvytytų šalies regionų.Jame yra dvi didžiausios Lietuvoje vendens jegainės.Svarbiausios pramonės šakos:cheminių medžiagų,tekstilės gamyba,drabužių siuvimas,mėsos ir kitų maisto produktų gamyba.Kėdainiuose ir Jonavoje puikiai gaminamos mineralinės trąšos.

Vidurio Lietuvai priklauso šie miestai ir rajonai: Kaunas, Birštonas, Jonavos rajonas, Kaišiadorių rajonas, Kauno rajonas, Kėdainių rajonas,Kauno rajonas, Prienų rajonas, Raseinių rajonas.

* Tolesniuose puslapiuose galėsite paskaityti apie keletą pagrndių Vidurio Lietuvoje esančių miestų.

Kaunas

KAUNO MIESTO ISTORIJA

Dabartinėje Kauno senamiesčio vietoje, Nemuno ir Neries santakoje, žmonių gyventa dar žiloje senovėje. Gyvenvietė, iš kurios išaugo Kauno miestas, metraštininkų pirmą kartą paminėta 1361 m. Kryžiuočių antpuoliams atremti XIII a. pabaigoje buvo pastatyta mūro pilis, tapusi svarbia miesto gynybos sistemos dalimi. Daug mūšių mena jos apgriuvusios sienos. 1408 m. Vytautas suteikė Kauno miestui Magdeburgo teises. Nuo tada Kaunas pradėjo sparčiai augti, didėjo jo kaip prekybos su Vakarų Europa centro bei uosto svarba. 1441 m. pasirašius Hanzos sutartį, Hanzos miestų pirkliai atidarė kontorą, veikusią iki 1532 m. Jau XVI a. pastatyta pirmoji mokykla, viešoji ligoninė, vaistinė ir amžiaus pabaigoje Kaunas tapo vienas iš geriausiai suformuotų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų.

XVII-XVIII amžiai miestui buvo labai nepalankūs. Tai pasireiškė įvairiomis negandomis: 1665 m. rusų kariuomenės antpuoliai, 1701 m. švedų žygis į Rusiją, kurio metu buvo siaubiama Lietuvos žemė, 1657 m. ir 1708 m. maro epidemijos, 1731m. ir 1732m. gaisrai.

XVIII a. pabaigoje Kauno ekonomika kiek pagyvėjo, tačiau greitai užklupo 1812 m. karas, kurio metu Napoleono armija ties Kaunu kėlėsi per Nemuną.Karo metu miestas buvo nuniokotas net du kartus. XVIII a. pabaigoje iškastas Nemuną su Dnepru jungęs Oginskio kanalas, 1862 m. nutiestas geležinkelis, siejęs Rusijos imperiją su Vokietija, 1898 m. pradėjo veikti pirmoji elektrinė – visa tai padėjo vystytis miesto pramonei ir prekybai. Tačiau buvo vienas miesto augimą ribojęs faktorius – Kauno tvirtovės fortų statyba, trukusi nuo 1882 iki 1915 metų. Tolesnę Kauno plėtrą sustabdė Pirmasis pasaulinis karas. Iki 1919 metų Kaune šeimininkavo įvairių tautų ir valdžių (Lietuvos komunistų, pilsudskinės Lenkijos, Vokietijos) atstovai.

1919 m. rusams užėmus Vilnių, Kaune įsikūrė Valstybės taryba ir Ministrų kabinetas, kitos įstaigos. 1920 m. Vilnių okupavus klastingai, Suvalkų sutartį sulaužiusiai Lenkijai, Kaunas tapo laikinąja sostine ir svarbiausiu Lietuvos miestu. 1920 metais Kaune susirinko Steigiamasis seimas, padėjęs atkurtos valstybės teisinius pagrindus. Nepriklausomybės metais Kaunas stipriai išsiplėtė, padaugėjo gyventojų, suklestėjo pramonė, buvo vystoma daugelis svarbiausių Lietuvos pramonės šakų. Klestėjo statyba, daugelis pastatų buvo pertvarkyta, pastatyta visai naujų labai reikšmingų architektūros paminklų, Aleksotą ir Vilijampolę su Centru jungė tiltai per Nemuną bei Nerį. 1924 m. pradėjo kursuoti autobusai, 1928 m. įrengtas miesto vandentiekis. Tačiau šį miesto klestėjimo laikotarpį nutraukė daugiausia žalos padariusi sovietinė okupacija.

