Viešasis administravimas
5 (100%) 1 vote

Viešasis administravimas

I.Viešojo administravimo objektas

1. Kas yra viešasis administravimas?

Viešasis administravimas – tai procesas, jungiantis organizacijas, individus, veikiančius pagal tam tikrus įstatymus ir taisykles, parengtus įstatymų leidėjų, vykdomosios valdžios ir teisinių institucijų, viešojo administravimo praktikoje yra sujungtas įstatymų leidėjų, teismų, įvairių lygių valdininkų, politinių partijų, interesų grupių, jų lyderių, masinės informacijos prienamių potencialas, galimybės ir perspektyvos. Tradiciškai viešasis administravimas yra suprantamas kaip valstybės tarnybos veikla, kaip studijų sritis ir kaip profesija. Svarbiausiais administracinės metodikos elementais laikomi planavimas ir lėšų paskirstymas, viešųjų programų vertinimas, sprendimų priėmimas, t.y. viešojo administravimo sektoriaus veikla. LR VA įstatymas – įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešoms paslaugoms administruoti.

Viešojo administravimo funkcijos. Lowis apibrėžia šias valdžios funkcijas: reguliavimo, perskirstymo, paskirstymo. Šios funkcijos kyla iš vyriausybės galios prievartos formų skirtumų: prievarta gali būti tiesioginė, taikoma tiesiogiai, arba iš tolo. Valdžia daro įtaką įvairioms veiklos kryptims, tačiau labiausiai ji jaučiama svarbesnėse reguliavimo ir perskirstymo politikos srityse, kur diegiamos specialios informacijos, kompetencijos ar klientų paramos sistemos.

Reguliavimo. Veiklos kryptys, susijusios su tiesiogine prievarta, vadinamos reguliavimo priemonėmis. Reguliavimo politika neleidžia individams peržengti priimtino elgesio ribų. Jo skalė plati: nuo baudžiamosios, apribojančios individų elgesį, iki federacinių draudimų, susijusių su neteisėtu darbo jėgos panaudojimu ir darbo vietos sauga.

Paskirstymo. Paskirstymo politika, dažniausia federacinėje vyriausybėje, susijusi su nuotoline individo prievarta. Pagal šią politiką bendrosios mokesčių įplaukos naudojamos individualiems poreikiams tenkinti, pvz. ūkiams subsidijuoti (tai duoda naudos, jeigu imamasi tam tikrų priemonių), aplinkai tyrinėti bei valstybiniam draudimui (pvz. draudimui nuo potvynių).

Perskirstymo. Perskirstymo politika taiko tiesioginę prievartą, tačiau daro tai iš tolo. Tai paprastai susiję su vienos grupės apmokestinimu, kad naudos gautų kita grupė: pvz. per gyvenimo gerovę, sveikatos apsaugą, būsto subsidijavimo politiką

Kas yra viešasis interesas?

Viešojo intereso sąvoka vartojama apibūdinant institucijas ir veiksmus, kurie padeda daryti ir įgyvendinti viešuosius sprendimus. Viešasis interesas susideda iš 2 dalių: „visuomeninis“, kuris nurodo į kolektyvinę visumą, ir „intereso“, kuris nusako, ko geidžia įvairūs žmonės. Priimant ir vykdant viešosios politikos sprendimus, netiesiogiai sprendžiama subjekto ir vykdytojo problema. Viešosios institucijos veiklos esmė yra supratimas, kad su politikais, valdininkais ir specialistais, kaip su vykdytojais, sudaromos sutartys veikti atsižvelgiant į piliečių, kaip subjektų, interesus. Visuomenės interesai gali būti suvokiami kaip egzistuojantys norminiu pavidalu, kurį tam tikru būdu galima atskleisti. Arba juos galima traktuoti kaip viešosios veiklos moralines gaires. Visuomenės interesai yra daugelio pripažįstami ir racionalūs. Tai kaip orientyras, kurių žmonės sieks, jei susitelks ties visuotiniu ar nešališku požiūriu laikomais esminiais dalykais. Tai kaip apskaičiavimas siekiant savo tikslų. Interesai gali būti egoistiniai, asmeniniai ir grupiniai, individualūs.

Kas yra viešasis sektorius?

