KLAIPĖDOS KOLEGIJOS PEDAGOGIKOS FAKULTETAS
PRADINIO UGDYMO PEDAGOGIKA SU ANGLŲ KALBOS SPECIALIZACIJA
Lina Laurinavičienė
VIETA GYVAJAI GAMTAI PAŽINTI GAMTAMOKSLINIAME UGDYME
Baigiamasis darbas
Darbo vadovas:
Dek. I.Ivanauskienė
Klaipėda, 2005
TURINYS
SANTRAUKA………………………………………………………………………………3
SUMMARY………………………………………………………………………………….4
ĮVADAS………………………………………………………………………………………8
1. MOKSLINĖS METODINĖS LITERATŪROS ANALIZĖ…………………………..10
1. Pedagogikos istorija gamtamoksliniu aspektu …………………………………… 10
1.2. Gamtamokslinio ugdymo reikšmė pradinėse klasėse…………………………….11
1.3. Bendrosios programos, standartai…………………………………………………12
1.4. Mokytojo knyga……………………………………………………………………..16
5. I – IV klasių pasaulio pažinimo vadovėliai ………………………………………19
1.6. Gamtamokslinio ugdymo proceso ypatumai pradinėje
mokykloje…………..….24
2. TYRIMAS……………………………………………………………………………….27
1. Tyrimo metodika…………………………………………………………………..27
2. Tyrimo rezultatų aptarimas………………………………………………………….28
1. Apklaustų mokytojų tyrimo rezultaų
aptarimas……………………………..28
2. Apklaustų mokinių tyrimo rezultatų
aptarimas……………………………..32
3. Moksleivių ir mokytojų tyrimo rezultatų
aptarimas……………………….35
IŠVADOS……………………………………………………………………………………37
PASIŪLYMAI …………………………………………………………………………38
LITERATŪRA………………………………………………………………………………39PRIEDAI……………………………………………………………
……………………………………………………40
SANTRAUKA
Darbe „Vieta gyvajai gamtai pažinti pradinių klasių gamtamoksliniame
ugdyme” analizuojama, kiek vietos pradinių klasių gamtamoksliniame ugdyme
skiriama gyvajai gamtai pažinti. Yra daug tėvelių ir mokytojų nuomonių apie
pradinių klasių gamtos pažinimo vadovėlius. Jie skirti žinioms praplėsti ir
gilinti, daug iliustruoti, daug rekomenduojamų atlikti užduočių, todėl
didelį vaidmenį, mokant pažinti gyvąją gamtą vaidina mokytojas.
Vadovėliuose pateiktos temos, apie gyvąją gamtą, turi būti kruopščiai
aptartos, išanalizuotos. Bendrosiose programose ir standartuose yra
pateikiami tikslai ir uždaviniai mokant pažinti gyvąją gamtą. Programose
yra pabrėžiama ypatinga mokyklos svarba formuojant visuomenę, kuri sugebėtų
tinkamai rūpintis gamta ir ją tobulinti. Mokytojo pareiga paruošti žmogų
gamtos pažinimui, teikti jam žinias apie gamtą, mokyti betarpiškai
bendrauti su gamta, nesiekti tapti jos valdovu. Tūlas pasakys: „tad
sudarykime sąlygas vaikams būti gamtoje ir jie taps visapusiškai išugdyti”
(Vaitkevičius, 1995).Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kiek vietos pradinių klasių
gamtamoksliniame ugdyme skiriama gyvosios gamtos pažinimui.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti mokslinę metodinę literatūrą GU aspektu.
2. Atlikti anketinę apklausą.
3. Atlikti statistinę rezultatų analizę.Tyrimo objektas – tirta gyvosios gamtos dalis pasaulio pažinimo
mokyme.
Kontingentas – pradinių klasių pedagogai ir II –IV klasių mokiniai.
Tyrimo metodika. Darbe naudotasi šiais tyrimo metodais: dokumentų
metodinės bei mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, statistinis
rezultatų apdorojimas.
