Vieta gyvajai gamtai pažinti pradinių klasių
5 (100%) 1 vote

Vieta gyvajai gamtai pažinti pradinių klasių

KLAIPĖDOS KOLEGIJOS PEDAGOGIKOS FAKULTETAS

PRADINIO UGDYMO PEDAGOGIKA SU ANGLŲ KALBOS SPECIALIZACIJA

Lina Laurinavičienė

VIETA GYVAJAI GAMTAI PAŽINTI GAMTAMOKSLINIAME UGDYME

Baigiamasis darbas

Darbo vadovas:

Dek. I.Ivanauskienė

Klaipėda, 2005

TURINYS

SANTRAUKA………………………………………………………………………………3

SUMMARY………………………………………………………………………………….4

ĮVADAS………………………………………………………………………………………8

1. MOKSLINĖS METODINĖS LITERATŪROS ANALIZĖ…………………………..10

1. Pedagogikos istorija gamtamoksliniu aspektu …………………………………… 10

1.2. Gamtamokslinio ugdymo reikšmė pradinėse klasėse…………………………….11

1.3. Bendrosios programos, standartai…………………………………………………12

1.4. Mokytojo knyga……………………………………………………………………..16

5. I – IV klasių pasaulio pažinimo vadovėliai ………………………………………19

1.6. Gamtamokslinio ugdymo proceso ypatumai pradinėje

mokykloje…………..….24

2. TYRIMAS……………………………………………………………………………….27

1. Tyrimo metodika…………………………………………………………………..27

2. Tyrimo rezultatų aptarimas………………………………………………………….28

1. Apklaustų mokytojų tyrimo rezultaų

aptarimas……………………………..28

2. Apklaustų mokinių tyrimo rezultatų

aptarimas……………………………..32

3. Moksleivių ir mokytojų tyrimo rezultatų

aptarimas……………………….35

IŠVADOS……………………………………………………………………………………37

PASIŪLYMAI …………………………………………………………………………38

LITERATŪRA………………………………………………………………………………39PRIEDAI……………………………………………………………

……………………………………………………40

SANTRAUKA

Darbe „Vieta gyvajai gamtai pažinti pradinių klasių gamtamoksliniame

ugdyme” analizuojama, kiek vietos pradinių klasių gamtamoksliniame ugdyme

skiriama gyvajai gamtai pažinti. Yra daug tėvelių ir mokytojų nuomonių apie

pradinių klasių gamtos pažinimo vadovėlius. Jie skirti žinioms praplėsti ir

gilinti, daug iliustruoti, daug rekomenduojamų atlikti užduočių, todėl

didelį vaidmenį, mokant pažinti gyvąją gamtą vaidina mokytojas.

Vadovėliuose pateiktos temos, apie gyvąją gamtą, turi būti kruopščiai

aptartos, išanalizuotos. Bendrosiose programose ir standartuose yra

pateikiami tikslai ir uždaviniai mokant pažinti gyvąją gamtą. Programose

yra pabrėžiama ypatinga mokyklos svarba formuojant visuomenę, kuri sugebėtų

tinkamai rūpintis gamta ir ją tobulinti. Mokytojo pareiga paruošti žmogų

gamtos pažinimui, teikti jam žinias apie gamtą, mokyti betarpiškai

bendrauti su gamta, nesiekti tapti jos valdovu. Tūlas pasakys: „tad

sudarykime sąlygas vaikams būti gamtoje ir jie taps visapusiškai išugdyti”

(Vaitkevičius, 1995).Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kiek vietos pradinių klasių

gamtamoksliniame ugdyme skiriama gyvosios gamtos pažinimui.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti mokslinę metodinę literatūrą GU aspektu.

2. Atlikti anketinę apklausą.

3. Atlikti statistinę rezultatų analizę.Tyrimo objektas – tirta gyvosios gamtos dalis pasaulio pažinimo

mokyme.

Kontingentas – pradinių klasių pedagogai ir II –IV klasių mokiniai.

Tyrimo metodika. Darbe naudotasi šiais tyrimo metodais: dokumentų

metodinės bei mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, statistinis

rezultatų apdorojimas.

Tyrimo rezultatai. Išanalizavus gautus rezultatus galima daryti

išvadas, kad pasaulio pažinimo vadovėliuose yra pakankamai dėmesio skiriama

gyvosios gamtos pažinimui.

Tyrimo išvados.