Viešasis sektorius apima įvairias institucijas, kurias pasitelkus daromi ir įgyvendinami sprendimai įvairių rūšių interesų atžvilgiu. Viešasis sektorius apibūdinamas kaip vyriausybės veikla ir jos pasekmės – tai tradicinis požiūris. Viešasis sektorius – valstybės bendrieji sprendimai ir jų pasekmės – pabrėžiamas įstatymų leidimas ir valdžia – tai valstybės vartojimas ir investicijos, viešasis sektorius – viešoji gamyba. Viešojo sektoriaus sąvoka apima tiek viešųjų institucijų veiklos rūšis, tiek ir sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą tose institucijose. Viešasis sektorius dažnai suprantamas kaip valstybės įstaigų ir įmonių visuma, teikianti paslaugas, kurių poreikius nustato ne piliečiai, o politikai. Viešojo sektoriaus tikslai – įstatymų įgyvendinimas.

Kokie yra požiūriai viešajame administravime?

Viešajame administravime įgyvendinant viešąją politiką yra žinomi trys administravimo metodų rūšys:

Kas būdinga vadybiniam požiūriui viešajame administravime?

Vadybinis viešojo administravimo metodas – labiausiai siejamas su vykdymo, sprendimų, projektų ir programų įgyvendinimo funkcijomis, apibūdinančiomis viešųjų institucijų organizavimą ir vadybą. Iškyla problema – kaip tvarkyti viešąjį sektorių, kai milžiniškos lėšos yra skirstomos per valstybės biudžetą, neišvengiamai būtina pasirinkti viešosios vadybos modelius. Viešasis administravimas, pagal tradicinius viešo administravimo principus yra tinkamiausias modelis viešajam sektoriui priklausančioms institucijoms tvarkyti.
Valstybė dėmesį skiria ypatingų prekių ir paslaugų – viešųjų gėrybių – skirstymui, kurios papildo valstybės biudžetą. Žinoma, kad didelę valstybės skirstomų išteklių dalį sudaro pajamų paskirstymas. Vyriausybė imasi viešosios vadybos, siekdama pateikti kiekvienam piliečiui tokias pačias prekes arba paslaugas vienodomis sąlygomis ne todėl , kad tai efektyvu, bet todėl, kad tai teisinga.

Kas būdinga teisiniam požiūriui viešajame administravime?

Teisinis metodas viešajame administravime yra susijęs su jurisdikcijos funkcijomis, apibūdinančiomis administratorių rolę, taikant ir naudojant teisę valstybinio reguliavimo ir kitose sferose. Valdymo santykiai, kaip viešųjų visuomeninių santykių rūšis , didžia dalimi priklauso nuo pasirinktos strategijos ir taktikos, kurios yra formalizuojamos oficialių teisės aktų materialinėmis normomis, o pačių valdymo santykių turinys ir formos susiklosto pagal pasirinktus vadybos variantus, grindžiamus subjektyviąja teise. Teisinis reguliavimas viešajame administravime yra suprantamas kaip socialinių normų pagrindu ir jų įgyvendinimo tikslu veikiantis mechanizmas. Yra dvejopas požiūris į teisinį viešojo administravimo reguliavimą: 1. Viešojo administravimo institucijų veiklos teisinis reguliavimas nagrinėjamas atsižvelgiant į dvejopą viešojo valdymo sampratos lygmenį , suvokiant jį kaip visų valstybės valdymo institucijų veiklą; 2. Kaip valstybės vykdomosios valdžios veiklą.

Kas būdinga politiniam požiūriui viešajame administravime?

Politinis viešojo administravimo metodas – labiausiai siejamas su įstatymų leidimo funkcija ir su konstitucionalizmo vystymusi, konstitucinių visuomenės garantijų užtikrinimu. Viešąją politiką vykdo ir rengia valdžios institucijos bei asmenys, dirbantys šiose institucijose ir atsakingi už tam tikrą veiklą, kurie teikia atsakus į piliečių reikalavimus, skundus, prašymus, susijusius su kokia nors piliečių, atstovavimo grupių ar valdžios atstovų, biurokratų veikla ar ne veikla. Priimami sprendimai gali veikti išleidžiamus įstatymus, potvarkius, administracines reguliavimo taisykles ar net daryti pataisas jurisdikcijoje. Viešoji politika privalo remtis įstatymų leidyba, įstatymų autoritetu. Viešosios institucijos, viešoji politika tampa autoritetu, verčiančiu piliečius, organizacijas veikti, tam naudojant įstatymų galią ir numatytas funkcijas .

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1055 žodžiai iš 3504 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.