Viešojo administravimo tyrimų metodologija pagal 2005-2006 mru programa
5 (100%) 2 votes

Viešojo administravimo tyrimų metodologija pagal 2005-2006 mru programa

1. Apibrėžkite ir paaiškinkite viešojo administravimo tyrimų metodologiją ir jos funkcijas.

Yra keletas metodologijos apibrėžimų, nuo jų priklauso ir tai, kaip yra suvokiamos funkcijos: 1. Metodologija kaip technika. Toks metodologijos supratimas koncentruoja dėmesį į į konkrečias duomenų rinkimo ir analizės metodus.; 2. Metodologija kaip epistemologija (žinojimo teorija). Šiuo atveju klausimai turi mokslo filosofijos pobūdį. Siekiama paaiškinti, kas yra mokslas, koks yra empirikos ir teorijos santykis, kaip galimas mokslinis aiškinimas, kas yra dėsnis, sąvoka ir pan.

Metodologijos tikslas yra ne atmesti samprotavimą kaip nemokslinį, bet parodyti mokslo galimybes bei ribas. Galime išskirti dvi pagr. Metodologijos funkcijas:1. susikalbėjimo, kritikos, plėtros galimybės užtikrinimas. 2. Mokslinio proceso technologizacija.

Viešojo administravimo analizės metodologiją galima suprasti kaip tam tikrą standartų, taisyklių, procedūrų visumą, reikalingą VA žinių kūrimui, VA proceso kritiškam vertinimui.

VA analizę galima suprasti kaip daugelio žingsnių procesą, kuriame reikia išskirti problemą, šios problemos elementus, įvertinti esamas alternatyvas pagal tam tikrus kriterijus, parengti rekomendacijas bei įgyvendinti pasirinktą alternatyvą.

VA analizę galima įvertinti kaip deskriptyvinę (aprašomąją), t.y. besiremiančią tradiciniais mokslais, ieškančią žinių, atsakymų, fiksuojančių ir aprašančių tyrimų rezultatą ir procesą. VA analizė yra ir turi būti normatyvinė, t.y. kurianti tam tikras normas VA-ime, nes VA analizės tikslas taip pat yra tam tikrų žinių apie VA vertybes, kūrimas ir kritika, prioritetų iškėlimas, gautų rezultatų ir žinių sintezė. VA analizę traktuojame kaip tyrimo procesą. Tyrimo metodologiją sudaro:

 Standartai;

 Taisyklės;

 Procedūros.

Standartai ir taisyklės nėra prioritetiniai procedūrų atžvilgiu, jie yra lemiami procedūrų atrankos procesui. Pačios procedūros dažniau apsprendžia VA standartus ir taisykles, rengiant informaciją apie VA problemas, veiksmus VA srityje, ateitį bei išvadas.

2. Apibrėžkite ir paaiškinkite viešojo administravimo funkcijas.

Viešojo administravimo funkcijos: 1) reguliavimas – privataus sektoriaus reguliavimas, kad užtikrinti efektyvų viešųjų gerybių paskirstymą (ką galima ir ko negalima daryti). 2) paskirstymas – siekiama, kad gautos pajamos būtų paskirstytos efektingai. Tikslas – efektyvumas. 3) perskirstymas – per mokesčius valstybė paima dalį gyventojų pajamų ir perskirsto jas kitiems piliečiams. 4) paslaugų tiekimas (pvz. Šilumos tinklai, bibliotekos, ministerijos). Viešasis sektorius teikia viešąsias paslaugas. 5)institucijų kūrimas, įvairių taisyklių nustatymas, kurios nustato institucijų veiklą. Viešasis sektorius turi siekti užtikrinti žmonių gerovę.