– Bendrosiose programose, standartuose, mokytojų knygose ir pasaulio

pažinimo vadovėliuose pakankamai dėmesio skiriama gyvosios gamtos

pažinimui.

– Pedagogai per mažai dėmesio skiria gyvosios gamtos pažinimo mokymui.

SUMMARY

In this work is analysing how much space for learning objects of

natural nature are there in natural science education. There are a lot of

teachers’, parents’ opinions about science coursbooks. Science coursebooks

are a lot illustrated, they are just to extend students’ knowledges, so the

most important object of learning naural science is teacher. The
topics

have to be well analysed. In tutorial is accented school’s importance of

formulating community who could take care of natural nature and its

objects.

SUTRUMPINIMAI

žr. Žiūrėti

t.y Tai yra

t.t. Taip toliau

pav. Paveikslas

pvz. Pavyzdžiui

kt. Kitas (i)

GU Gamtamokslinis ugdymas

pan. panašiai

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1 lentelė Pagrindinės gyvosios gamtos temos pagal Bendrąsias programas

(1997)……………….15

2 lentelė „Pasaulio pažinimo” vadovėlių temų, supažindinant su gyvąją

gamta, pasiskirstymas….21

3 lentelė Gyvosios gamtos įvairovė I –IV klasių „Gamtos pažinimo” vadovėlių

temose………….22

4 lentelė Veikla gamtoje. Mokytojų ir mokinių rezultatų

lyginimas………………………………….35

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1 pav. Pasaulio pažinimo struktūra pradinėje mokykloje………………………………………….13

2 pav. Mokytojų nuomonė apie gyvosios gamtos vietą pasaulio pažinimo

vadovėliuose…………….28

3 pav. Mokytojų laikymasis programos reikalavimų supažindinant mokinius su

gyvosios gamtos

objektais………………………………………………………….

………………………………………………………………..294 pav. Mokyklos aplinkos naudojimas supažindinant mokinius su gyvosios

gamtos objektais…….30

5 pav. Mokytojų naudojami būdai supažindinant mokinius su gyvosios gamtos

objektais…………..30

6 pav. Mokytojų nuomonė apie pasaulio pažinimo

dalyką………………………………………………………31

7 pav. Veikla

gamtoje……………………………………………………………

……………………………………………31

8 pav. Mokinių nuomonė apie pasaulio pažinimo

dalyką………………………………………………………..32

9 pav. Mokinių susipažinimo būdai su gyvosios gamtos

objektais……………………………………………33

10 pav. Mokinių ėjimo į kiemą per pasaulio pažinimo pamokas

dažnumas……………………………….33

11 pav. Moksleivių veikla

gamtoje……………………………………………………………

………………………….34

ĮVADAS

Tema „Vieta gyvajai gamtai pažinti pradinių klasių gamtamoksliniame

ugdyme” yra labai aktuali. Žmogus yra gamtos dalis. Todėl ir gamtamokslinis

ugdymas vaidina ypatingą vaidmenį žmogaus asmenybės formavimui. Tai

pastebėjo dar antikos mąstytojai, įvardindami žmogų “ZOO POLITIKON”

((Aristotelis) J. Vaitkevičius, 1995)).

Pasak J. Vaitkevičiaus pedagogika visada sprendė esminę savo problemą

– ko mokyti( Mokyklinio ugdymo turinys yra santrauka, atskleidžianti esamą

visuomenės patirties lygį, gylį, būdą. Mokinys, įsisavindamas ugdymo

turinį, kurį sudaro žinios, mokėjimai, įgūdžiai, kartu įsisavina ir

pažinimo metodus, mąstymo stilių, suvokia pasaulį, kuriame jis gyvena.

Ugdymo turinys, rašoma “Bendrosiose programose” deda “pagrindus

šiuolaikiniam demokratiniam ir tautos mentalitetui”. Kitaip sakant

pažindindami moksleivius su gyvąją gamta, ugdome darnią, protingą, mylinčią

visuomenę.

Gamtamokslinio ugdymo tema pradinėse klasėse yra gana daug tyrinėta

(V. Lamanauskas, V. Jonynienė), tačiau atskirai kiek vietos skiriama

gyvajai gamtai pažinti GU – yra mažai tyrinėta.