Tyrimo rezultatai. Išanalizavus gautus rezultatus galima daryti
išvadas, kad pasaulio pažinimo vadovėliuose yra pakankamai dėmesio skiriama
gyvosios gamtos pažinimui.
Tyrimo išvados.
– Bendrosiose programose, standartuose, mokytojų knygose ir pasaulio
pažinimo vadovėliuose pakankamai dėmesio skiriama gyvosios gamtos
pažinimui.
– Pedagogai per mažai dėmesio skiria gyvosios gamtos pažinimo mokymui.
SUMMARY
In this work is analysing how much space for learning objects of
natural nature are there in natural science education. There are a lot of
teachers’, parents’ opinions about science coursbooks. Science coursebooks
are a lot illustrated, they are just to extend students’ knowledges, so the
most important object of learning naural science is teacher. The
topics
have to be well analysed. In tutorial is accented school’s importance of
formulating community who could take care of natural nature and its
objects.
SUTRUMPINIMAI
žr. Žiūrėti
t.y Tai yra
t.t. Taip toliau
pav. Paveikslas
pvz. Pavyzdžiui
kt. Kitas (i)
GU Gamtamokslinis ugdymas
pan. panašiai
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1 lentelė Pagrindinės gyvosios gamtos temos pagal Bendrąsias programas
(1997)……………….15
2 lentelė „Pasaulio pažinimo” vadovėlių temų, supažindinant su gyvąją
gamta, pasiskirstymas….21
3 lentelė Gyvosios gamtos įvairovė I –IV klasių „Gamtos pažinimo” vadovėlių
temose………….22
4 lentelė Veikla gamtoje. Mokytojų ir mokinių rezultatų
lyginimas………………………………….35
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1 pav. Pasaulio pažinimo struktūra pradinėje mokykloje………………………………………….13
2 pav. Mokytojų nuomonė apie gyvosios gamtos vietą pasaulio pažinimo
vadovėliuose…………….28
3 pav. Mokytojų laikymasis programos reikalavimų supažindinant mokinius su
gyvosios gamtos
objektais………………………………………………………….
………………………………………………………………..294 pav. Mokyklos aplinkos naudojimas supažindinant mokinius su gyvosios
gamtos objektais…….30
5 pav. Mokytojų naudojami būdai supažindinant mokinius su gyvosios gamtos
objektais…………..30
6 pav. Mokytojų nuomonė apie pasaulio pažinimo
dalyką………………………………………………………31
7 pav. Veikla
gamtoje……………………………………………………………
……………………………………………31
8 pav. Mokinių nuomonė apie pasaulio pažinimo
dalyką………………………………………………………..32
9 pav. Mokinių susipažinimo būdai su gyvosios gamtos
objektais……………………………………………33
10 pav. Mokinių ėjimo į kiemą per pasaulio pažinimo pamokas
dažnumas……………………………….33
11 pav. Moksleivių veikla
gamtoje……………………………………………………………
………………………….34
ĮVADAS
Tema „Vieta gyvajai gamtai pažinti pradinių klasių gamtamoksliniame
ugdyme” yra labai aktuali. Žmogus yra gamtos dalis. Todėl ir gamtamokslinis
ugdymas vaidina ypatingą vaidmenį žmogaus asmenybės formavimui. Tai
pastebėjo dar antikos mąstytojai, įvardindami žmogų “ZOO POLITIKON”
((Aristotelis) J. Vaitkevičius, 1995)).
Pasak J. Vaitkevičiaus pedagogika visada sprendė esminę savo problemą
– ko mokyti( Mokyklinio ugdymo turinys yra santrauka, atskleidžianti esamą
visuomenės patirties lygį, gylį, būdą. Mokinys, įsisavindamas ugdymo
turinį, kurį sudaro žinios, mokėjimai, įgūdžiai, kartu įsisavina ir
pažinimo metodus, mąstymo stilių, suvokia pasaulį, kuriame jis gyvena.
