Vienisos mamos
5 (100%) 1 vote

Vienisos mamos

1121

Įvadas

Nuo seno siekiama, kad žmogaus socialinė raida būtų suprantama kaip priemonė pagerinti gyvenimo kokybę. Žmogaus socialinė raida, tai procesas, kuris praplečia žmogaus pasirinkimo galimybes. O kokias galimybes turi vieniša mama?

Pastaruoju metu gausėja vienišų mamų šeimų. Nors didžiąją dalį visų vienišų mamų šeimų sudaro išsituokusios moterys arba našlės, likusios vienos su vaikais, pastaraisiais metais labai sparčiai daugėja vienišų mamų ir nesantuokinių jų vaikų. Šių dienų moterys vis sparčiau siekdamos lygių galimybių ir pilnaverčio dalyvavimo visuomeniniame gyvenime vis dažniau neranda tinkamo partnerio, su kuriuo galėtų sukurti stabilią, pilną šeimą ir dėl šios priežasties ryžtasi vaikus auginti vienos.

Vieniša mama – tai mama, kuri viena augina vaiką. Jų yra keletas tipų:

▪ našlės vienos auginančios vaikus po jų tėvo mirties;

▪ moterys po skyrybų likusios vienos, tėvai vaikais nesirūpina arba rūpestis apsiriboja alimentų mokėjimu;

▪ vienišos moterys, kurių vaikai neturi tėvo, nes jų tėvystė nepripažinta ir jie nesirūpina vaiku; arba tėvystė pripažinta, bet tėvo rūpestis apsiriboja alimentų mokėjimu.

Nepilnos šeimos (dažniausiai – moterys su vaikais) yra pati skurdžiausia mūsų visuomenės grupė, todėl šių šeimų „galvos“ – moterys labiausiai susiduria tiek su įsidarbinimo, tiek su darbo ir šeimos pareigų derinimo problemomis. Dažnai tokios šeimos gyvena iš pašalpų. Tai ne tik žemina moterų orumą, bet tai kenkia vaikų auklėjimui, tokioms šeimoms vis sunkiau išsiveržti iš skurdo „užburto rato“. Čia be jokios ironijos reikia atkreipti dėmesį ir į visuomenės interesus. Suprantama, kad visuomenei (ir ją atstovaujančiai valstybei) geriau, jei visi darbingi dirba ir jiems nereikia mokėti pašalpų.

Nagrinėjant šią temą, labai svarbu akcentuoti, koks gi yra visuomenės požiūris į tokias mamas, kaip tas požiūris keitėsi, ar joms lengva gyventi neturint antrosios pusės, su kokiomis problemomis jos susiduria, kur dingsta pagarba tokioms mamoms.

Požiūrio į vienišas mamas kaita

Iš daugelio literatūros šaltinių matyti, kad vienišų mamų ir jų nesantuokinių vaikų buvo visais istoriniais laikotarpiais. Praėjusiuose amžiuose vienišų mamų, kurios dėl vienų ar kitų priežasčių nesukūrė šeimos, bei jų vaikų statusas buvo smerkiamas ir netoleruojamas. Tokias šeimas, kuriose vaikus augino vienišos mamos, buvo bandoma išstumti už valstiečiams ir smulkiesiams bajorams įprastų gyvenimo ribų. Toks nusistatymas prieš vienišas mamas ir jų vaikus nesikeitė visą praeitą šimtmetį ir XX a. pirmaisiais dešimtmečiais jis vis dar egzistavo ir nors visuomenė vis dažniau ima toleruoti vienišas mamas bei jų vaikus, tačiau ši nuostata išlieka iki šių dienų.

Su besikeičiančiu visuomenės požiūriu į vienišas mamas bei jų vaikus, keičiasi ir auga nesantuokinių vaikų skaičius. Šio proceso pokyčius būtų galima paaiškinti tokiais aspektais, kaip pasikeitęs visuomenės požiūris į gyvenimą, Vakarų kultūros plitimas, kuris sąlygotų moralinių normų laisvėjimą, mažėjantį religingumą ir tradicijų nepaisymas, nepakankamas seksualinis švietimas.

Visuomenė tampa atlaidesnė, vis dažniau toleruoja vienišas mamas ir jų vaikus, tačiau šios moterys susiduria su rimtomis socialinėmis, psichologinėmis bei ekonominėmis problemomis, kurių pasekoje neretai jos ir jų vaikai tampa socialiai atskirti.

Sparčios šių dienų permainos visose visuomenės gyvenimo srityse reiškiasi socialinio instituto pokyčiais. Per pastarąjį dešimtmetį sparčiai pasikeitė šeimos demografinė charakteristika. Ryškiausi šiuolaikinės šeimos pokyčiai:

sumažėjęs santuokų skaičius, vis vyresnis besituokiančių amžius, gausėja porų neįregistravusių santuokos bei jų nesantuokinių vaikų, sparčiai didėjantis ištuokų ir vienišų mamų skaičius.

