Viešas ir privatus bendravimas elektroninėmis priemonėmis
5 (100%) 1 vote

Viešas ir privatus bendravimas elektroninėmis priemonėmis

Turinys

I. Įvadas ………………………………………………………………………………………………. 3

II. Privatus bendravimas

2.1. Elektroninis paštas …………………………………………………………………. 3

2.2. Pokalbių svetainės …………………………………………………………………. 4

2.3.Bendravimas ,,vienas–vienam“

a) Internetas lietuviškai: tu ar jūs? ………………………………………. 6

b) Pokalbių svetainių naudojimas ……………………………………….. 6

c) Elektroninio pašto naudojimas ………………………………………… 7

III. Viešas bendravimas

3.1. Kaip veikia naujienų grupės …………………………………………………………. 10

3.2. Konferencijos …………………………………………………………………………….. 10

3.3. Bendri patarimai konferencijoms ir naujienų grupėms ……………………… 11

3.4. Naujienų grupės (usenet, newsgroups) ………………………………………….. 12

IV. Išvados ……………………………………………………………………………………………. 14

V. Naudota literatūra ……………………………………………………………………………… 15

Įvadas

Interneto vartojimo sferos yra labai įvairios, tai – ne tik mokymasis, darbas, prekių ir paslaugų pirkimas, bet ir laisvalaikis. Žmonės vis dažniau bendrauja internete – susipažįsta ir susitikinėja pokalbių svetainėse, naujienų grupėmis, naudojasi elektroniniu paštu, konferencijomis. Toks bendravimas atrodo labai ribotas – juk monitoriaus ekrane matomi tik bėgantys žodžiai. Nepaisant to, daugelis žmonių visame pasaulyje būtent taip susisiekia ir bendrauja vieni su kitais. Šiame referate apžvelgsiu populiariausius viešuosius ir privačiuosius elektroninius bendravimo būdus internete, bei pateiksiu patarimų kaip jais naudotis.

Privatus bendravimas

Bendravimas – tai prasminga sąveika tarp dviejų ar daugiau žmonių. Bendravimo prigimtis įžvelgiama žmogaus saviraiškoje, jo sugebėjime perduoti kitiems žmonėms tai, ką galvojame, jaučiame, kokiais matome save ir mus supančią aplinką. Bendraudami žmonės ne tik sąveikauja, bet ir pažįsta vienas kitą. Asmuo, bendraujantis su kitu asmeniu, siekia geriau suprasti pašnekovą ir svarstomą problemą, pats atsiveria, net ir rizikuodamas. Toliau yra apžvelgiami populiariausi informacinių technologijų bendravimo būdai.

1. Elektroninis paštas (e-mail)

Elektroninis paštas – tai pati populiariausia interneto paslauga. Jis spartesnis nei paprastas paštas, juo paprasta naudotis, o mokėti reikia dažniausiai vien tik už interneto ryšį. Šiandieninėje visuomenėje elektroninis paštas viena iš pagrindinių bendravimo ir duomenų perdavimo priemonių. Elektroniniu paštu galima siųsti elektroninius laiškus (pranešimus) bet kuriam interneto vartotojui, turinčiam elektroninio pašto adresą. Laiško gavėjas laišką gauna praktiškai tuo pat metu, kai jis išsiunčiamas.

Elektroninis paštas kai kuo panašus į paprastą paštą: jūs siunčiate laiškus adresatams ir gaunate jo parašytus laiškus. Pagrindinis pranašumas – greitis. Čia laiškai pasiekia adresatą sekundžių bėgyje, priklausomai, tarp kokio pašto serverio siunčiamas laiškas.

Greitis ir sinchroniškumas. Pagalvokime, kokiu greičiu kiekviena ryšio priemonė perduoda žinią. Telefonu žinia perduodama nedelsiant. El. paštu – per kelias sekundes ar minutes, paprastu paštu – per kelias dienas ar savaites. Perduodant žinią telefonu, žinios perdavėjas ir priėmėjas turi veikti sinchroniškai, t.y. jie abu turi būti prie telefono tuo pačiu metu. El. paštas ir paprastas paštas veikia asinchroniškai. Siuntėjas siunčia laišką, kai jis yra tam pasiruošęs, o gavėjas perskaito tada, kai turi laiko ar noro.

Formalumas. Telefonu su įmonėmis jūs galite bendrauti labai įvairiai. Su kai kuriais būnate labai formalūs, su kai kuriais – ne. Taip pat yra ir rašant įprastą laišką. Jūs turite nemažai laiko pagalvoti, galite pasirinkti: rašyti laišką ranka ar spausdinti.

Atsakomybė. Daugelis žmonių rašydami el. laiškus pradeda nesilaikyti formalumo. Tai gali tapti problema, todėl primename, jog rašantysis turi jausti atsakomybę už savo laiškus. Raštu parašytas laiškas – tai didesnė atsakomybė, negu žodžiu perteikta žinia. Jei pasakėte kažką, ko vėliau gailitės, jūs galite mėginti viską paneigti. El. paštu parašytų minčių sunku atsisakyti: kažkas gali būti išsaugojęs tą laišką kompiuteryje.

