Viešbučių skaičius taurgės rajone ir jos savivaldybėse
5 (100%) 1 vote

Viešbučių skaičius taurgės rajone ir jos savivaldybėse

TURINYS

Įvadas 3

1. Viešbučių skaičiaus statistinio tyrimo Tauragės apskrityje pagrindimas 4

1.1. Statistinės lentelės 4

1.2. Statistiniai grafikai 5

1.3. Statistiniai rodikliai 10

2. Viešbučio skaičiaus Tauragės apskrityje statistinio tyrimo eiga ir instrumentai 18

3. Viešbučių skaičiaus Tauragės apskrities statistinio tyrimo rezultatai 23

Išvados 33

Priedai 34

Literatūros sąrašas 37

ĮVADAS

Šiame darbe analizuoju 1995 – 2004 metų viešbučių skaičiaus pasiskirstymo statistinius duomenis Tauragės apskrityje ir jos savivaldybėse.

Ekonominės statitstikos tyrimo objektas – viešbučiai skaičiaus pasiskirstymas Tauragės apskrityje ir jos savivaldybėse.

Statistinis vienetas – Tauragės apskritis ir jos savivaldybės. Tiriamame darbe bus analizuojami duomenys paiimti iš Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės.

Tauragės apskritį sudaro 4 savivaldybės: Jurbarko, Pagėgių, Šilalės, Tauragės rajonų savivaldybės.

Kursinio darbo tikslas – geriau įsisavinti ir sugebėti taikyti teorines žinias, įgytas paskaitų metu bei studijuojant savarankiškai.

Statistikos uždavinys – ryšių tarp reiškinių tyrimas.

Statistinio tyrimo eiga:

 Statistinis stebėjimas;

 Statistinės medžiagos suvedimas, t.y., surinktų duomenų rūšiavimo, grupavimo metodai, apibendrinančių rodiklių apskaičiavimo, surinktų duomenų suvedimas į statistines lenteles bei šių duomenų grafinis vaizdavimas;

 Statistinių duomenų aprašymas;

 Statistinės medžiagos analizė;

 Analizės rezultatų įvertinimas.

1. VIEŠBUČIŲ SKAIČIAUS STATISTINIO TYRIMO TAURAGĖS APSKRITYJE PAGRINDIMAS

1. 1. Statistinės lentelės

Apžvelgtosiose literatūros šaltiniuose vieningai įvardijama, jog „statistinio stebėjimo rezultatai ir stebėjimo duomenys pateikiami statistinėse lentelėse“. Autoriai ( L. Kunigelytė (1986), T. Kozlovas (1968)) teigia, kad „statistinė lentelė – tai racionalaus ir akivaizdaus tiriamų visuomeninių reiškinių ir procesų skaitmeninių charakteristikų išdėstymo forma“. Autorė (L. Kunigelytė (1986)) taip pat pabrėžia, kad „ statistinėse lentelėse, kitaip negu nestatistinėse (logaritminėse, procentų, atvirkštinių skaičių, daugybos ir t.t.), pateikiama statistinės visumos bendra charakteristika“. Tačiau autoriaus (T. Kozlovas (1968)) manymu „statistinės lentelės ne tik leidžia kompaktiškai išdėstyti duomenis, bet ir akivaizdžiai juos palyginti (sugretinti)“. Dar kitokį statistinių lentelių apibūdinimą pateikia autorius (S.A.Martišius (2003)), jis teigia, kad „statistinė lentelė yra statistikos duomenų pateikimo skaitmeninis būdas“. Autorius (F. Obelenis (1976)) išskiria statistinių lentelių svarbą, kuri yra ta, „kad joje skaičiais atvaizduojami visuomeniniai reiškiniai“. Jo manymu, „statistinė lentelė yra derinys horizontalių ir vertikalių linijų, kurioms susikertant gaunami langeliai, užpildyti skaičiais“. Autoriaus (Donald H. Sanders (1990)) manymu, „statistinė lentelė tai efektyviai parengta lentelė, kurioje duomenys išdėlioti stulpeliuose ir eilutėse, kad naudotojas galėtų greitai rasti duomenis, kurių jam reikia“. Autorius (B. Bitinas (1974)) statistine lentele vadina aprašymų matricą. Jo nuomone, „tai atskirų objektų apibūdinimas keliais požymiais, todėl pirminius matavimo požymius rašome į lentelę vadinama aprašymų matricą“. Iš jų autoriai (V. Bartosevičienė (2006) ir E. Bagdonas (1994)) išskiria, jog tai yra „ne tik statistinių duomenų sugrupavimas, bet kartu ir tiriamojo objekto rodiklių išdėstymas mažėjančia ir didėjančia tvarka pagal tam tikrų eilučių ir stulpelių sistemą“. Statistinės lentelės turi veiksnį ir tarinį. Autorių nuomone, „statistinių lentelių veiksnys parodo, koks reiškinys nagrinėjamas, o tarinys – tai rodiklis, kuriuo apibūdinamas objektas“. Autorius (E. Bagdonas (1994)) kartu išskiria, jog „lentelės veiksnys gali būti ne tik paprastas, bet ir sudėtingos struktūros“. „Lentelės sudėtingas veiksnys būna tada, kai pradiniai požymiai toliau skaidomi pagal antrinius ir tretinius požymius“.

