Viešosios institucijos inovacijų kliūtys ir prielaidos
5 (100%) 1 vote

Viešosios institucijos inovacijų kliūtys ir prielaidos

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

VALSTYBINIO VALDYMO FAKULTETAS

POLITOLOGIJOS KATEDRA

VIEŠOSIOS INSTITUCIJOS : inovacijų kliūtys ir prielaidos

VILNIUS, 2004

TURINYS

1. Viešasis sektorius ir naujoji viešoji vadyba.

2. Inovacijų kliūtys viešajame sektoriuje.

3. Viešojo sektoriaus inovacijų prielaidos.

4. Elektroninių viešųjų paslaugų teikimas Lietuvoje.

5. Viešasis administravimas ir naujoji valstybės tarnyba.

6. Panaudotos literatūros sąrašas.

Viešojo sektoriaus reformų pradžia siekia XX amžiaus aštuntąjį dešimtmetį. Po naftos kainų šuolio, kilo ekonominė krizė, didėjo bedarbių skaičius ir mažėjo valstybių įplaukos, tuo pačiu iškilo socialiniai uždaviniai ir sustiprėjo kritikų balsai, kurie kritikavo iki tol egzistavusios biurokratinės sitemos funkcinį nepajėgumą. Viešasis sektorius liko nesikeičiantis, kai tuo tarpu privačios gamybos srityje buvo pastebimas kokybės gerėjimas. XX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais kilo pretenzijų viešajam sektoriui banga ir sustiprėjo visuotinis nepasitenkinimas valstybės valdymu. Viešasis ūkis tapo politinių diskusijų ir rinkimų programų centru. Tuo laiku prasidėjo pirmosios reformos, kurių elementus perėmė atsiradusi Naujoji viešoji vadyba (NVV). Šios reformos įvairiose šalyse tebesitęsia iki šiol, nepriklausomai nuo šalyse susiklosčiusios situacijos ir visur įgauna tam tikrų organizacinių ir personalo tvarkymo elementų.

Pliuralizmo, individualizmo, mobilumo ir lankstumo didėjimo tendencijos daro įtaką

tiek viešajame sektoriuje besidarbuojantiems asmenims, tiek paslaugų gavėjams. Naujos vertybės vis dažniau atsimuša į sustingusias administracines struktūras ir sustabarėjusią administracinę kultūrą. Dabartinė administracijos kritika atkreipia dėmesį į kylančias valdymo patologijas, palyginti su pradiniu idealių tipų M.Weberio modeliu, kurio pirmasis kritikas buvo jis pats.

XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio pradžioje pirmą kartą paminėta naujoji viešoji vadyba (NVV) ėmėsi tenkinti viešojo sektoriaus poreikius, užpildė senosios administravimo sampratos spragas. Be to, diegdama viešajame sektoriuje reformistinę valdymo sampratą, ji veikė remdamasi įmonių ekonomikos požiūriu. Naujoji viešoji vadyba gali būti priemonė geresniam administravimui pasiekti, tačiau yra pasmerkta žlugti, jeigu taikoma kaip visoms sritims nediferencijuotai galiojantis principas. Naujoji viešoji vadyba iš viešojo sektoriaus reikalauja iš dalies modifikuotų sprendimų, kurie jau taikomi privačiame sektoriuje. Skirtumas yra toks, kad privatus sektorius, priešingai nei viešasis rinkos sąlygomis gyvuoja jau seniai ir adaptacijos procesai jame vyko nuolat.

Viešoji vadyba siūlo naudingų priemonių inovaciniams gebėjimams ugdyti. Šiandien piliečiai ir pilietės, kaip administracijos klientai, reikalauja tokio pat paslaugų lygio kokį jiems suteikia privatus sektorius. Kita vertus, spręsdami visuomenines problemas, iš politinių ir administracinių vadovų jie reikalauja ir administravimo inovacijų, todėl politinei ir administracijos vadovybei kyla tikslų konfliktas, nes inovacijų procesas pirmiausia reikalauja autonomijos, decentralizacijos, klaidų toleravimo ir nesustruktūrinto uždavinių formulavimo.

Kartu su sparčia informacinių ir komunikacinių technologijų plėtra nuo devintojo dešimtmečio prasidėjo galutinis perėjimas iš industrinės visuomenės į paslaugų visuomenę. Greitą interneto plėtrą, be kita ko, sąlygojo ne tik laisvosios rinkos mechanizmai, bet ir aktyvios reguliavimo priemonės (pvz. universitetų bendradarbiavimo mokslo tinklais programos ir viešosios bibliotekos).

Keičiantis rinkimų technologijoms arba toliau plėtojantis demokratinėms tautos teisėms internetu (pvz. balsavimo), valstybinės institucijos keisis į neviešpataujančias paslaugų organizacijas. Dėl ekonominės globalizacijos nacionalinė valstybė praranda savo reikšmę.

Ateityje valstybė savo, kaip paslaugų tiekėjos funkcijas didele dalimi perleis ūkiniams paslaugų teikėjams ir jas beveik visiškai privatizuos. Ateityje liks mažiau valstybinių organizacijų (palyginti su jų plėtojimu XIX amžiuje), o likusios institucijos visiškai pasikeis ir atsinaujins ne staiga, bet greičiau keisis nenutrūkstamai.

Politikos ir administravimo sritims inovacijos yra būtinos ir padeda siekti šių tikslų :

· konkurencingumo padidėjimo, palyginti su kitomis valstybėmis, kitomis valstybinėmis organizacijomis ir privačiomis institucijomis;

· skatinti gebėjimą kooperuotis su kitomis valstybėmis, su kitomis valstybinėmis organizacijomis ir privačiomis institucijomis;

· jautrumo visuomeninei ir ekonominei aplinkai;

· didinti valstybinių institucijų patrauklumą visuomenei ir darbo rinkai.

Nors viešojo sektoriaus vadovų novatoriškų gebėjimų svarba yra didžiulė, tačiau vargu ar esama šių gebėjimų būklė mokslo ir praktikos požiūriu yra patenkinama. Plačiajai visuomenei inovaciniai gebėjimai visų pirma asocijuojasi su verslu ir rečiau su politika bei administravimu.

Greta asmenybės barjerų, kurie veikia inovacijų procesą, viešajame sektoriuje didžiulį vaidmenį turi ir sisteminės kliūtys. Dažnai gabūs ir anksčiau inovacijoms buvę palankūs asmenys tik pradėję dirbti
viešajame sektoriuje bematant praranda šias savybes.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 747 žodžiai iš 2397 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.