Pagal tradicinį modelį viešasis sektorius tarnavo visuomenei per hierarchinių struktūrų, atliepusių politikų nuostatas, sistemą. Normine reikalų puse rūpinosi politikai, o efektyviai veikianti biurokratija turėjo užtikrinti tikslų įgyvendinimą. Liberalių demokratijų, arba vadinamųjų kapitalistinių demokratinių visuomenių, sąlygomis ekonomikoje ir visuomenėje ryškiai skiriami du sektoriai – viešasis ir privatusis. Viešajame sektoriuje veikia politinės institucijos, vyriausybė bei įstaigos, o privačiajame – rinkos institucijos. Viešojo administravimo mokslas nagrinėja viešųjų institucijų sprendimų darymą ir vykdymą.

3. Apibrėžkite “paradigmos”, “teorijos”, “modelio”, “metodo” sąvokas. Aptarkite paradigmų, teorijų, modelių, metodų viešajame administravime pavyzdžius.

Paradigmos – tam tikrų bazinių teiginių apie pasaulį, jo pažinimo būdus visuma. Tai oficialiai pripažintas mokslinis pasiekimas.Nuo tam tikros paradigmos priklauso, kaip yra aiškinami įvairiausi reiškiniai visuomenėje. Socialiniuose moksluose dažniausiai išskiriamos šios tradicinės paradigmos:

1. Struktūrinis funkcionalizmas.

2. Struktūrizmas.

3. Simbolinis interakcionizmas.

4. Mainų teorija

Viešųjų organizacijų paradigmų objektai:

1.Apie valdžią

2.Psichologinius ir socialinius ryšius

3.Viešosios politikos ir viešojo administravimo skirtumai.

Paradigma iliustruojaTeorija, nuo kurios turėtų prasidėti mokslinio tyrimo procesas, yra tam tikrų bendrų, universalių teiginių, t.y. dėsnių ir konkrečias aplinkybes aprašančių teiginių visuma. Teorija-Skirta unifikuoti, paaiškinti, kritikuoti suformuluotiems dėsniams.Teorija – tam tikrų bendrų, universalių ir egzistencinių teiginių visuma.

Teorijų tipai pagal A.Kaplano

Hierarchijos teorijos

Kekės tipo teorijos

Mikro-makro teorijos

Teorijos patvirtinimo kriterijai

Atitikimo kriterijus;

Neprieštaringumo, nuoseklumo kriterijus;

Pragmatiškas kriterijus.

Teorija visada yra apie ką nors, t.y. nagrinėja tam tikrą mokslinę problemą.. Teorija yra skirta aiškinti faktams. Teiginys „tai yra demokratiška valstybė“ reikalauja mažiausiai 2 teorinių prielaidų:1.Kas yra valstybė? 2.Kas tai yra demokratiška valstybė?

Formaliai imant teorija yra tam tikrų bendrų, universalių ir egzistencinių teiginių sistema. Kai kurios teorijos yra bendro pobūdžio, kurias yra sunku įrodyti. VA teoretikai siūlo įvesti vidutines teorijas.

Pvz.Valstybės teorijos: naujoji dešinioji
viešųjų sprendimų teorija, ir marksizmas turi ambicingiausių pretenzijų dėl griežtai loginio savo teorijų pobūdžio. Pliuralizmo ir elito teorija.

Modelis – materiali struktūra, matematinių ryšių sistema arba programa, tapačiai imituojančios tyrinėjamo objekto struktūrą, arba jo funkcionavimą. Pvz.strateginis modelis (planas) apima o-cijos misijos, tikslų, uždavinių, priemonių ir vertinimų kriterijų struktūrą;

Strateginio plano dėmesys skiriamas tam, kad efektyviai suprogramuoti lėšas, o veiklos planuose – racionaliam užduočių ir priemonių parinkimui, siekiant įgyvendinti strateginį planą.

Metodas – sąmoningai pasirinktas veikimo būdas užsibrėžtam tikslui pasiekti; tikslinių veiksmų ir priemonių visuma.

4. Apibūdinkite racionalizmo sampratą, racionalistinį socialinės tikrovės pažinimo būdą, racionalistinio pažinimo pavyzdžius viešajame administravime.