Du autoriai (R. Valkauskas (2004) ir V. Bartosevičienė(2006)) visas statistines lenteles išskiria į dvi pagrindines: dinamikos duomenų lenteles ir pasiskirstymo duomenų lenteles. Dinamikos duomenų lenteles autoriai apibūdina, kaip „lentele, kurios parodo socialinių-ekonominių reiškinių rodiklių pasiskirstymą laiko atžvilgiu“. „Pasiskirstymo duomenų lentelėse atspindi socialinių-ekonominių reiškinių kitimai erdvėje“. Autoriai taip pat pabrėžia, jog „šios lentelės gali būti sudarytos pagal kiekybinį ir kokybinį požymius arba kaip šių požymių kombinacija“ ir išskiria pagrindinius lentelės elementus: „1. Lentelės numeris, 2. Pavadinimas (paantraštė), 3. Eilučių ir stulpelių antraščių pavadinimai, 4. Pagrindinė statistinė informacija, 5. Išnašos, 6. Duomenų šaltiniai“.

Taip pat šie autoriai ( V. Bartosevičienė(2006) ir R. Valakauskas (2004)) priklausomai nuo eilučių išdėstymo lentelėje skiria dvi statistinių lentelių rūšis: paprastosios lentelės ir kombinuotos lentelės. Tačiau autoriai (L. Kunigelytė (1986), F. Obelenis (1976) ir T. Kozlovas(1968)) prie šių dviejų
lentelių rūšių priskiria ir grupines lenteles. Paprastas lenteles autoriai apibūdina kaip „statistines lentele, kurios šaknį sudaro tik tiriamųjų vienetų, datų arba teritorinių – administracinių padalinių sąrašai“. Trumpesniu autorės (V. Bartosevičienės (2006)) aprašymu, „tai paprasta lentelė, kurios antraštėje rodikliai išdėstyti lygiagrečiai“. Autoriaus (T. Kozlovo (1968)) nuomone tai, „lentelės, kuriose veiksnį sudaro tik objektų sąrašas“. Kombinuotą lentelę autoriai apibūdina vienodai, kaip „statistinė lentelė, kuriose statistinės visumos vienetai sugrupuoti pagal du ar daugiau esminių požymių“. „Grupinės lentelės vadinamos tokios statistinės lentelės, kuriose veiksnį sudaro sugrupuoti stebėjimo vienetai (visumos vienetai) pagal vieną esminį požymį“. Trumpiau tariant „grupinės lentelės sudaromos statistinės medžiagos suvedimo metu taikant grupavimo metodą“. Autorius (T. Kozlovas (1968)) pabrėžia, jog „grupinės ir ypač kombinuotos lentelės turi svarbias analitines savybes: jos leidžia vaizdžiai palyginti ir atskleisti esminius bei skirtingus visuomeninius reiškinių vystyme“.