Atnaujintose programose ir standartuose pabrėžiama ypatinga mokyklos

svarba formuojant visuomenę, kuri sugebėtų tinkamai rūpintis gamta ir ją

tobulinti. Pasak žymių tyrinėtojų: K. Paul, S. Kedo šiandienos vaikai turi

labai menką suvokimą apie gamtą, gyvuosius jos objektus. Didelis vaidmuo

tenka mokytojams, kurie privalo suteikti pakankamai žinių apie gyvąją

gamtą. Kadangi vadovėlis yra skirtas tik žinioms praplėsti, mokytojo

pareiga supažindinti mokinius su gyvosios gamtos objektais naudojant savo

metodus. Mokymo metodai ir būdai neatsiejami nuo mokytojo ir mokinio

santykių: mokymas neįsivaizduojamas be bendravimo su vaiku ir jo asmenybės

ugdymo (Jankevičienė R, Kasiulynienė L., 2000 ). Kūrybingas ir patyręs

mokytojas taiko specifinius mokymo metodus taip paįvairindamas pamoką,

sužadindamas mokinių norą stebėti, tyrinėti, klausinėti.Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kiek vietos pradinių klasių

gamtamoksliniame ugdyme skiriama gyvosios gamtos pažinimui.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti mokslinę metodinę literatūrą GU aspektu.

2. Atlikti anketinę apklausą.

3. Atlikti statistinę rezultatų analizę.Tyrimo objektas – tirta gyvosios gamtos dalis pasaulio pažinimo

mokyme.

Kontingentas – pradinių klasių pedagogai ir II –IV klasių mokiniai.

Tyrimo metodika. Darbe naudotasi šiais tyrimo metodais: dokumentų

metodinės bei mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, statistinis

rezultatų apdorojimas.

1. MOKSLINĖS METODINĖS

LITERATŪROS ANALIZĖ

1. Pedagogikos istorija gamtamoksliniu aspektuŠvietimas kito keičiantis istorijos laikotarpiams. Yra žinoma daug

žymių žmonių, skelbusių savo mintis, idėjas didaktikos princiapis, tai J.

A. Komenskis (1592 –1670), Ž. Ž. Ruso, K. Marksas, F. Engelsas ir kt. Slavų

pedagogas Komenskis padėjo mokslo apie mokymą pagrindus išleisdamas knygą

“Didžioji didaktika”. Visų pedagoginių Komenskio veikalų pagrindinė mintis

ta, kad teisingas auklėjimas visa kuo turi derintis prie gamtos.

Gamtą atitinkančio auklėjimo principas, pradedant Komenskiu, ne

kartą aptinkamas XVIII ir XIX amžiaus pedagoginėse sistemose, be to,

kiekvienas iš įžymiųjų pedagogikos teoretikų šį principą supranta kiek

kitaip. Komenskio nuomone, žmogus kaip gamos dalis paklūsta svarbiausiems,

visuotiniams jos dėsniams, tiek veikiantiems augalų bei gyvūnų pasaulyje,

tiek galiojantiems žmogui. Komenskis stengėsi kuo plačiau išugdyti mokinių

pažintinius sugebėjimus, “Sukelti žinių troškimą ir aistringą užsidegimą

mokytis”; dėl to reikia, nurodydavo jis, sujungti tai, kas malonu, su tuo,

kas naudinga, skatinti vaikų smalsumą.

Komenskis reikalavo, kad mokyti būtų pradedama ne nuo žodinio daiktų

aiškinimo, bet nuo jų stebėjimo. Tai, kas prieinama reikia stebėti gamtoje,

o jeigu negalima tiesiogiai stebėti daiktų, tai juos reikia pakeisti

paveikslais, modeliais, piešiniais.tai sensualinė filosofija, kuria sekė

Komenskis, ir kuri yra iki šių dienų smarkiai gvildenama.

Žymusis pedagogas išnagrinėjo vaizdumo principą. Komenskis vaizdumą

suprato plačiai, ne tik kaip regimąjį, bet ir kaip visų jutimo organų

pajungimą tam, kad daiktai ir reiškiniai būtų suvokiami geriau, aiškiau.

Žymus veikėjas Žanas Žakas Ruso (1712 –1778m.) taip pat buvo

sensualistas. Jis manė, kad gamta auklėja “iš vidaus”, ugdydama žmogaus

asmenines savybes. Ruso visada reikalavo atsižvelgti į vaikų amžiaus

ypatybes, taip pat aktyvius mokymo metodus, darbinį auklėjimą, glaudų

mokymo ryšį su gyvenimu. Daugelis laikė jį didžiu, tačiau tų metų santvarka

neleido įteisinti jo minčių ir mokymo būdų.