Ugdymo turinys, rašoma “Bendrosiose programose” deda “pagrindus
šiuolaikiniam demokratiniam ir tautos mentalitetui”. Kitaip sakant
pažindindami moksleivius su gyvąją gamta, ugdome darnią, protingą, mylinčią
visuomenę.
Gamtamokslinio ugdymo tema pradinėse klasėse yra gana daug tyrinėta
(V. Lamanauskas, V. Jonynienė), tačiau atskirai kiek vietos skiriama
gyvajai gamtai pažinti GU – yra mažai tyrinėta.
Atnaujintose programose ir standartuose pabrėžiama ypatinga mokyklos
svarba formuojant visuomenę, kuri sugebėtų tinkamai rūpintis gamta ir ją
tobulinti. Pasak žymių tyrinėtojų: K. Paul, S. Kedo šiandienos vaikai turi
labai menką suvokimą apie gamtą, gyvuosius jos objektus. Didelis vaidmuo
tenka mokytojams, kurie privalo suteikti pakankamai žinių apie gyvąją
gamtą. Kadangi vadovėlis yra skirtas tik žinioms praplėsti, mokytojo
pareiga supažindinti mokinius su gyvosios gamtos objektais naudojant savo
metodus. Mokymo metodai ir būdai neatsiejami nuo mokytojo ir mokinio
santykių: mokymas neįsivaizduojamas be bendravimo su vaiku ir jo asmenybės
ugdymo (Jankevičienė R, Kasiulynienė L., 2000 ). Kūrybingas ir patyręs
mokytojas taiko specifinius mokymo metodus taip paįvairindamas pamoką,
sužadindamas mokinių norą stebėti, tyrinėti, klausinėti.Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kiek vietos pradinių klasių
gamtamoksliniame ugdyme skiriama gyvosios gamtos pažinimui.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti mokslinę metodinę literatūrą GU aspektu.
2. Atlikti anketinę apklausą.
3. Atlikti statistinę rezultatų analizę.Tyrimo objektas – tirta gyvosios gamtos dalis pasaulio pažinimo
mokyme.
Kontingentas – pradinių klasių pedagogai ir II –IV klasių mokiniai.
Tyrimo metodika. Darbe naudotasi šiais tyrimo metodais: dokumentų
metodinės bei mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, statistinis
rezultatų apdorojimas.
1. MOKSLINĖS METODINĖS
LITERATŪROS ANALIZĖ
1. Pedagogikos istorija gamtamoksliniu aspektuŠvietimas kito keičiantis istorijos laikotarpiams. Yra žinoma daug
žymių žmonių, skelbusių savo mintis, idėjas didaktikos princiapis, tai J.
A. Komenskis (1592 –1670), Ž. Ž. Ruso, K. Marksas, F. Engelsas ir kt. Slavų
pedagogas Komenskis padėjo mokslo apie mokymą pagrindus išleisdamas knygą
“Didžioji didaktika”. Visų pedagoginių Komenskio veikalų pagrindinė mintis
ta, kad teisingas auklėjimas visa kuo turi derintis prie gamtos.
Gamtą atitinkančio auklėjimo principas, pradedant Komenskiu, ne
kartą aptinkamas XVIII ir XIX amžiaus pedagoginėse sistemose, be to,
kiekvienas iš įžymiųjų pedagogikos teoretikų šį principą supranta kiek
kitaip. Komenskio nuomone, žmogus kaip gamos dalis paklūsta svarbiausiems,
visuotiniams jos dėsniams, tiek veikiantiems augalų bei gyvūnų pasaulyje,
tiek galiojantiems žmogui. Komenskis stengėsi kuo plačiau išugdyti mokinių
pažintinius sugebėjimus, “Sukelti žinių troškimą ir aistringą užsidegimą
mokytis”; dėl to reikia, nurodydavo jis, sujungti tai, kas malonu, su tuo,
kas naudinga, skatinti vaikų smalsumą.