El. laiškas keliauja iš vieno serverio į kitą, kol pasiekia adresatą, tačiau kažkurio kompiuterio sistemos apsauga gali būti nepakankama. Be to, jei jūs neteisingai nurodėte gavėjo adresą, laiškas nepasieks adresato ir pateks sistemos administratoriui. Gal būt jis nėra smalsus žmogus ir neplatins jūsų laiško, tačiau, jei pašto serveris turi slaptumo problemų, jūsų laiškas gali pakliūti ir kitiems žmonėms. Jei negalite pasitikėti pašto
serverio saugumu, negalite naudotis ir el. paštu.

2. Pokalbių svetainės

Viena populiariausių interneto vartojimo paskirčių – dalyvavimas pokalbių svetainėse. Viena iš senesnių virtualiems pokalbiams pritaikytų technologijų – IRC, arba ,,Internet Relay Chat“ (internetu perduodamas pokalbis), kurios principą sukūrė ,,Oulu“ universiteto Suomijoje studentas Jarkko Oikarinenas. Sudarydamas galimybes daugelio vartotojų vienalaikei sinchroniškai komunikacijai, jau beveik dešimtmetį IRC įvairių šalių tyrinėtojų laikomas įdomiu tyrinėjimų objektu. Bendravimas šioje aplinkoje gana unikalus – asmeniniame bendravime informaciją vieni apie kitus gauname ne tik iš sakomų žodžių, bet ir iš neverbalinių šaltinių: žmogaus fizinių ypatybių, aprangos, kūno kalbos, veido mimikos, pagaliau ir bendravimo aplinkos, o IRC terpėje fizinė žmogaus išorė neegzistuoja, o visa informacija perduodama tik tekstu. Tačiau šis tekstas yra dinamiškas, jis ne tik perduoda mintis, bet ir kuria bendravimo aplinką bei pokalbyje dalyvaujančių žmonių įvaizdžius, įtraukdamas pokalbio dalyvius į virtualų pasaulį.

Pokalbių svetainės yra vieta, kur žmonės keičiasi informacija, pokštauja, prašo pagalbos arba tiesiog leidžia laiką. Pasitaiko ir taip, jog po pažinties interneto pokalbių svetainėje užsimezgusi draugystė iš nekalto susirašinėjimo perauga į meilę.

Interneto pokalbių svetainėse vartojama kalba – atskirų tyrinėjimų vertas reiškinys. Jai būdingi specifiniai posakiai, žodžių trumpinimas, iškraipymai, neretai vartojami necenzūriniai žodžiai, anglų k.

Elektroninėje korespondencijoje dažnai naudojami vadinamieji šypsniukai (smiles), kurie parodo rašančiojo nuotaiką ar emocijas. Tik nemanykite, kad štai tokios šypsenėlės gali kompensuoti įžeidimus ar piktus žodžius. Ne vieta joms ir tarnybinėje korespondencijoje, oficialiuose laiškuose.

Palenkite galvą į kairę arba pasukite žurnalą pagal laikrodžio rodyklę, ir pamatysite veidukus. Štai keletas populiariausių „šypsniukų“:

🙂 besišypsantis 😉 primerkęs akį 🙁 liūdnas :-{ su ūsais :o) su didele nosim

😛 iškišęs liežuvį :-Q rūkalius :* bučinukas

„Šypsenos“ vartojamos ne tik pokalbių svetainėse. Tai populiarus būdas išreiškiant emocijas bendraujant visomis elektroninėmis priemonėmis.

Apžvelgti du privataus elektroninio bendravimo būdai. Abu juos galėtume įvardinti kaip bendravimą „vienas – vienam“. Jį apibrėžiame kaip vieno asmens bendravimą su kitu, tarsi akis į akį. Kaip ir tikrame dialoge, internete ypač svarbios bendros mandagumo taisyklės.

Bendravimas „vienas – vienam“

„Internetas“ lietuviškai: „tu“ ar „jūs“?

Anglams ir amerikiečiams dėl to galvos neskauda, nes jie turi vienintelį kreipinį „you“, o mums tenka rinktis. Bendravimas „Internetu“ daugeliu atveju yra liberalesnis, laisvesnis už susirašinėjimą įprastiniais būdais (paštu, faksu) ar betarpišką bendravimą.

Dėl to „tu“ kibernetiniame pasaulyje skamba dažniau nei pagarbus „jūs“. Neįmanoma patarti, kaip elgtis kiekvienu konkrečiu atveju, bet vis dėlto pateiksiu keletą elementarių taisyklių.

Jeigu žmogų, su kuriuo bendraujate „elektroniniu“ būdu, pažįstate iš anksčiau, kreipkitės į jį taip, kaip jau esate įpratę.

Naujienų grupėse, on-line diskusijų lentose, elektroninio pašto konferencijose, IRC pokalbių kanaluose ir panašiuose tinklo „renginiuose“ visi yra lygūs. Dėl to įprasta, jog internautai čia vienas kitą vadina „tu“.

Rašydami laiškus savo „Interneto“ paslaugų teikėjams, elektroninio pašto ar kitų sistemų administratoriams, WWW puslapių autoriams bei kitiems jums nepažįstamiems tinklo paslaugas teikiantiems asmenims, vartokite kreipinį „jūs“.

Komerciniai laiškai, prekių ar paslaugų pasiūlymai, kainų užklausos ir kiti oficialūs laiškai rašomi panašiai, kaip ir atitinkami „popieriniai“ raštai, kreipiantis „jūs“ ir pasirašant vardu bei pavarde. Tai yra ypač svarbu, jei rašote ne asmeniškai, o firmos vardu.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1249 žodžiai iš 4067 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.