Viesa ir jos šaltiniai1
5 (100%) 1 vote

Viesa ir jos šaltiniai1

Turinys

Turinys……………………………………………………………………………………………………………………2 psl.

Įvadas……………………………………………………………………………………………………………………..3 psl.

Šviesa……………………………………………………………………………………………………………………..4 psl.

Šviesos šaltiniai………………………………………………………………………………………………………..4 psl.

Dirbtiniai šviesos šaltiniai………………………………………………………………………………………5-6 psl.

Žvakės, žibalinės ir dujinės lempos…………………………………………………………………………….5 psl.

Lemputės su kaitinimo siūleliu…………………………………………………………………………………..5 psl.

Elektros išlydžio vamzdeliai………………………………………………………………………………………5 psl.

Elektrinis lankas ir blykstės……………………………………………………………………………………….6 psl.

Gamtiniai (natūralūs) šviesos šaltiniai…………………………………………………………………………7 psl.

Saulė……………………………………………………………………………………………………………………….7 psl.

Švytinčios žuvys……………………………………………………………………………………………………….7 psl.

Šviesos lūžimas………………………………………………………………………………………………………..7 psl.

Šviesos atsispindėjimas……………………………………………………………………………………………..8 psl.

Šviesos atspindžiai…………………………………………………………………………………………………….8 psl.

Išvados…………………………………………………………………………………………………………………….9 psl.

Panaudota literatūra…………………………………………………………………………………………………10 psl.

Įvadas

Šviesos reiškiniai mus lydi kasdien, su jais susiduriame kiekviename žingsnyje. Šviesą skleidžia daugybė, įvairių daiktų: saulė, žaibai, žvakės, jonvabaliai, žuvys, lemputės ir t.t.

Kai kurie psichologai teigia, kad šviesa daro įtaką netgi žmogaus charakteriui. Daugiau saulės spindulių gaunantys pietiečiai yra linksmesni, labiau atsipalaidavę, tuo tarpu šiauriečiai, saulę regintys rečiau,- santūresni, uždaresni.

Bet ar dažnai susimąstome kas yra šviesa? Kas ją skleidžia? Kokia jos prigimtis? Kodėl tamsoje mes nieko nematome? Kodėl į vandens stiklinę įmerktas šaukštelis, atrodo lyg lūžęs pusiau? Kodėl galime matyti savo atvaizdą veidrodyje?

Į šiuos klausimus galima atsakyti remiantis fizikos dėsniais. Vienas iš jų sako, jog šviesą skleidžia šviesos šaltiniai. Iš šviesos šaltinio šviesa sklinda visomis kryptimis, tiesiomis linijomis.

Mes matome šviesos neskleidžiančius daiktus, irgi šviesos dėka: Šviesos atspindžio reiškinį fizika aiškina taip- tai šviesos, pasiekusios kitą aplinką (veidrodį), sklidimo krypties pakitimas. Kampas tarp krintančiojo spindulio ir statmens veidrodiniam paviršiui vadinamas kritimo kampu, o kampas tarp to statmens ir atsispindėjusiojo spindulio – atspindžio kampu. Į paviršių krintančios šviesos atspindžio kampas lygus kritimo kampui.

Šviesa

Be šviesos gyvybė Žemėje būtų neįmanoma. Saulės šviesa tiekia energiją, būtiną augalams ir visiems gyviems organizmams. Pati šviesa yra energija, sklindanti neregimomis bangomis. Šviesos bangos neša mažyčius energijos kiekius, vadinamus fotonais. Patekę į mūsų akis, fotonai sudirgina tam tikras šviesai jautrias ląsteles, todėl mes matome. Iš kitų bangomis sklindančių energijos formų būtų galima paminėti radijo bangas, rentgeno spindulius ar mikrobangų krosneles mikrobangas. Jos visos yra elektromagnetinės bangos. Greta šviesos spektro egzistuoja elektromagnetinių bangų spektras.

Šviesos bangos ir visos kitos elektromagnetinės bangos sklinda 300 000 km/s greičiu. Tai toks didelis greitis, jog per sekundę galima aplėkti aplink Žemės rutulį beveik aštuonis kartus. Niekas visatoje nesklinda greičiau už šviesą.

Šviesos šaltiniai

Visi šviesą skleidžiantys kūnai vadinami šviesos šaltiniais. Juos galima suskirstyti į gamtinius (natūralius) ir dirbtinius. Gamtiniai šviesos šaltiniai yra: Saulė, žvaigždės, žaibas, įvairūs šviečiantys vabzdžiai ir augalai ir t.t. Dirbtiniai- visokiausios lempos, laužo ar žvakės liepsna ir pan.

Jei neužsiliepsnojantį objektą įkaitinsime iki 650ºC, jis pradės blankiai raudonai švytėti. Augant temperatūrai švytėjimo skaistis ir spalva keisis į oranžinę, o vėliau- geltoną. Kai daiktas įkaista iki 1250ºC, jis pradeda švytėti baltai. Šis šviesos gavimo būdas naudojamas
daugelyje šviesos šaltinių.

Šviesa iš šaltinio sklinda į visas puses tiesiomis linijomis.

Dirbtiniai šviesos šaltiniai

Žvakės, žibalinės ir dujinės lempos

Žvakės gaminamos iš vaško, kuris degdamas išskiria įkaitusius suodžius ir dujinius degimo produktus. Geltoną šviesą skleidžia įkaitę suodžiai. Tas pat vyksta ir žibalinėse lempose. Dujinių lempų degikliuose dujos sumaišomos su oru, tad liepsna būna karštesnė ir, tuo pačiu, baltesnė.

Dujinėse lempose neišsiskiria suodžiai tad jie ir negali švytėti. Liepsna kaitina mantiją, padengta cerio ir torio druskomis, kurios būdamos karštos skaisčiai švyti.

Lemputės su kaitinimo siūleliu

Įprastinėse elektrinėse lemputėse elektros srovė įkaitina volframinį siūlelį iki 1800ºC. Tokioje temperatūroje siūlelis švyti taip, kad jo skleidžiamos šviesos spalva priartėja prie dienos šviesos spalvos. Volframas lydosi 3410ºC temperatūroje, todėl jam tokia temperatūra iki kokios jis įkaista lemputėje, nėra kenksminga.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 657 žodžiai iš 2076 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.