Taigi apibendrinant šių autorių apibrėžimus galėčiau teigti, kad statistinė lentelė ir yra lentelė, kurioje suvedami statistiniai tiriamųjų objektų duomenys pagal tam tikrą lentelės rūšį.

1. 2. Statistiniai grafikai

Įvairioms diagramoms vaizduoti, autoriai išskiria grafikus, kurie „yra pats populiariausias duomenų vaizdavimo būdas“. Jie teigia, kad ‚ „informacija, pateikta, bet kokio tipo lentelėje ne visada tokia ryški ir ne visada leidžia tyrinėtojui įžiūrėti dėsningumus, sąlygojančius tiriamą reiškinį“. „Todėl vaizdumo dėlei ir palengvinant informacijos analizę duomenis galima pateikti grafiškai“. Autoriai (E. Bagdonas (1994), V. Bartusevičienė (2006), V. Sakalauskas (1998), V. Gudonavičiūtė (1994), B. Martinkus (1979)) vieningai pateikia, kad „statistiniai grafikai tai statistinių duomenų sąlyginis vaizdavimas įvairioms geometrinėmis figūromis (formomis), sutartiniais ženklais“. Prie grafikų apibrėžimo autoriai (F. Obelenis (1976), T. Kozlovas (1968)) išskiria, kad „ne tik pats grafikas, bet ir grafikams atvaizduoti nubraižytos linijos, taškai ir figūros turi vaizdžiai išreikšti statistinių lentelių ar dinamikos eilučių mintį“. Autorė (L. Kunigelytė (1986)) pateikia dar vieną grafikų apibrėžimą, kuris teigia, kad „statistiniai grafikai – tai plokštumos geometriniai sąlyginiai ženklai, išreiškiantys statistinių visumų dydžius, jų struktūrą, pasiskirstymą, plano vykdymą, reiškinių dinamikos ryšius“. Autorius (E. Gonestas (2003)) mano, kad „grafikas yra vaizdinė priemonė glaustai tiek pradiniams duomenimis, tiek analizės rezultatams pateikti“. Jis teigia, kad „visi grafikai tai užkoduota informacija apie duomenis“. Autoriaus (S.A. Martišius (2003)) manymu, „kad kartais tik grafikų dėka galima padaryti tokias išvadas, kurias būtų sunku įžvelgti sudėtingose statistinėse lentelėse“.

Nagrinėjantys statistinius grafikus autoriai (E. Bagdonas (1994), B. Bitinas (1974), V. Gudonavičiūtė (1994), T. Kozlovas (1968)) pateikia statistinių grafikų naudojimosi svarbą: „skirtingiems dydžiams ( kiekiams) palyginti, nagrinėjamų visumų sudėčiai, jų struktūrai ir struktūriniams poslinkiams apibūdinti, reiškinių kitimui laiko atžvilgiu bei pavaizduoti jų ryšiams apibūdinti, reiškinio kitimui paplitimui erdvėje (teritorijoje) išaiškinti“.

Autorė V. Gudonavičiūtė (1994) taip pat išskiria, jog „grafikai naudojami nustatant išvestinius rodiklius ir vykdant apskaitą ir kontrolę, grupuojant ir klasifikuojant statistinius duomenis“. Paprasčiausią grafikų naudojimo esmę pateikia autorės (V. Bartosevičienė (2006), L. Kunigelytė (1986)) – „statistiniai grafikai sudaromi siekiant statistinius duomenis populiarinti, apibendrinti ir analizuoti“. Taip pat autorė (L. Kunigelytė (1986)) priduria, kad „kartais statistiniais grafikais atvaizduojamas statistinių duomenų tūris (trimatis geometrinis ženklas)“. Autorė (L. Kunigelytė (1986)) pateikia grafikų apibrėžimą, kuris teigia, kad „statistiniai grafikai – tai plokštumos geometriniai sąlyginiai ženklai, išreiškiantys statistinių visumų dydžius, jų struktūrą, pasiskirstymą, plano vykdymą, reiškinių dinamiką ir ryšius“. Tad apibendrinant grafikų svarbą galima teigti, kad grafikai padeda greičiau ir lengviau įsisavinti bei suprasti studijuojamą medžiagą.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1320 žodžiai iš 4101 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.