Viesos bangos ir šaltiniai
5 (100%) 1 vote

Viesos bangos ir šaltiniai

Turinys

Įvadas……………………………………………………………………………………………………….2psl.

I. Šviesos bangos ir šltiniai……………………………………………………………3-4psl.

II. Mokslo apie šviesą raida………………………………………………………………5psl.

III. Šviesos bangų savybės……………………………………………………………6-12psl.

Išvados…………………………………………………………………………………………………….13psl.

Literatūros sąrašas…………………………………………………………………………………….14psl.

Įvadas

Šviesa tai mūsų visų kasdienybė. Su šviesa mes susiduriame visur ir nuolatos.Be šviesos negalėtų pasaulyje egzistuoti gyvybė, neegzistuotume ir mes.Šviesa mums visiems aiškus ir ir akivaizdus reiškinys. Tačiau ar iš tiesų taip yra, kaip mes galvojame? Ar iš tiesų šviesa yra toks paprastas reiškinys, kaip mums atrodo? Į šį klausimą pabandysiu atsakyti šiame darbe.

I. Šviesos bangos ir šaltiniai

Fizikoje šviesos sąvoka vartojama platesne negu šnekamojoje kalboje: šviesa vadinamos infraraudonosios, regimosios ir ultravioletinės spektro srities elektromagnetinės bangos, tiriamos optiniais metodais.

Šviesa gali sklisti siauru pluoštu, o šviesos spindulio mes nematome. Šviesos greitis yra 300000 km/s ir ji sklinda tik tiesiai ir visomis kryptimis.

Taigi šviesos banga yra tam tikru dažniu kintančių elektrinio ir magnetinio laukų sklidimas erdve. Fiziologinius, fotocheminius, fotoelektrinius ir kitokius šviesos reiškinius sukelia tam tikru dažniu kintantis elektrinis laukas.

Mes matome įvairius kūnus, kai jie skleidžia šviesą ir šviesa patenka į mūsų akis. Vienus kūnus matome nepriklausomai nuo to, ar aplink mus tamsu, ar šviesu. Jie patys spinduliuoja šviesą į aplinkinę erdvę. Tokie kūnai vadinami šviesos šaltiniais.

Visą šviesą žmogus mato 7 spalvomis: raudona, oranžinė, geltona, žalia, žydra, mėlyna, violetinė. Šios 7 spalvos vadinamos spektru, o šias spalvas sumaišius gaunama balta spalva. Baltos spalvos išskaidymas vadinamas šviesos dispersija.

Bet dauguma kūnų mes matome tik tada, kai jie, būdami patys apšviesti šviesos šaltinių, atspindi savo paviršiais šviesą.

Šviesos šaltinius galima suskirstyti į gamtinius ir dirbtinius. Šviesą skleidžia tik tie kūnai, kurie spinduliuoja energiją. Iš gamtinių šviesos šaltinių mums didžiausią reikšmę turi Saulė, nes jos spinduliuojama šviesa yra pirminis šaltinis daugumos energetinių išteklių, kuriais žmonija dabar naudojasi. Saulės šviesa yra visų gyvųjų organizmų- augalų, gyvulių, žmogaus-gyvybės šaltinis.

Dirbtiniai šviesos šltiniai, kuriuos vystydamasi įsisavindavo žmonija ir su kuriais kiekvienas iš mūsų susiduria iki šių dienų (laužai, degtukai, žvakės, žibalinės ir elektrinės lempos) , tai pat, kaip ir saulė, visada karšti.

Visi šaltiniai, kurie skleidžia šviesą, būdami įkaitę, vadinami šiluminiais šviesos šaltiniais. Šviesos neskleidžia šalti kūnai, jie šviesą atspindi.

