Viešasis administravimas
5 (100%) 1 vote

Viešasis administravimas

UTENOS KOLEGIJA

VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

TEISES STUDIJŲ PROGRAMAADMINISTRACINĖS TEISĖS DARBAS

VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS

SĄVOKA IR ESMĖ

Atlikėjas:

T gr.stud.

Vadovas:

A.Sirvydis

2006- –

UTENA 2006

Planas

Įvadas ………………………….……………………………………………………………………. 3

I. Viešojo administravimo sąvoka ………………………………………………………………………. 4

II. Viešojo administravimo sistema …………………………………………………………..……………….. 5

III. Viešojo administravimo principai………………………………………………………………………………… 6

IV. Viešojo administravimo sritys, funkcijos ir esmė…………………………………………………………… 8

Išvados………………………………………………………………………………………….. 13

Naudota literatūra………………………………………………………………………………………………………. 14

ĮVADAS

Viešasis administravimas – valstybės ir vietos institucijų bei kitų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, valstybės bei vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti ir taikyti , viešosioms paslaugoms administruoti, bei valstybės ir vietos savivaldos institucijų vidiniam administravimui organizuoti bei vykdyti.

Lietuvos Respublikos Konstitucija nusako tik pagrindines valstybės valdžios struktūras. Viešojo administravimo institucijas, jų uždavinius, vidinę sandarą, veiklos principus reglamentuoja Vyriausybės, Vietos savivaldos, Apskrities valdymo , Biudžetinių įstaigų ir kiti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai.

1999 m. birželio 17 d. Seimas priėmė Viešojo administravimo įstatymą, kuris reglamentuoja viešojo administravimo pagrindus, apibrėžia viešojo administravimo subjektus, jų veiklos principus. Įstatymas įsigaliojo nuo 1999 m. liepos 9 d.

Šio įstatymo tikslas – sudaryti būtinas teisines prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, jog vietos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, taip pat skatinti viešojo administravimo institucijų administracinius gebėjimus, didinti jų veiklos efektyvumą. ( LR Viešojo administravimo įstatymo 1str. )

I. VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SĄVOKA

Po nepriklausomybės atkūrimo , prasidėjus Lietuvos integracijos procesui į Europos Sąjungą, atsirado poreikis senas mokslo kategorijas keisti naujomis. Ypač dažnai imta vartoti sąvoką „ viešasis administravimas“. Šiuo metu šią sąvoką dažnai galima išgirsti politikų ir kitų valstybės valdžios atstovų kalbose bei sutikti teisės aktuose. Pradėjus vartoti šią sąvoką , atsisakoma ilgus dešimtmečius vartotos sąvokos „ valstybinis valdymas“.

Vakaruose viešojo administravimo teorija atsirado XIX a. Pabaigoje, tačiau mokslininkai iki šiol neturi bendros nuomonės . Amerikiečių mokslininkas D.H.Rosenbloomas vadovėlyje „ Viešasis administravimas“ aptaria skirtingas viešojo administravimo teorijas. Pasak jo „ vieni viešąjį administravimą supranta kaip vadybą (valdymą) , kiti pabrėžia jo politinę prigimtį, o kiti teigia, kad tai teisinis procesas, nes jis įgyvendinamas laikantis įstatymų“.

Taigi viešąjį administravimą gana sunku vienareikšmiškai apibrėžti, nes jis apima platų veiklos ir subjektų spektrą. Dauguma mokslininkų tvirtina, kad viešojo administravimo veiklos sferą apima ne tik įvairias organizacijas, bet ir asmenis, kurie dirba fizinį darbą. Dalis viešojo administravimo subjektų yra aukštos kvalifikacijos specialistai , kurie formuoja nacionalinę politiką ir gali duoti naudos tautai. Kiti faktiškai neatsako už politikos ar tam tikros srities strategijos kūrimą ir paprastai vykdo nesudėtingas vykdomosios valdžios funkcijas.

Viešasis administravimas yra labai įvairi kategorija, todėl mokslininkų jis apibrėžiamas labai abstrakčiai, vartojami skirtingi terminai. XX amžiuje paskutiniame dešimtmetyje šiam apibrėžimui skiriama daug dėmesio, dėl kelių priežasčių. Visu pirma būtina suformuluoti bendrą apibrėžimą. Antra , viešojo administravimo apibrėžimas padėtų nustatyti jo vietą politiniame , ekonominiame ir socialiniame kontekste.