Komenskis reikalavo, kad mokyti būtų pradedama ne nuo žodinio daiktų
aiškinimo, bet nuo jų stebėjimo. Tai, kas prieinama reikia stebėti gamtoje,
o jeigu negalima tiesiogiai stebėti daiktų, tai juos reikia pakeisti
paveikslais, modeliais, piešiniais.tai sensualinė filosofija, kuria sekė
Komenskis, ir kuri yra iki šių dienų smarkiai gvildenama.
Žymusis pedagogas išnagrinėjo vaizdumo principą. Komenskis vaizdumą
suprato plačiai, ne tik kaip regimąjį, bet ir kaip visų jutimo organų
pajungimą tam, kad daiktai ir reiškiniai būtų suvokiami geriau, aiškiau.
Žymus veikėjas Žanas Žakas Ruso (1712 –1778m.) taip pat buvo
sensualistas. Jis manė, kad gamta auklėja “iš vidaus”, ugdydama žmogaus
asmenines savybes. Ruso visada reikalavo atsižvelgti į vaikų amžiaus
ypatybes, taip pat aktyvius mokymo metodus, darbinį auklėjimą, glaudų
mokymo ryšį su gyvenimu. Daugelis laikė jį didžiu, tačiau tų metų santvarka
neleido įteisinti jo minčių ir mokymo būdų.
Įžymus veikėjas Lajus subiologino pedagogiką. Auklėjimui ir mokymui
jis taikė schemą: suvokimas – perdirbimas – išraiška (arba atvaizdavimas).
Daugiausiai dėmesio skirdamas išraiškai sumažino protinio darbo reikšmę,
“veiksmo mokyklą” pavertė iliustruojamąją mokykla, kur mokiniai nemažą
laiko dalį skiria piešimui, lipdybai, vaidybai ir t.t. ši pernelyg didelė
vaizduojamoji veikla gerokai atitraukė vaikus nuo sistemingo mokymosi, o
tai susiaurino bendrąjį jų išsilavinimą.
Taigi, prieinamus, tinkamus, įvairius mokymo metodus, mokant pažinti
gyvąją gamtą, imtasi analizuoti jau gana seniai. Pedagogikos istorijos
šaltiniuose daugiau akcentuojamas ne mokymas gyvosios gamtos, bet jos
reikšmė vaikams, visuomenei. Šių dienų naujosiose programose ir
standartuose ypatingas dėmesys kreipiamas į vaiko orientavimą į gyvąją
gamtą. (Pedagogikos istorija, 1999)
1.2. Gamtamokslinio ugdymo reikšmė pradinėse klasėse
Pasaulio pažinimas pradinėse klasėse – vienas sudėtingiausių,
aprėpiančių gamtą, geografiją, fiziką, chemiją, astronomiją, istoriją,
sociologiją ir ne tik, vienas įdomiausių ir problematiškiausių dalykų.
Gamtos pažinimo tikslas – ugdyti vaiko gebėjimą suprasti gamtos pasaulį
ir bendrauti su juo (Bendrieji išsilavinimo standartai). Šio tikslo
siekiama:
– Ugdant nuostatą gerbti, tausoti ir puoselėti viską, kas gyva ir
negyva, kas sukurta gamtos ir žmogaus.
– Teikiant žinių apie gyvąją ir negyvąją gamtą, reiškinių tarpusavio
priklausomybę, žmogaus ir gamtos santykį.
