Vienatvė
5 (100%) 1 vote

Vienatvė

1121

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………………3

1. IŠ KUR TOJI VIENATVĖ ?……………………………………………………………………………………..4

2. VIENATVĖS TIPAI………………………………………………………………………………………………..5

3. VIENATVĖS SPĄSTAI…………………………………………………………………………………………..5

4. VIENATVĖ KALBA MĖLYNAI……………………………………………………………………………..6

5. AR VIENATVĖ BŪTINAI BLOGIS ?………………………………………………………………………7

6. KAIP NETAPTI VIENIŠAM ?…………………………………………………………………………………8

7. VIENATVĖS PAVOJAI…………………………………………………………………………………………..8

8. VIENATVĖS TERAPIJA IR TERAPIJOS BŪDAI…………………………………………………….9

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………………..10

LITERATŪRA……………………………………………………………………………………………………………11

ĮVADAS

Moksliniu požiūriu, vienatvė – viena išsamiausiai išnagrinėtų socialinių sampratų. Demografinėje literatūroje neretai randama statistinių duomenų apie vienišų žmonių absoliutų skaičių. Daugelyje išsivysčiusių šalių ( Olandijoje, Belgijoje…) vieniši žmonės sudaro 30 procentų gyventojų. JAV, 1986 m. Duomenimis, buvo 21,2 mln. vienišų žmonių. Palyginti su 1960 m., šis skaičius išaugo trigubai. Iki 2000 m. šis skaičius, turėjo padidėti dar 7,4 mln. žmonių.

Bendravimas mūsų kultūroje yra suvokiamas kaip vienintelis žmogaus egzistavimo būdas, kurio reikia siekti bet kokia kaina. Būti kartu su mylimu žmogumi, draugais, kartu su šeima mums reiškia idealų gyvenimą. Tai atsispindi dainose ir knygose, kuriose apdainuojama didžioji meilė, televizijos serialuose ir filmuose apie laimingas šeimas ir jaunus įsimylėjelius.

Toks bendravimo išaukštinimas yra suprantamas. Žmogui reikia būti tarp kitų žmonių ir jausti, kad jis yra reikalingas. Todėl vienetvė dažnai suvokiama kaip negatyvus ir žalingas reiškinys, kurio būtina vengti. Žmonių sąmonėje ji tapo liga.

Sakydami ,,esu vienišas“, neretai turimegalvoje žmogų, kuris, būdamas visada šalia, skuba į pagalbą, tenkina mūsų norus, akyse įžiūri dar neišsakytus pageidavimus, išklauso mūsų guodimosi, gyvena tik mums ir dėl mūsų. Jei norite tokio, tai nusipirkite… šunį. Taip gyvenimo partnerį įsivaizduoja paaugliai, bet subrendusiam šitaip manyti, švelniai tariant, neprotinga ir egoistiška.

Skųsdamiesi vienatve tarytum kaltiname kitus. Na, o mes patys? Kaip dažnai, palikę tėvus, juos apleidžiame, aplankydami kartą per mėnesį ir bambėdami, kad jie mūsų nesupranta! Bet patys aktyviai ieškomės žmogaus, kurį bandysime paversti nuosavybe, mūsų niekada nepaliksiančia.

1. IŠ KUR TOJI VIENATVĖ ?

Dauguma turimų vienatvės sampratos modelių moksliniu atžvilgiu iki galo jos nepaaiškina. Remiantis psichodinamine problemos traktuose (Zilburgas) , vienatvė atspindi kai kuriuos asmenybės bruožus: narcizmą, didybės maniją, priešiškumą.

Zilburgas pasekė vienatvės atsiradimo priežastis jau nuo lopšio. Kūdikis nuo pat gimimo nori būti mylimas, lepinamas , nes jis – mažas, bejėgis, ir tik kiti gali patenkinti jo poreikius. Tai ir esą vienišumo šaknis vaikystėje. Būtent paauglystėje atsiranda poreikis turėti artimą žmogų, draugą, su kuriuo galima dalytis visomis paslaptimis.

Pasak N. Ščiukinos, paaugliai, šeimoje neįgiję atitnkamų soialinių santykių praktikos, bendraudami su bendraamžiais, patiria sunkumų. Nesugebėjimas realizuoti savo jausmų paauglystėje vėliau sąlygoja sunkią vienatvę.

Žymus fenomenalaus požiūrio į šią problemą atstovas K. Rodžeris manė, kad visuomenė verčia individą veikti, atsižvelgus į socialiai pateisinamus, varžančius individo veiksmų laisvę pavyzdžius. Tai susiję su prieštaravimais tarp vidinio Aš (tikrojo) ir Aš, demonstruojamo santykiaujant su kitais žmonėmis. Įsitikikinimas, kad tikrasis vidinis Aš žmonėms nepriimtinas, verčia individą užsisklęsti vienatvėje. Skirtingai nei psichodinaminių koncepcijų atstovai, K. Rodžeris nelabai tiki ankstyvos vaikystės įtaka asmenybės vienišumui. Sutinkamai su jo koncepcija, vienatvės turinį sudaro kasdieninė asmenybės patiriama įtaka.

R. Veisas tvirtina, kad vienatvė – tai interaktyvios įtakos produktas, kai veikia tiek asmenybės, tiek situacijos veiksniai, todėl vienatvės priežasčių reikia ieškoti bendroje asmenybės ir jos aplinkos sąveikoje.

Antroji vienatvės atsiradimo priežastis susijusi su socialiniais santykiais, tokiais kaip prieraišumas, vadovavimas, vertinimas; ji atsiranda esant nepakankamam socialiniam individo aktyvumui, kuris siaurina socialinius jo poreikius.