Po karo Vilniui grąžinus sostinės vardą, Kaunas tapo antruoju pagal dydį ir gyventojų skaičių Lietuvos miestu. Sparčiai imtasi atstatinėti karo nuniokotą miestą, bet dar sparčiau sovietiniai okupantai ėmėsi griauti ir naikinti
viską, kas priminė nepriklausomos Lietuvos gyvenimą. Įvairiomis priemonėmis buvo kovojama su kitaminčiais. Vienas garsiau nuskambėjusių viešų protestų prieš sovietinę valdžią buvo R.Kalantos susideginimas 1972 m. Kauno miesto sodelyje priešais Muzikinį teatrą.

1988 m. kilus didžiuliam išsilaisvinimo sąjūdžiui, buvo imtasi gaivinti daugelį vertybių: sugrąžinti gatvių, aikščių, muziejų pavadinimai, atstatyta daugelis nepriklausomybės laikų paminklų. 1991 m. sovietų kariuomenei pasikėsinus į jaunos Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Kaune prie Sitkūnų radijo ir televizijos siųstuvų budėjo žmonės, pasiryžę paaukoti už ją savo gyvybes. Vėliau, išvedus sovietinę kariuomenę iš Lietuvos, Kaunui atsivėrė visokeriopos plėtros ir bendradarbiavimo su užsienio valstybių miestais galimybės. Kauniečiai niekada nepamirš popiežiaus vizito Kaune. Šiuo metu Kaunas – antras pagal dydį Lietuvos miestas, apskrities centras.

Kauno lankytinos vietos

Kauno šv. Petro ir Povilo arkikatedra bazilika

Kauno arkikatedra bazilika yra savotiška arkivyskupijos širdis: čia yra arkivyskupo sostas, čia pradedami svarbiausi arkivyskupijos religiniai ir neretai tautiniai renginiai, čia kiekvieną sekmadienį ir per šventes arkivyskupas aukoja šv. Mišias už savo ganomuosius. Kauno arkikatedra yra didžiausia bažnyčia Kaune ir viena didžiausių šventovių Lietuvoje. Jos ilgis – 84 metrai, plotis – 34 metrai, aukštis – 28 metrai. Tai vienintelė bazilikinio tūrio gotiška bažnyčia mūsų šalyje. Dabartinis bazilikos stilius yra pereinamasis iš gotikos į renesansą. Manoma, kad Kauno parapinė bažnyčia pastatyta 1408-1413 metais. 1660 m. pristatyta didžioji trinavė dalis. Bažnyčia dažnai nukentėdavo nuo karų ir gaisrų. Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Stanislovui Augustui suteikus dotaciją, 1771 m. ji užbaigta statyti. 1775 m. buvo pastatytas iki mūsų dienų išlikęs didysis altorius. 1800 m. po gaisro restauruota bažnyčia beveik nebepakito iki šiandien. 1808-1864 m. ją administravo vienuoliai augustijonai. 1864 metais iš Varnių į Kauną perkėlus Žemaičių vyskupijos centrą, bažnyčia tapo Žemaičių vyskupijos katedra. Katedros titulą jai 1895 m. suteikė popiežius Leonas XIII. 1899-1902 m. pristatyta šv. Jono Krikštytojo koplyčia, atlikta nedidelių pakeitimų. 1921 m. Žemaičių vyskupijos įkūrimo 500 metų jubiliejaus proga popiežius Pijus XI suteikė katedrai bazilikos titulą. 1926 m. įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją, bazilika tapo arkikatedra su arkivyskupo metropolito sostu. Pokario metais Kauno arkikatedra bazilika buvo įtraukta į Lietuvos architektūros paminklų sąrašą, tikintiesiems remiant restauruota.

Sopulingosios Dievo Motinos paveikslas

Sopulingosios Dievo Motinos atvaizdas – tai pats seniausias Kauno arkikatedros bazilikos paveikslas. Jis yra to paties pavadinimo altoriuje. Abipus paveikslo sukabinti votai liudija, kad čia nuo seno patiriama malonių. XVII a. antrosios pusės ir vėlesniuose bažnyčios vizitacijos aktuose bei inventorių aprašuose šis paveikslas vadinamas stebuklingu ir senu. Paveikslas ir altorius daug metų garsėjo išklausytomis maldomis. Tarpukariu per šventes prie paveikslo melsdavosi minios tikinčiųjų. Pokario metais aplink altorių keliais eidavo partizanų, Sibiro kalinių artimieji.