– Ugdant gebėjimus stebėti, fiksuoti, analizuoti gamtos reiškinius,
ieškoti priežastinių ryšių tarp gamtos reiškinių bei gamtos ir
žmogaus veiklos.(Žulkauskas, 1995)
Vienas iš gamtos pažinimo aspektų – gyvoji gamta (augalai, gyvūnai,
žmogus). (V. Lamanauskas, 2001)
Meilė gamtai – labai vertinga žmogaus charakterio savybė. Ji formuojasi
nuo pat ankstyvos vaikystės. Pamilti gamtą gali tik tie, kurie nuolat su ja
bendrauja, domisi jos paslaptimis, stengiasi jas atskleisti, puošia savo
triūsu. (Kasiliūnienė L, 2000)
Vaikas ir gamta susiduria labai anksti. Gamta jam yra neišsemiamas
įdomių įspūdžių ir džiaugsmingų išgyvenimų šaltinis (Bytautienė R, 2001)
Nuo mažumės skiepydami vaikams norą prižiūrėti augalus ir globoti
gyvūnus pratintume, kad visada būtų jiems atidūs, jautrūs, mokytume
rūpestingai ir atsakingai elgtis, sudarytume sąlygas dažniau pabūti
gamtoje, mokytume pajusti gamtos kvapus, pamatyti spalvas, formas, vaizdus
ir tai išlikų visam gyvenimui. (Barkauskaitė M. 2002)
Labai daug kas priklauso ir nuo mokytojo sugebėjimo sužadinti vaikų
norą tyrinėti, klausinėti, apskritai veikti. Jei mokytojas tyrinėja kartu
su vaikais, pats daug klausinėja skatindamas ieškoti atsakymų į klausimus
kas, kaip, kodėl vyksta
vėliau noriai imasi šių darbų.
Savarankiškai tyrinėdami aplinką ir darydami savo “mažuosius atradimus”
patiria didžiulį malonumą, jiems kyla noras sužinoti dar daugiau ir
suprasti gamtą.
Mokėjimas pažinti gamtą – labai vertinga savybė, leidžianti vaikui
orientuotis aplinkoje, suvokti gamtos aplinkos įvairumą, deramai bendrauti
su žmonėmis (E. Motietjūnieinė, 2004).
Iki mokyklos vaikai jau turi tam tikrų žinių apie gamtą. Labai svarbu,
kad tos žinios būtų sistemingai gilinamos ir plečiamos pradinėje mokykloje,
t.y I – IV klasėse. Pasaulio pažinimą galima traktuoti kaip gamtamokslinio
ugdymo pradinėje mokykloje vieną iš komponentų.
Pasaulio pažinimo ugdymo turinys išdėstytas programoje “Aš ir
pasaulis”. Ši programa sudaryta remiantis svarbiais didaktiniais
principais:
1. Humaniškumo (pagarbos žmogui, gamtai ugdymas, sveikos ir saugios
aplinkos kūrimas ir t.t.).
2. Demokratiškumo (tiek mokiniui, tiek mokytojui paliekama
pasirinkimo teisė ir laisvė mokymo metodikų, turinio ir pan.
aspektu).
3. Spiralės (tie patys klausimai nagrinėjami aukštesnėse klasėse,
tačiau aukštesniu lygmeniu. Mokomoji medžiaga plečiama ir
gilinama).
4. Integracijos (mokomoji medžiaga išdėstyta integruotai/
sujungta į visumą. Stengiamasi integruoti ne tik mokymo turinį, bet ir
procesą, mokytojų ir mokinių veiklą.) (V. Lamanauskas, 2001) (1 pav.).
I klasė – “Aš ir pasaulis”
II klasė – “Pasaulis ir aš” PASAULIO
PAŽINIMAS
III klasė – ‘Mūsų pasaulis” (kursas)
IV klasė – “Vienas pasaulis”
Humanizmas – demokratija – integracija – spiralė
Programa “AŠ IR PASAULIS”
1 pav. Pasaulio pažinimo struktūra pradinėje mokykloje
1. 3. Bendrosios programos, standartaiPasaulio pažinimo mokomojo dalyko turinio didaktinės nuostatos bei
turinio pagrindiniai komponentai pateikiami Bendrosiose programose.