Racionalizmas – tai protu paremta pažiūra į gyvenimą, vadovavimasis protu. Racionalizmas teigia, kad protas turi autonomiškumą, nuo patyrimo nepriklausančią tikrovės pažinimo galią, neigia kitus pažinimo šaltinius. Racionalizmas teikia didelę reikšmę protui, o ne tikėjimui. Racionalizmas nusako pagrįstą, apgalvotą,

tikslingą, aiškiai suvokiamą, paremtą naujais mokslo metodais, atskirų veiksmų, leidžiančių pasiekti užsibrėžtą tikslą, visumą.

Viešojo administravimo teorija susikoncentravusi į racionalųjį administravimo modelį. Tačiau šis modelis turi keletą trūkumų: 1.racionalusis modelis grindžiamas ribotu ir ribojančiu požiūriu į žmogaus protą; 2.jis grindžiamas neišbaigta pažinimo samprata; 3.racionaliojo modelio teoretikai negali deramai sujungti teorijos ir praktikos.

Kalbant apie pažinimo būdą, reikia pasakyti, kad racionalusis modelis pripažįsta tik vieną pažinimo būdą – organizacijoje socialiniams ir techniniams santykiams griežtai taikomi tiksliųjų mokslų metodai.

Socialinis mokslo modelis taiko tą patį požiūrį į pažinimą tiek gamtos, tiek socialiniams reiškiniams. Visas pažinimas turi būti grindžiamas stebėjimais. Faktai ir vertybės griežtai atskiriami, o esamybė atskiriama nuo to, kas turėtų būti.

Žmogaus elgesį lemia kultūra ir istorija, jis kinta priklausomai nuo vietos ir laiko. Vienos grupės elgesys nebūtinai toks, kaip kitos. Žmonės keičia savo elgesį remdamiesi nauja informacija, įskaitant ir gautą moksliniais metodais. Šie įprasti elgesio pokyčiai gali pasireikšti įvairiais būdais. Žmonės gali būti linkę elgtis taip, kaip numatyta žmonių elgesio teorijose, arba liautis elgtis taip, jei tai neatitinka elgesio teorijos. Pvz. asmenys, susidūrę su racionaliuoju administravimo modeliu, kritikuojančiu emocijas, organizacinėje aplinkoje gali bandyti slopinti savo jausmus.

5. Kokie yra dedukcinio pažinimo privalumai ir trūkumai?

Dedukcija yra išvadų gavimas iš prielaidų, remiantis logikos dėsniais.Dedukciniuose samprotavimuose iš teisingų prielaidų visuomet turime gauti teisingą išvadą.Dedukcinis pažinimo metodas veda nuo bendro prie atskiro.IndukcijaLot. Inductio – įvedimas

Nuo atskirų faktų, pavienių įvykių einama prie visumos supratimo, apibendrinimų.Išvados tikėtinos, bet ne absoliučios.

Pažinimo lygiai:Jutiminis (empirinis) – susijęs su žmogaus pojūčiais, suvokimais

Racionalusis (teorinis) – susijęs su mąstymu, proto operacijomis, kurios padeda apibendrinti.

Racionalistai mano, kad mokslo metodas yra dedukcija. Jų nuomone. Loginių samprotavimų prielaidos yra bendri teiginiai. Individualūs objektai racionalistų nedomino. Filosofinis (mokslinis) pažinimas buvo suprantamas kaip bendrybių, bendrų daiktų savybių dėsnių pažinimas.

Viena iš dedukcijos prielaidų būtinai turi būti bendras teiginys. Bet jei jis gautas induktyvinio samprotavimo keliu, tada dedukcija papildo indukciją, praplečia mūsų žinias. Ypač didelė pažintinė dedukcijos reikšmė pasireiškia tuo atveju, aki bendroji prielaida yra ne paprastas induktyvus apibendrinimas, o koks nors hipotezės spėjimas, kokia nors mokslinė idėja. Tokiu atveju – dedukcija yra naujos teorinės sistemos užuomazgos pradinis taškas. Tokiu būdu gautos teisinės žinios lemia empirinių tyrinėjimų tolesnę eigą ir kurpia tam tikra linkme naujų induktyvinių apibendrinimų kūrimą

6. Kokie yra indukcinio pažinimo privalumai ir trūkumai?

IndukcijaLot. Inductio – įvedimasNuo atskirų faktų, pavienių įvykių einama prie visumos supratimo, apibendrinimų. Išvados tikėtinos, bet ne absoliučios.

