Vienuolynu muzika
5 (100%) 1 vote

Vienuolynu muzika

VIENUOLYNŲ MUZIKA

Ankstyvaisiais viduramžiais vienuolynuose pradėtas puoselėti muzikos menas darė įtaką Europos profesionaliosios muzikos raidai. Didžiuosiuose vienuolynuose susiformavo grigališkasis choralas, vystėsi daugiabalsumas bei kompozicinės technikos ir muzikinės kalbos mintis.

Lietuvoje, kaip ir Vakarų Europoje, vienuolynai buvo svarbūs bažnytinės muzikos židiniai. Įkurti ne tik didesniuose miestuose, bet ir provincijoje, jie skleidė tikėjimą, o giedojimas tapo neatskiriama apmąstymų bei maldų dalis.

Kaip ir visas kultūrinis Lietuvos paveldas, karų, okupacijų metu vienuolynai labai nukentėjo: buvo sunaikinti unikalūs architektūros ansambliai bei per šimtmečius juose kauptos kultūrinės vertybės. Žuvo daugelis saugotų dokumentų, knygų ir natų rinkinių, todėl, nagrinėjant Lietuvos vienuolynų muzikinio gyvenimo praeitį tenka remtis tik negausia medžiaga.

Lietuvoje dar iki krikščionybės priėmimo (1387) lankėsi katalikų dvasininkai ir vienuoliai, kurie turėjo giedoti šventas giesmes. Jai tapus krikščioniška šalimi čia steigėsi vienuolijos ir buvo puoselėjamos jau seniai Vakarų Europoje įsigalėjusios vienų ar kitų ordinų muzikinio gyvenimo tradicijos ir patirtis.

Bažnytinę muzikos kultūrą, jos reikšmę, ypač sustiprino didysis kunigaikštis Vytautas (apie 1350 -1430) . Būdamas įžvalgus politikas jis taip pat skatino plėtotį konfesinę muziką. Jo iniciatyva Vilniaus katedros mokykloje buvo rengiami giedotojai, be to, kunigaikščio dvaro muzikantai ne kartą lankėsi kryžiuočių pilyse. Ordino muzikantai taip pat buvo gana dažni Vytauto dvaro svečiai, o didysis magistras kunigaikščio žmonai Onai yra padovanojęs kilnojamuosius vargonėlius. Tai – pirmasis šio instrumento paminėjimas Lietuvoje.

Didžiojo kunigaikščio indėlis į bažnytinės muzikos plėtotę matyti išLietuvos metraščio, arba Bychovco kronikos, kur pasakojama, kad, Vilniaus katedroje laidojant didįjį kunigaikštį, buvo giedamos jam įprastinės giesmės, dalyvavo visi velionio tarnai ir vyskupai. Vytauto valdymo metais įsteigtos vienuolijos – pirmieji reikšmingi katalikiškos muzikinės kultūros centrai Lietuvoje.

Dangui ir žmonėms savo gyvenimą pašventę Dievo tarnai, savo giedojimu šlovindami Aukščiausiąjį, piligrimų keliais pasiekę Lietuvą, giesmių mokė visus tikinčiuosius. Iš Vakarų Europos, dažniausiai per Lenkiją, į Lietuvos vienuolynus buvo perkeliamos to ar kito ordino būdingos muzikinio gyvenimo tradicijos, plito grigališkasis choralas ir savitas giesmių repertuaras. Įvežtuose ir dažnai čia perrašytuose grigališkojo choralo giesmynuose, be perrašinėtojų, iliustratorių, knygrišių meno, pastebimi ir kai kurie saviti vietiniai notacijos ir giedojimų bruožai. Vienuolynų skriptorių (perrašinėtojų) darbai plito po parapijų bažnyčias – iš jų giesmes giedojo, taip pat giedojimo meno mokėsi dvasininkai bei pasauliečiai.