Gamtamokslinis išsilavinimas yra standartizuojamas. Gamtamokslinio
išsilavinimo standartai nusako siekimus mokymosi pradinėje mokykloje
rezultatus, t.y. nurodomos siektinos vertybinės nuostatos, pagrindinės
žinios ir gebėjimai, kuriuos turėtų būti įgiję dauguma baigiančių
atitinkamą pakopą ar klasę bendrojo lavinimo mokyklos moksleivių. (Naujieji
bendrieji išsilavinimo standartai)
Gamtos tyrimai integruojami į visus likusius gamtos mokslų dėmenis:
gyvąją gamtą, medžiagas ir jų kitimus, fizikinius reiškinius. Visi gamtos
mokslų dėmenys integruojami tarpusavyje mokytojų, vadovėlių ir
individualiųjų programų autorių nuožiūra.(Naujieji bendrieji išsilavinimo
standartai)
Gamtamokslinio išsilavinimo standartai padeda vertinti ir įsivertinti
moksleivių pasiekimus, individualizuoti ugdymo turinį, planuoti bei derinti
dalyko turinio išdėstymą ir metodus, atitinkama kryptimi plėtoti
materialinę bazę.
Bendrosiose programose (p. 292 – 294) nurodomi I – IV klasių
gamtamokslinio ugdymo uždaviniai ir tikslai.
I klasėje diegiami gyvosios gamtos pradmenys, pasaulis imamas suvokti
kaip sistemingo pažinimo objektas. Gamtos pažinimas grindžiamas tiesioginiu
konkrečių aplinkos veiksnių, bei reiškinių stebėjimu, lyginimu, rūšiavimu,
savo patyrimo nusakymu.
Bendrieji tikslai mokant pažinti gyvąją gamtą:
1. Mokyti stebėti aplinką, gamtos objektus, juos lyginti, rast
panašumus ir skirtumus.
2. Išmokyti pažinti kelias medžių ir krūmų rūšis.
3. Išsiaiškinti, kas kur auga (sode, darže, miške).
4. Žadinti domėjimąsi naminiais gyvūnais ir paukščiais, skatinti juos
stebėti.
5. Suvokti ryšį tarp gyvosios ir negyvosios gamtos permainų.
6. Stebėti gamtą visais metų laikais.
7. Išsiaiškinti, kodėl ir kaip auga augalai.
II klasėje nagrinėjami gyvų organizmų (augalų ir gyvūnų) panašumai ir
skirtumai. Aiškinamasi, kad visiems gyviems organizmams būdingos savybės
yra augimas, maitinimasis, dauginimasis.
Bendrieji tikslai mokant pažinti gyvąją gamtą:
1. Išsiaiškinti, kas yra gyvūnai, augalai; kuo jie skiriasi ir kas
yra bendra.
2. Patiems išsiaiškinti, kad visų gyvų organizmų
bendros savybės yra: augimas, maitinimasis, dauginimasis.
3. Pasiaiškinti, kaip įvairūs organizmai (taip
pat ir žmogaus) yra prisitaikę prie skirtingos aplinkos.
4. Išsiaiškinti kaip nekryptinga ir neatsakinga žmogaus veikla
veikia gamtą.
III klasėje pradedami analizuoti sudėtingesni gamtos reiškiniai bei
sistemos atkreipiant dėmesį į jų tarpusavio priklausomybę, ieškant
dėsningumų, vieningų kriterijų skirtingiems reiškiniams aprašyti ir
paaiškinti.
Bendrieji tikslai mokant pažinti gyvąją gamtą:
1. Mokytis stebėti, fiksuoti faktus ir sieti juos į priežastinių
ryšių sekas, sistemas, klasifikuoti pagal aiškiausius požymius.
2. Atkreipti dėmesį į
gyvybės formų (augalijos ir gyvūnijos)
tarpusavio priklausomybę.
3. Pastebėti, kad gyvybė neįmanoma be saulės, oro, vandens, žemės
t.y negyvosios gamtos
4. Suvokti Saulės energijos reikšmę Žemės gyvybei..
5. Išsiaiškinti tinkamo santykio su gamta galimybes. Ugdyti