K. Boumenas savo koncepcijojr išskiria tris pagrindinius vienarvę sąlygojančius
veiksnius: 1) susilpnėję ryšiai pirminėje grupėje, 2) šeimos mobilumo augimas, 3) socialinio mobilumo kilimas. Nustatant vienatvės priežastis, akcentuojami, brandaus žmogaus gyvenime vykstantys įvykiai ir jų reikšmė.

2. VIENATVĖS TIPAI

Pirmajam tipui priklauso beviltiškai vieniši žmonės, visiškai nepatenkinti savo santykiais su kitais žmonėmis (14 procentų). Šie žmonės nėra turėję intymių santykių su kokiu nors partneriu ar sutuoktiniu. Jie apskritai retai su kuo nors bendraudavo (pvz., su kaimynais). Jiems būdingas stiprus nepasitenkinimo jausmas bendraujant su bendraamžiais, tuštumo, nereikalingumo pojūtis. Labiau nei kitų grupių asmenys, šie linkę dėl savo vienatvės kaltinti kitus. Šiai grupei priklauso išsiskyrusieji ir moterys.

Antrasis tipas – ,,periodiškai ir laikinai vieniši“ (15 procentų). Jie daugiau mažiau bendrauja su draugais, pažįstamais, nors jaučia artimo bendravimo trūkumą. Jie dažniau nei kiti stengėsi užmegzti įvairius socialinius kontaktus. Palyginti su kitais, jie socialiai aktyviausi. Vienatvę kaip būseną laiko praeinančią, rečiau save laiko atstumtais. Tarp jų daugiausia vyrų ir moterų, niekada nebuvusių santuokoje.

Trečias tipas – ,,pasyviai ir aiškiai vieniši“ (12 procentų). Nors jie neturi pastovaus intymaus partnerio, jiems trūksta ir kitų ryšių, jie nereiškia tokio didelio nepasitenkinimo savo būkle kaip pirmų dviejų tipų asmenys. Jie susitaikę su savo padėtimi ir priima ją kaip neišvengiamą. Dauguma jų – našliai.

Pasak S. Džonsono, vienatvė – tai savimonės forma, kuri reiškia pagrindinių gyvenimiškų ryšių ir saitų, svarbių asmenybės gyvenimui, nutrūkimą. Remiantis autoriumi išskiriami toie vienatvės tipai:

• kosminis – susijęs su unikalaus savo likimo supratimu – vienas labiausiai komplikuotų ir sudėtingų išgyvenimų;

• kultūrinis – susijęs su tradicijomis, papročiais, pvz., emigrantų išgyvenimai, netekus tėvynės;

• socialinis – susijęs su aplinka, pasireiškiantis izoliuotumu, tremtimi, atskirtimi;

• asmenybinis – labiausiai paplitęs ir susijęs su vieno žmogaus įtaka kitam, su kuriuo jis užmezga ,,aš – tu“ santykius, galinčius peraugti į ,,mes“ (pvz., buvęs nuteistasis).

3. VIENATVĖS SPĄSTAI

Ko gero daugelis net nepajunta, kaip patenka į vienatvės spąstus. Taigi, kaip ji ateina į mūsų gyvenimą? Tada reikėtų pažiūrėti į kitų žmonių gyvenimo patirti. Nuo kaimynų tveriamės aukščiausiomis tvoromis, vos išėję iš darbo išsislapstome po daugiaaukštes ,,dėžutes“. Džiaugiamės tariama laisve. Bet kai pabosta spengianti tyla ar apima noras išsikalbėti, paaiškėja, jog patekome į vienatvės spąstus.

Regina su kartėliu pasakoja, kad visas jos gyvenimas – vien nusivylimai, netektys ir vienatvė. Mirus mamai, tėtis vedė kitą moterį, kuri turėjo savo vaikų. Regina buvo nedrąsi, todėl įbroliai tyčiojosi ir užgauliojo. Pamotė nuolat ieškodavo priekabių ir vis grasindavo atiduoti į internatą. Mokykloje buvo ne geriau: dėl rausvų plaukų ir strazdanų vaikai pravardžiuodavo ir nenorėjo bendrauti. Studijų draugai ją irgi palikdavo ,,už borto“. Kd nebūtų skaudu, mergina visą laiką ir energiją skyrė mokslui. ,,Iki dvidešimt penkerių metų neturėjau nė vieno vaikino“, – rausdama prisipažįsta. Po studijų Regina ėmė dirbti vienoje įstaigoje. Ten netikėtai įsimylėjo. Na ir kas, kad jis penkiolika metų vyresnis ir porą kartų išsiskyręs. Užtat simpatiškas ir dėmesingas. Toliau kaip įprasta – ištekėjo, susilaukė vaikelio. Viskas lyg ir neblogai. Bet neprabėgo nė dveji metai, kai brangusi vyrelis pareiškė, jog pabodo gyventi su nuobodybe. Ir išėjo. Dabar Regina viena augina sūnų ir… jaučiasi niekam nereikalinga. ,,Atsisėdusi prie lango stebiu kažkur skubančias poras. Nesusilaikau apsiverkusi. Pavydžiu net nuolat besibarantiems kaimynams. Jie bent jau nėra vieniši.“

Kodėl Reginos situacija tokia dramatiška? Turbūt didžiausia bėda ta, kad ji per daug tikėjosi iš kitų, o pati dėl savo likimo nepajudino nė piršto.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1253 žodžiai iš 2483 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.