Pažinimo lygiai:Jutiminis (empirinis) – susijęs su žmogaus pojūčiais, suvokimais

Racionalusis (teorinis) – susijęs su mąstymu, proto operacijomis, kurios padeda apibendrinti.

Kiekvienu atveju pažinimas prasideda nuo pojūčių ir atskirybių. Taip interpretuojamas suvokimas teikia mums labai siaurą pasaulio pažinimo pagrindą. Jis mums atskleidžia esminius, egzistuojančius čia ir dabar, tačiau nieko nesako kas buvo ar bus. Pojūčiai neteikia visuotinų tiesų, neatskleidžia būtinumo. Bet negalima išsiversti be tam tikrų visuotinai galiojančių išvadų. Suvokimas turi būti papildytas principu, leidžiančiu daryti tolesnes išvadas.

Tradicinis empirizmo principas – indukcija. Jis leidžia iš to kas buvo nustatyta žinomais atvejais, daryti išvadas apie tai, nes galioja visais kitais atvejais kitoms
sąlygoms nesikeičiant. Pvz.jei visi žinomi varnai juodi, tai visi varnai yra juodi. Pripažįstant tokį apibendrinimą, galima susidaryti platesnį pasaulio vaizdą, nei tą, kurį mums teikia juslinis suvokimas.

Indukcinis metodas reikalingas kaip tikimybinių išvadų pagrindas. Tai yra išvedimų principas, leidžiantis žinomu atveju pagrindu daryti tikimybines išvadas apie bet kurį kitą.

Šio principo teisingumo negali garantuoti ankstesni stebėjimai, nes jis teikiamas kai visuotinai galiojantis. Jei kokia nors aplinkybė kinta visada, kai keičiasi tiriamas reiškinys, o kitos aplinkybės nekinta, tai ši aplinkybė tiriamojo reiškinio priežastis arba padarinys. Indukcijos metodas iki šiol buvo sėkmingas, bei išvada, kad jis ir ateityje bus sėkmingas remiasi tuo pačiu indukciniu metodu.

7. Apibūdinkite fenomenologijos ir hermeneutikos reikšmę viešojo administravimo tyrimuose.

Fenomenologija – labai abstraktus dalykas. VA susijęs su bendrąja teise, su administracine teise. VA dėl savo viešųjų principų turi normatyvinius principus. Fenomenologija yra sunkiai įrodoma skaičiais ir konkrečiais faktais, negu priešingas jai būdas – pozityvizmas. Fenomenologija išeina iš mūsų proto sugebėjimų fiksuotais reiškiniais. Su fenomenologija susijusi hermeneutika. Jos tikslas-žmonių susikalbėjimo problema. Hermeneutika – skirtingi žmonės, vartodami tuos pačius žodžius ir tas pačias sąvokas į juos įdeda skirtingą prasmę, o todėl ir nesusikalba. Pvz., liberalai ir socialdemokratai skirtingai vartoja “laisvės” sąvoką. Hermeneutika – kaip prasmių skaitymo mokslas. Hermeneutika susijusi su istorija. Paradigma: atsiranda teorija kuri aplipusi įvairiais paaiškinimais. Bet atsiranda prieštaravimai, ta paradigma subliūkšta ir kuriasi nauja. Dažnai paradigmos atitinka mokyklas. Fenomenologija duoda tas abstrakcijas, kurios nesiremia jutiminiu pažinimu.