Prieš aštuoniasdešimt metų viešasis administravimas dažniausiai buvo apibrėžiamas remiantis vadybiniais terminais. Vėliau situacija pradėjo keistis, nes buvo pradėtos vartoti teisinės sąvokos.

Viešojo administravimo kategorija, kaip mokslininkų tyrinėjimų objektu , susidomėta dar tarpukario Lietuvoje. Žymūs to meto mokslininkai viešąjį administravimą traktavo vadybiniu aspektu. Tarpukario Lietuvos mokslininkai, nagrinėdami viešąjį administravimą , labiausiai rėmėsi JAV ir Vakarų Europos teoretikų darbais.

Šiandien Lietuvoje viešojo administravimo kategorijai skiriamas didelis dėmesys. 1999 m. Kauno technologijos universiteto išleistoje monografijoje „ Viešasis administravimas“ doc. dr. A.Šakočius rašo, kad „ siūlytina viešąjį administravimą suprasti kaip valstybės valdymą arba valstybės administravimą ( plačiąją prasme ) ir valstybinį
valdymą, arba valstybinį administravimą ( siaurąją prasme).“ Anot jo , „ viešąjį administravimą, įgyvendinamą visų valstybės institucijų , galime vadinti valstybės valdymu, o viešąjį administravimą, įgyvendinant vykdomosios valdžios institucijų – valstybės administravimu.

Lietuvoje šios kategorijos prioritetą galutinai įtvirtino 1999 m. birželio 17 d. priimtas Viešojo administravimo įstatymas. Vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi „viešasis administravimas apibrėžiamas kaip įstatymais ar kitais teisės aktais reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti , numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti“ . Iš šio apibrėžimo aišku, kad viešasis administravimas Lietuvoje traktuojamas teisine prasme ir yra siejamas su būtent vykdomąją valdžia bei jos praktiniu įgyvendinimu.

II. VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SISTEMA

Lietuvos viešojo administravimo sistemą sudaro:

1.Valstybinio administravimo subjektai ;

2.Savivaldybių administravimo subjektai;

3. Kiti administraciniai subjektai.

1.Valstybinio administravimo subjektai – tai valstybės institucijos, kurioms įstatymai suteikia viešojo administravimo teises. Valstybinio administravimo subjektai skirstomi į:

a) Centrinius. Centriniai valstybinio administravimo subjektai – institucijos, kurios vykdo administravimą visoje valstybės teritorijoje. Centrinės valstybinio administravimo institucijos formuoja ir įgyvendina Vyriausybės politiką joms priskirtoje srityje, taip pat administracinėmis priemonėmis reguliuoja ir kontroliuoja savo srities dekoncentruotų teritorinių institucijų veiklą.

Centrinio valstybinio administravimo sistemą sudaro šie institucijų tipai : Vyriausybė, Vyriausybės kanceliarija, ministerijos, departamentai, agentūros, tarnybos ir inspekcijos.

b) Teritorinius. Teritoriniai valstybinio administravimo subjektai – centrinio valdymo institucijos, kurios vykdo administravimą nustatytoje šalies teritorijoje. Teritorinės valstybinio administravimo įstaigos ir tarnybos turi įstatymu ar nuostatais suteiktus įgaliojimus veikti tik nustatytoje teritorijoje.

2. Savivaldybių administravimo subjektai – savivaldybės taryba, savivaldybės kontrolierius, meras, valdyba, jiems pavaldžios įstaigos, tarnybos, savivaldybės pareigūnai, kuriems įstatymai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje.

3. Viešojo administravimo institucijų pareigūnu paprastai vadinamas valstybės tarnautojas, turintis administracinius įgalinimus tarnybiškai pavaldžių ir nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Tačiau viešojo administravimo subjektu pareigūnas yra tik tuo atveju, kai jis pats vienas gali veikti kaip institucija pagal įstatymu suteiktus įgaliojimus – ministras, apskrities viršininkas, Vyriausybės atstovas apskrityje, savivaldybės meras, savivaldybės kontrolierius.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 980 žodžiai iš 3211 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.