Daugiausiai puošnių pergamentinių XV- XVI a. giesmynų, rašytų kvadratine notacija, pagražintų iliuminacijomis ir miniatiūromis, išliko iš Vilniaus bernardinų vienuolyno. Šio ordino nariai dažniausiai patys perrašinėdavo bažnytines knygas, o kadangi giedojimas buvo labai svarbus dvasiniam jų gyvenimui, tad giesmynai rengti su ypatinga meile. Tai puikūs dailės ir muzikos sintezės darbai: muzikinis grigališkojo choralo tekstas buvo įrėmintas spalvingais, nesikartojančiais ornamentiniais piešiniais, o giesmynų apdarų odiniai kietviršiai – originalus knygrišių menas.

Iš ankstyvojo laikotarpio kaip tik daugiausiai duomenų išliko apie bernardinų puoselėjamą muziką. Jie buvo pirmieji liturginių dramų, iškilmingų procesijų organizatoriai Lietuvoje. Bernardinai ne tik patys giesmėmis garbino Aukščiausiąjį, bet taip daryti ragino ir visus tikinčiuosius. Jie visada vadovavosi nuostata “Qui cantat bis orat” (Kas gieda, meldžiasi dvigubai) ir niekada jos nepamiršo. O giedojo ne tik per pamaldas, bet ir prieš sumą bei po jos, giesme palydėdavo mišparus, pamokslus, brolijos susirinkimus, kitas iškilmes. Netgi į klierikus buvo priimami tik tie, kurie išlaikydavo lotynų kalbos ir giedojimo egzaminus.

Be grigališkojo choralo, Lietuvoje nuo seno giedotos originalios Bernardinų ordino vienuolio W³adys³owo iš Gielniovo (1440-1505) sukurtos giesmės – išverstos į lietuvių kalbą jos skambėjo ir vienuolių, ir visų tikinčiųjų lūpose.

Bene pirmasis žinomas žymiausias vienuolis, Dievo garbei pašventęs savo gyvenimą ir didelę jo dalį skyręs muzikai bei dirbęs Lietuvoje, buvo Alessandro Pesentis. Atvykęs iš Italijos, pirmajame XVI a. ketvirtyje Vilniuje dirbo kanauninku, pasižymėjo kaip puikus vargonininkas ir bažnytinės muzikos žinovas.

Potridentiniame laikotarpyje muzikinis vienuolynų gyvenimas įgavo naujų formų, nes greta vyraujančio grigališkojo choralo kur kas plačiau skambėjo naujas repertuaras, buvo kuriamos ir plito bažnytinės liaudies giesmės, instrumentinė muzika.

Ypatingą reikšmę bažnytinės muzikos sklaidai, muzikiniam švietimui ir krašto muzikinio gyvenimo įvairovei turėjo įvairiapusė Jėzuitų ordino veikla. 1579 m. Vilniuje įsteigę pirmąją aukštąją mokyklą – universitetą, jie ne tik uoliai rūpinosi skleisti bei įtvirtinti katalikybę ir mokslo žinias, bet ir aktyviai veikė muzikinio gyvenimo
baruose. Jie atsiskleidė savitus bažnytinės ir pasaulietinės baroko baroko muzikos bruožus, palaikė tiesioginius bažnytinės muzikikos ryšius su Italija.

Rūpindamiesi krašto švietimu, isteigtose kolegijose ir mokyklose jėzuitai pirmieji plačiai bei aktyviai pradėjo plėsti bažnytinių giesmių repertuarą.

Jėzuitų mokyklose tradiciškai buvo prisilaikoma viduramžių mokslo klasifikacijos, kurioje muzika įėjo į septynių laisvųjų menų sistemą, o jos pagrindą sudarė bažnytinis giedojimas. Jau 1604 m. Vilniaus akademijoje buvo sudarytas mokykloms rekomenduojamų giesmių sąrašas, kuriame buvo virš 50 lotyniškų giesmių. Išlikę šaltiniai liudija, jog ne visada sėkmingai, bet gana atkakliai buvo siekiama, kad mokiniai prieš pamokas ir po pamokų būtų mokomi giedoti.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 904 žodžiai iš 1726 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.