Pažaislio vienuolyno ansamblis

Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis yra vienas puikiausių brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės Rytų Europoje. Jis suprojektuotas italų architekto Džiovani Batista Frediano, išpuoštas Lombardijos skulptūros meistrų lipdiniais ir florentiečio tapytojo Mykolo Arkangelo Palonio freskomis. Šventovės steigėjas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis kancleris Kristupas Žygimantas Pacas (1621-1684), apgyvendino čia vienuolius kamaldulius. 1712 m. Pažaislio bažnyčia buvo pašventinta, jai suteiktas Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo titulas. 1812 m. vienuolyną nusiaubė Napoleono armija. 1831 m. Rusijos caro įsakymu vienuolynas likviduojamas, vienuoliai kamalduliai, apkaltinti 1830-1831 m. sukilimo rėmimu, perkeliami į įvairius Mogiliovo srities vienuolynus. 1832 m. visas Pažaislio vienuolyno turtas perduodamas naujai įkurtam stačiatikių Uspensijos vienuolynui. Liturginiais sumetimais naikinamos vienuolyno meninės vertybės, pastatai perstatinėjami ir pritaikomi naujai paskirčiai. 1917-1918 m., stačiatikiams vienuoliams iš Pažaislio pasitraukus, vienuolyne įkurdinta vokiečių kaizerinės kariuomenės ligoninė. 1921 m. apleistą Pažaislio vienuolyną Lietuvos vyriausybė perduoda iš Čikagos atvykusioms Šv. Kazimiero kongregacijos seserims. 1948 m. sovietų valdžia seserims kazimierietėms įsako išsikraustyti ir vienuolyną likviduoja. 1948-1967 m. Pažaislio vienuolyno pastatai atitenka besikeičiantiems šeimininkams: valstybiniam archyvui, turistų bazei, psichiatrijos ligoninei. 1967-1992 m. Pažaislis buvo Valstybinio M. K. Čiurlionio muziejaus filialas. Šiuo laikotarpiu pradedamas restauruoti pastatų interjeras ir eksterjeras. 1992 m. atkurtos nepriklausomos Lietuvos valdžia grąžina Pažaislio vienuolyną Šv. Kazimiero kongregacijos seserims, kurios stengiasi čia atgaivinti ir pratęsti Dievo garbinimo tradicijas, atverti vartus naujoms visuomeninio bei kultūrinio gyvenimo
� Dievo Motinos paveikslas

Pažaislį garsino ne tik maldinga kamaldulių gyvensena ar vienuolyno architektūra bei meninės vertybės, bet ir nežinomo autoriaus tapytas Gražiosios Meilės Motinos su Kūdikiu atvaizdas, dvelkiantis tauria ramybe ir švelnia meile. Šis atvaizdas populiariai vadintas Kamaldulių Dievo Motina. Kasmet liepos 2 dieną per Marijos Apsilankymo šventę Pažaislis sutraukdavo gausias minias maldininkų, nes paveikslas garsėjo ypatingomis malonėmis. Šį kamalduliams dovanotą Dievo Motinos paveikslą Kristupas Pacas 1661 m. buvo gavęs dovanų iš popiežiaus Aleksandro VII. Ne tik kamalduliai, bet ir vėliau čia gyvenę stačiatikių vienuoliai liepos 2 d. stebuklingąjį paveikslą nešdavo iškilmingoje procesijoje aplink bažnyčią ir vienuolyną. Pirmojo pasaulinio karo metais, traukdamiesi iš Pažaislio, jie išsigabeno paveikslą į Rusiją. Tik 1928 m. atgautoji Kamaldulių Dievo Motina grįžo į Pažaislį seserų kazimieriečių globon. 1950 metais, vienuolynui einant iš rankų į rankas, paveikslas buvo perkeltas į Kauno arkikatedrą baziliką. 2000aisiais, lydimas gausios maldininkų procesijos, jis iškilmingai grąžintas į Pažaislį.

NACIONALINIS M. K. ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS

Ekspozicijos:

M. K. Čiurlionio tapyba ir grafika

Senoji Lietuvos dailė (XVI-XIX a.)

XX a. pradžios Lietuvos dailė (Ars’o kūryba, Kauno meno mokykla)

Liaudies skulptūra ir tapyba.

IX FORTO MUZIEJUS

Ekspozicijos:

IX fortas – Kauno tvirtovės dalis.