Šeima kaip pirminis socialinis institutas, vykstant esminėms pastarojo dešimtmečio Lietuvos visuomenės permainoms, patiria ryškių pokyčių. Jie akivaizdūs visose šeimos gyvenimo srityse. Keičiasi šeimos ekonominio funkcionavimo pagrindai, veiklos ir saviraiškos galimybės ir socialinės erdvės, kinta šeimos santykiai su kitomis socialinėmis institucijomis, vidiniai saitai tarp šeimos narių bei nuostatos ir vertybės orientacija. Keičiantis visuomenių struktūrų funkcionavimo principams ir santykiams, turintiems trumpalaikių ir ilgalaikių pasikeitimų dimensijos, kinta ir šeimos funkcijos. Keičiasi šeimos vaidmuo visuomenėje bei individo gyvenime. (Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 2001, p. 112).

Pažvelgus į išsivysčiusių šalių patyrimą šeimos evoliucijos srityje galima pamatyti akivaizdžias paraleles tarp šiuolaikinės mūsų šalies šeimos pokyčių ir jau per tris dešimtmečius išsivysčiusiose socialinės gerovės valstybėse vykstančios šeimos transformacijos. Jos tampriai susijusios su makro lygmens socialinės ekonominės aplinkos kitimu. Valstybės vaidmens ekonomikoje ir socialinėje srityje didėjimas pastaraisiais dešimtmečiais siejamas su tuo, kad dalis šeimos funkcijų silpnėja ir pereina į visuomenės lygmenį. Išsakomos mintys, kad visa tai siaurina ir silpnina šeimos tradicines funkcijas, mažina šeimos
kūrimo formalizaciją, o kartu sąlygoja ir šeimos vaidmens individo gyvenime silpnėjimą. Sparčiai keičiasi moters statusas visuomenėje ir šeimoje. Visuomenei perimant dalį šeimos funkcijų ar jas keičiant alternatyviomis socialinėmis paslaugomis, kai kurios socialinės, ekonominės, socializacijos, globos funkcijos silpnėja, tačiau kartų kaitos išlieka stabiliausia. Tačiau ir čia daugelyje išsivysčiusių šalių, o taip pat ir pas mus ši šeimos funkcija patiria rimtų pokyčių. Daugėja šeimų, kuriose ryšiai tarp sutuoktinių įgauna alternatyvias bendro gyvenimo formas, daugėja neregistruotų šeimų. Jos keičia tradicinę šeimą. Tačiau toks šeimos gyvenimo būdas tampa permanentiniu. Daugėja ir nepilnų šeimų, kuriose tėra vienas iš tėvų, o paprastai motina. (Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 2001, p. 112 – 114 ).

Nuo 20 a. dešimtojo dešimtmečio pradžios Lietuva revoliuciniais tempais perima minėtus šeimos bruožus. Aukštai tebevertinant tradicinių šeimos formų svarbą, mūsų katalikiškos kultūros visuomenės požiūris į modernius šeimos bruožus, formaliai neįteisinamas šeimas, vis labiau liberalėje. Tokių šeimų, ypač tarp jauniausių kartų atstovų pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai gausėja. Gausėja ir ne santuokoje gimusių vaikų, o kartu ir vienišų mamų šeimų. (Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 2001, p. 114 ).

Visuomenės požiūris į mamas, kurios vienos augina vaikus

Visuomenės požiūris į vienišas mamas niekada nebuvo teigiamas. Tai atėjo iš praėjusių dešimtmečių, kada vienišos mamos buvo niekinamos, smerkiamos ir persekiojamos. Šiai dienai visuomenei liberalėjant, liberalėja ir visuomenės požiūris į vienišas mamas, tačiau mūsų negailestingoje ir pykčio pritvinkusioje visuomenėje vis dar pasitaiko tokių, kurie smerkia ir pašiepia jas bei jų vaikus.

Šiuolaikinės technologijos leidžia nešėjus iš namų sužinoti visuomenės bei aukštų pareigūnų požiūtį ir nuomonę apie šiandieninę vienišas motinas ir jos vaikus.

Prieštaringai vertinamas Italijos kandidatas į Europos Sąjungos teisingumo, pilietinių laisvių ir saugumo komisaro postą, sulaukė kritikos už tai, kad pareiškė, jog vienišos motinos „ Nėra labai geros“. (http://terminal.bns.lt 2005-10-20)

„ Vaikai, kurie neturi tėvo, o tik motiną, yra motinos, kuri nėra labai gera “, – tokius Rocco Buttilione žodius pasakytus Italijos šiaurės vakaruose vykusioje konferencijoje, cituoja Italijos žiniasklaida. (http://terminal.bns.lt 2005-10-20)

Daugelis visuomenės narių vienišas mamas smerkia, nes vaikas augantis nepilnoje šeimoje patiria daugybė psichologinių problemų. Neturėdamas bendravimo su tėvu vaikas augs nevisavertis.

„ Įtariai žiūriu į tokias motinas. Jau tokios super geros, kad nesugeba surasti sau lygiaverčio vyro. Ir vaiko auginimas neretai būna tik savo egoizmo patenkinimas, visiškai nepagalvojant apie patį vaiką – nepilnoje šeimoje jis turės žymiai daugiau problemų.“ ( http://www.skelbimas.lt 2005-10-25).

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1279 žodžiai iš 2483 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.