8. Kokie yra fenomenologinio pažinimo pranašumai ir trūkumai?

Pagrindinė fenomenologijos idėja yra tvirtinimas, kad pasaulis yra toks, kokį jį suvokia žmonės. Neneigiama, kad pasaulis egzistuoja objektyviai, tačiau tam tikrą reikšmę žmonėms jis įgauna tik per jų sąmonę. Žmogus ne paprastai santykiauja su išorės pasaulio daiktais, o suteikia jiems tam tikrą reikšmę, kuri įgauna buitinę prasmę. Į ją reikia atsižvelgti moksliniame tyrime. Iš to seka išvada, kad mokslininko uždavinys yra ne realaus pasaulio prigimties supratimas, o tyrimas kelių ir būdų, kurių pagalba pasaulis struktūrizuotasi žmogaus sąmonėje. Fenomenologija ir pretenduoja į vaidmenį filosofinio

metodo, kurio pagalba galima išsiaiškinti kasdienės patirties prigimtį ir jos ryšį su mokslinėmis koncepcijomis.

9. Apibūdinkite pozityvizmo ir empirizmo sampratą, pozityvizmo ir empirizmo viešajame administravime pavyzdžius.

Pozityvizmas –jutiminis pažinimas. Pozityvizmas remiasi kiekybiniais tyrimo metodais – skaičiais, faktais. Pozityvizmo tikslas – sukonstruoti bendruosius dėsnius ar teorijas, kurie pažymėtų ryšius tarp reiškinių. Tada stebėjimas parodys ar reiškinys yra ar nėra įžvelgiamas numatytu būdu, ir tokio reiškinio aiškinimas susidės iš bendrųjų dėsnių. Pvz. pozityvizmą galima identifikuoti su fizika, kuri susijusi kiekybiniais parametrais, o tai reiškia socialinius struktūrinius aiškinimus, o ne subjektyvius žmogiškuosius motyvus. Kadangi VA yra išlikęs sociologinis žmogus, tai pozityvizmas yra kritikuojamas už tai, kad mokslas negali išspręsti moralinio pobūdžio pasirinkimo problemų. Pozityvizmas – tai empirika, praktiniai pavyzdžiai, sujungimas pasekminiais ryšiais, ieškoma pozityvių žinių. Pozityvizmas- priešprieša racionalizmui.

Empirizmas – tai požiūris į pažinimo problemą, kuris tvirtina, kad vieninteliu pažinimo pagrindu gali būti tik patirtis. Iš empirizmo pozicijų socialiniai procesai gali būti apibrėžti be teoriško patikrinimo, mokslo pažanga išskirtinai įmanoma per empirinius pastebėjimus. Kitaip tariant empirinė metodologija ir tyrimo metodai bazuojasi ne ant teorinių išvadų, o ant faktinių duomenų tyrimo rezultatų. Pvz. statistinių suvestinių ar interviu iššifravimo.

10. Kokie yra pozityvistinės metodologijos pranašumai ir trūkumai?

Pozityvizmas – filosofijos kryptis, tvirtinanti, kad vienintelis teisingas tikrojo žinojimo šaltinis yra konkretūs (empiriniai) mokslai, ir neigianti pažintinę filosofinio tyrimo vertę.

Be pozityvizmo teigiamybių, jo metodologija kritikuojama, jog paties verifikacijos principo negalima visiškai patikrinti empiriniais duomenimis. Antra vertus, pastaraisiais metais požiūriai į filosofiją ir mokslo istoriją keitėsi, ir atsirado abejonių dėl filosofijos kaip vienintelio mokslo pagrindo. Be to, pozityvizmas kritikuojamas dėl mokslinių žinių „reliatyvumo“ koncepcijos atsisakymo, taip pat dėl „mokslinio metodo“ dogmatizmo.

11. Aptarkite verifikavimo ir falsifikavimo procedūras ir jų panaudojimą viešojo administravimo tyrimuose.

Verifikacija – teiginio ar teiginių sistemos teisingumo reikšmės nustatymo procedūra. Verifikavimas gali būti taikomas kaip mokslinis pozityvistinis kriterijus, nes čia pripažįstamos tik tokios prielaidos, kurios yra patikimos (verifikavimas – galimybė patikrinti).