Tarpukario Lietuvos kalėjimo filialas.

Mirties stovykla nacių okupacijos metais.

Naujame muziejuje – lietuvių tautos genocidas sovietų ir nacių okupacijos metais.

Maršrutai: Naujas muziejus

Senas muziejus (tvirtovė, kalėjimas) Požemiai

MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUS

Ekspozicijos: XVIII a. istoriniame pastate, kuriame 1909-1932 m. gyveno poetas J. Mačiulis -Maironis, įrengtas memorialinis butas, kurio aštuoniuose kambariuose saugomi asmeniniai daiktai: knygos, baldai, meno kūriniai, suvenyrai. Rūmų pirmajame aukšte ir dalyje antrojo aukšto yra pastovių ekspozicijų ir parodų salės. Veikia pastovi apžvalginė lietuvių literatūros ekspozicija, atspindinti literatūros raidą nuo tautosakos, senųjų raštų iki 1940 m. Vėlesnio laikotarpio literatūra eksponuojama parodomis. Muziejuje rengiami rašytojų kūrybos vakarai, jubiliejiniai minėjimai, knygų pristatymai, mokslinės konferencijos.

PERKŪNO NAMAS

1985 m. Maskvos Centriniame senųjų aktų archyve, buvusio Jėzuitų ordino valdų bylose buvo rasti aktai, liudijantys apie pirmąjį namo egzistavimo laikotarpį. Dokumentose nurodytas pirmasis žinomas namo savininkas – lietuvis miestietis S.Dulkė, kuris 1564 metais atvirame suolininkų teismo posėdyje pardavė savo kampinį mūrinį namą, esantį Kaune, Švenčiausios Mergelės Marijos gatvėje. Spėjama, jog šiame name 1610 m. gimė pirmasis Kojelavičių sūnus Albertas, būsimasis Lietuvos istorikas, Vilniaus universiteto profesorius ir rektorius. 1843 m., Kaunui tapus gubernijos centru, čia buvo įsteigtas teatras. Po I Pasaulinio karo pastatas atiteko jėzuitams ir buvo rekonstruotas.

Nuo 1991 m. Perkūno namas sugrąžintas jėzuitams ir šiuo metu priklauso Kauno Jėzuitų gimnazijai. Perkūno name įrengta Adomo Mickevičiaus gyvenimo ir kūrybos ekspozicija, čia yra dailės parodų ir koncertų salė, vyksta teatralizuotos ekskursijos

LIETUVOS AVIACIJOS MUZIEJUS

Ekspozicijoje rodomos nuotraukos ir dokumentai, kuriuose atskleidžiama Lietuvos aviacijos raida, įvairių šalių aviacijos ženklai. Čia galima pamatyti įvairių laikotarpių uniformas, aukštuminį – kompensuojantį kostiumą, žymių lakūnų asmeninius daiktus. Ekspozicijoje galima pamatyti 4 skraidymo aparatus.

Kauno valstybinis akademinis dramos teatras

Kauno valstybinis akademinis dramos teatras pirmąją premjerą – Juozo Vaičkaus režisuotą H. Sudermano dramą „Joninės“ – parodė 1920 m. gruodžio 19 d. Šiame teatre dirbo žymūs teatro sąjūdžio, veikusio iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, nariai.

Tuo metu spektakliai buvo pastatomi per trumpą laiką. Vaidinta daug pasaulinės dramaturgijos veikalų, lietuvių autorių parašytų dramų (vien Borisas Dauguvietis režisavo 35 lietuviškus veikalus).Karo metais teatro veikla nebuvo nutrūkusi, tačiau spektaklių sukurta nedaug.1959 m. Kauno akademinis dramos teatras sujungtas su jaunojo žiūrovo teatru.1954-1966 m. jam vadovavo Henrikas Vencevičius.Vėliau šį teatrą ėmė garsinti dvi ypač ryškios asmenybės: Jono Jurašo novatoriški režisūros darbai atskleidė tuo laikotarpiu menkai tedangstomą rezistencinę dvasią, o režisuojant įvairių epochų ir stilių veikalus išsiskleidė Jono Vaitkaus talentas.Nuo 1993 m. teatro meno vadovu dirbo Gytis Padegimas.Vaidinama pagrindinėje scenoje ir dar šešiose kitose patalpose.Prie teatro veikia aukštesnioji vaidybos mokykla.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2184 žodžiai iš 7061 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.