Įžymus veikėjas Lajus subiologino pedagogiką. Auklėjimui ir mokymui

jis taikė schemą: suvokimas – perdirbimas – išraiška (arba atvaizdavimas).

Daugiausiai dėmesio skirdamas išraiškai sumažino protinio darbo reikšmę,

“veiksmo mokyklą” pavertė iliustruojamąją mokykla, kur mokiniai nemažą

laiko dalį skiria piešimui, lipdybai, vaidybai ir t.t. ši pernelyg didelė

vaizduojamoji veikla gerokai atitraukė vaikus nuo sistemingo mokymosi, o

tai susiaurino bendrąjį jų išsilavinimą.

Taigi, prieinamus, tinkamus, įvairius mokymo metodus, mokant pažinti

gyvąją gamtą, imtasi analizuoti jau gana seniai. Pedagogikos istorijos

šaltiniuose daugiau akcentuojamas ne mokymas gyvosios gamtos, bet jos

reikšmė vaikams, visuomenei. Šių dienų naujosiose programose ir

standartuose ypatingas dėmesys kreipiamas į vaiko orientavimą į gyvąją

gamtą. (Pedagogikos istorija, 1999)

1.2. Gamtamokslinio ugdymo reikšmė pradinėse klasėse

Pasaulio pažinimas pradinėse klasėse – vienas sudėtingiausių,

aprėpiančių gamtą, geografiją, fiziką, chemiją, astronomiją, istoriją,

sociologiją ir ne tik, vienas įdomiausių ir problematiškiausių dalykų.

Gamtos pažinimo tikslas – ugdyti vaiko gebėjimą suprasti gamtos pasaulį

ir bendrauti su juo (Bendrieji išsilavinimo standartai). Šio tikslo

siekiama:

– Ugdant nuostatą gerbti, tausoti ir puoselėti viską, kas gyva ir

negyva, kas sukurta gamtos ir žmogaus.

– Teikiant žinių apie gyvąją ir negyvąją gamtą, reiškinių tarpusavio

priklausomybę, žmogaus ir gamtos santykį.

– Ugdant gebėjimus stebėti, fiksuoti, analizuoti gamtos reiškinius,

ieškoti priežastinių ryšių tarp gamtos reiškinių bei gamtos ir

žmogaus veiklos.(Žulkauskas, 1995)

Vienas iš gamtos pažinimo aspektų – gyvoji gamta (augalai, gyvūnai,

žmogus). (V. Lamanauskas, 2001)

Meilė gamtai – labai vertinga žmogaus charakterio savybė. Ji formuojasi

nuo pat ankstyvos vaikystės. Pamilti gamtą gali tik tie, kurie nuolat su ja

bendrauja, domisi jos paslaptimis, stengiasi jas atskleisti, puošia savo

triūsu. (Kasiliūnienė L, 2000)

Vaikas ir gamta susiduria labai anksti. Gamta jam yra neišsemiamas

įdomių įspūdžių ir džiaugsmingų išgyvenimų šaltinis (Bytautienė R, 2001)

Nuo mažumės skiepydami vaikams norą prižiūrėti augalus ir globoti

gyvūnus pratintume, kad visada būtų jiems atidūs, jautrūs, mokytume

rūpestingai ir atsakingai elgtis, sudarytume sąlygas dažniau pabūti

gamtoje, mokytume pajusti gamtos kvapus, pamatyti spalvas, formas, vaizdus

ir tai išlikų visam gyvenimui. (Barkauskaitė M. 2002)

Labai daug kas priklauso ir nuo mokytojo sugebėjimo sužadinti vaikų

norą tyrinėti, klausinėti, apskritai veikti. Jei mokytojas tyrinėja kartu

su vaikais, pats daug klausinėja skatindamas ieškoti atsakymų į klausimus

kas, kaip, kodėl vyksta
vėliau noriai imasi šių darbų.

Savarankiškai tyrinėdami aplinką ir darydami savo “mažuosius atradimus”

patiria didžiulį malonumą, jiems kyla noras sužinoti dar daugiau ir

suprasti gamtą.

Mokėjimas pažinti gamtą – labai vertinga savybė, leidžianti vaikui

orientuotis aplinkoje, suvokti gamtos aplinkos įvairumą, deramai bendrauti

su žmonėmis (E. Motietjūnieinė, 2004).