Verifikavimas – tai galimybė patikrinti teoriją praktiškai. Tie faktai, kurie gali būti
tikri faktai. Taip pat yra ir su teiginiais. Tie, kurie gali būti verifikuoti stebėjimo ar eksperimento būdu, jie yra prasmingi.

Laikantis verifikavimo principo teiginys turi prasmę tik tuo atveju, jeigu jį galima verifikuoti, derinti teiginio loginę išraišką su empirine medžiaga, t.y. jeigu tas teiginys atitinka juslinio patyrimo faktus. Jeigu teiginys atitinka juslinio patyrimo faktus, tai galima kalbėti apie jo teisingumą. O jei ne – tai klaidingas. Verifikuojant dažnai naudojamas dedukcinis metodas, kai iš hipotezės išvedama tokia hipotezė, kurią galima empiriškai verifikuoti – palyginti su joje išreiškiama empirine tikrove.

Falsifikavimas – tai teorijos, situacijos patikrinimo būdas. Popperio nuomone teorijos gali būti paneigtos joms prieštaraujančios empirinės medžiagos. Bet kokia mokslinė teorija, pretenduojanti aprašyti pasaulį, turi būti falsifikuojama, t.y. paneigiama. Turi egzistuoti tuščia aibė galimų faktų iš kurių kiekvienas galėtų paneigti teoriją. Jeigu teorija teisinga prie visų faktų, tai ji neturi empirinio turinio. Reikia pabandyti teoriją ne patvirtinti, o paneigti. Jeigu paneigimo bandymai sėkmingi, tai teorija patvirtinama.

VA tyrimuose, kadangi tai socialinė terpė, taip pat galima naudoti postpozityvistinius pažinimo ir aiškinimo metodus, iškeliant tezę VA ir ją bandant pagrįsti atitinkamais tyrimo metodais tiek tyrimo metu, tiek ir prieštyriminėje bei galutinėje jo stadijoje, atitinkamą situaciją galima patvirtinti ir falsifikavimo būdu, t.y. bandyti paneigti iškeltą tezę, neigti ir tyrimo rezultatus, jei tai išeina padaryti, tai tezė arba tyrimo procesas gali būti laikomas racionaliu ir mokslišku, teisingu. socialinių mokslinių pokyčių prigimtį. Tai tokie požiūrio kampai į pasaulį, kuriame teorijos priimtinos tik tam tikrame kontekste.

Viešųjų organizacijų paradigmų objektai: 1. Apie valdžią. 2. Psichologinius ir socialinius ryšius. 3. Viešosios politikos ir viešojo administravimo skirtumai.

Sociologijoje yra tam tikros mokyklos, taip pat ir viešojo administravimo mokykla. Mokykla tai dažnai tas pats, kas paradigma.

12. Apibūdinkite holistinio socialinės tikrovės aiškinimo sampratą, holistinio požiūrio viešajame administravime pavyzdžius.

Holizmas – tai visuma ir sintezė, universalumas, pilnatvė, visa aprėpiantis vientisas požiūris, platus mąstymas. Teikia pirmenybę sistemų ir jų funkcijų aiškinimui;Suteikia privilegijuotą statusą socialinėms visumoms, konkrečiai kultūriškai, istoriškai, politiškai sąlygotoms bendruomenėms. Holizmą apibūdina socialinių reiškinių aiškinimo „iš viršaus į apačią“ strategija. Holizmas nusako visas pozicijas, kurios individualių veikėjų elgesį aiškina nuorodomis į vienokią ar kitokią organizacinę visumą. Ontologinis lygmuo – kad veiksmą sąlygoja socialinė struktūra. Epistemologinis – žinojimui reikalinga teorija, kuri paaiškintų giluminės realybės pažinimo galimybę. Socialinės tikrovės aiškinimas – kaip veikia sistema.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2682 žodžiai iš 8725 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.