Be šiluminių šaltinių, dabar vis plačiau ir plačiau technikoje ir buityje naudojami naujų rūšių šviesos šaltiniai, kuriuose švyti dujos, tekant pro jas elektros srovei. Specialiose lempose esančių dujų temperatūra, joms švytint, beveik nekinta, todėl jos kartais vadinamos „šaltosios šviesos“ šaltiniais. Tokios „dienos šviesos“ lempos dabar naudojamos daugelyje gamybos šakų.

Praktikoje mes visada susiduriame ne su taškiniais, o su tam tkrų matmenų kūnais, tad ir su tam tikrų matmenų šviesos šaltiniais. Kiekvieną tokį šaltinį galime laikyti šviečiančių taškų visuma.

Labai dažnai kaip šviesos šaltinis naudojama tam tikro didumo ir formos skylė, pavyzdžiui rodyklė, skritulio formos skylė arba plyšys su tiesiais kraštais.

II. MOKSLO APIE ŠVIESĄ RAIDA

Optika, arba mokslas apie šviesą- antroji seniausia ( po mechanikos ) fizikos dalis: juk šviesa teikiažmogui svarbiausią infomaciją apie pasaulį. Vis dėlto senovės mokslininkai dar neskyrė šviesos nuo jos fiziologinio suvokimo, nesuprato, kaip veikia akis. Šviesa yra kur kas sudėtingesnis reiškinys negu kūnų smūgiai ar judėjimas, ir tikroji jos prigimtis paaiškėjo po ilgų tyrimų tik XIX a. pabaigoje. Tad senovės Graikijos mąstytojai, neturėdami tvirtesnio pagrindo, siūlė gana fantastiškas šviesos hipotezes. Labiausiai buvo paplitęs pitagoriečių mokymas, kad šviesa yra akių spinduliai, kurie atsispindi nuo daiktų ir grįžta atgal įakis, pranešdami joms apie sutiktus daiktus.

Viduramžių mokslininkus labiausiai domino optinės iliuzijos, regėjimo ypatybės ir apgaulės. XIII a. buvo išrastas lęšis, bet, matyt, tai padarė nagingas amatininkas. Tuo tarpu mokslininkai scholastai įtariai žiūrėjo į tą apgaulingą stiklą, nes jis galįs ir didinti, ir mažinti,o kartais net nuspalvinti daiktus.

Antroji atradimų banga kilo XVII a., kai Snelas ekspermentiškai, o Dekartas teoriškai atrado spindulių lūžio
dėsnį.Kelperis išsprendė mįslę, kuri nedavė ramybės daugeliui jo pirmtakų,- kodėl daiktų atvaizdai veidrodyje matomi ten, kur nėra pačių daiktų. Anot Keplerio, akis negali žinoti, kokiu keliu į ją pakliuvo spinduliai, ji mato daiktų atvaizdus ta kryptimi, iš kur atėjo spinduliai. Grimaldis (1618-1663) atrado šviesos difrakcijos reiškinį. Hukas (1635-1703) jau tvirtai teigė, kad šviesa sklinda skersinėmis bangomis. Šiuo laikotarpiu buvo ir kitųreikšmingų optikos pasiekimų. 1675 m. Remeris nustatė šviesos sklidimo greitį…

XVIII a. Optika buvo vystoma silpniau. Šiame amžiuje vyravo šviesos kurpuskalų teorija, nors buvo ir švieos bangų teorijos šalininkų. Fizikai daug tyrė liuminescencijos reiškinius…

XIX a. vėl pradedama labiau domėtis optikos reiškiniais…

III. Šviesos bangų savybės

3.1 Šviesos atspindysAtspindys- tai atšokančios nuo sandūros bangos krypties keitimas.Šviesos atspindys paprastai demonstruojamas veidrodžiais. Reikia pastebėti, kad, braižant daiktą ir jo atvaizdą veidrodyje (taip pat gaunamą lęšiu) , tariama, jog pats daiktas spinduliuoja šviesą. Iš tikrųjų spinduliai dažniausiai ateina iš šviesos šaltinio, pvz., Saulės, ir yra daikto išsklaidomi.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 878 žodžiai iš 2901 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.