Iki mokyklos vaikai jau turi tam tikrų žinių apie gamtą. Labai svarbu,

kad tos žinios būtų sistemingai gilinamos ir plečiamos pradinėje mokykloje,

t.y I – IV klasėse. Pasaulio pažinimą galima traktuoti kaip gamtamokslinio

ugdymo pradinėje mokykloje vieną iš komponentų.

Pasaulio pažinimo ugdymo turinys išdėstytas programoje “Aš ir

pasaulis”. Ši programa sudaryta remiantis svarbiais didaktiniais

principais:

1. Humaniškumo (pagarbos žmogui, gamtai ugdymas, sveikos ir saugios

aplinkos kūrimas ir t.t.).

2. Demokratiškumo (tiek mokiniui, tiek mokytojui paliekama

pasirinkimo teisė ir laisvė mokymo metodikų, turinio ir pan.

aspektu).

3. Spiralės (tie patys klausimai nagrinėjami aukštesnėse klasėse,

tačiau aukštesniu lygmeniu. Mokomoji medžiaga plečiama ir

gilinama).

4. Integracijos (mokomoji medžiaga išdėstyta integruotai/

sujungta į visumą. Stengiamasi integruoti ne tik mokymo turinį, bet ir

procesą, mokytojų ir mokinių veiklą.) (V. Lamanauskas, 2001) (1 pav.).

I klasė – “Aš ir pasaulis”

II klasė – “Pasaulis ir aš” PASAULIO

PAŽINIMAS

III klasė – ‘Mūsų pasaulis” (kursas)

IV klasė – “Vienas pasaulis”

Humanizmas – demokratija – integracija – spiralė

Programa “AŠ IR PASAULIS”

1 pav. Pasaulio pažinimo struktūra pradinėje mokykloje

1. 3. Bendrosios programos, standartaiPasaulio pažinimo mokomojo dalyko turinio didaktinės nuostatos bei

turinio pagrindiniai komponentai pateikiami Bendrosiose programose.

Gamtamokslinis išsilavinimas yra standartizuojamas. Gamtamokslinio

išsilavinimo standartai nusako siekimus mokymosi pradinėje mokykloje

rezultatus, t.y. nurodomos siektinos vertybinės nuostatos, pagrindinės

žinios ir gebėjimai, kuriuos turėtų būti įgiję dauguma baigiančių

atitinkamą pakopą ar klasę bendrojo lavinimo mokyklos moksleivių. (Naujieji

bendrieji išsilavinimo standartai)

Gamtos tyrimai integruojami į visus likusius gamtos mokslų dėmenis:

gyvąją gamtą, medžiagas ir jų kitimus, fizikinius reiškinius. Visi gamtos

mokslų dėmenys integruojami tarpusavyje mokytojų, vadovėlių ir

individualiųjų programų autorių nuožiūra.(Naujieji bendrieji išsilavinimo

standartai)

Gamtamokslinio išsilavinimo standartai padeda vertinti ir įsivertinti

moksleivių pasiekimus, individualizuoti ugdymo turinį, planuoti bei derinti

dalyko turinio išdėstymą ir metodus, atitinkama kryptimi plėtoti

materialinę bazę.

Bendrosiose programose (p. 292 – 294) nurodomi I – IV klasių

gamtamokslinio ugdymo uždaviniai ir tikslai.

I klasėje diegiami gyvosios gamtos pradmenys, pasaulis imamas suvokti

kaip sistemingo pažinimo objektas. Gamtos pažinimas grindžiamas tiesioginiu

konkrečių aplinkos veiksnių, bei reiškinių stebėjimu, lyginimu, rūšiavimu,

savo patyrimo nusakymu.

Bendrieji tikslai mokant pažinti gyvąją gamtą:

1. Mokyti stebėti aplinką, gamtos objektus, juos lyginti, rast

panašumus ir skirtumus.

2. Išmokyti pažinti kelias medžių ir krūmų rūšis.

3. Išsiaiškinti, kas kur auga (sode, darže, miške).

4. Žadinti domėjimąsi naminiais gyvūnais ir paukščiais, skatinti juos

stebėti.

5. Suvokti ryšį tarp gyvosios ir negyvosios gamtos permainų.

6. Stebėti gamtą visais metų laikais.

7. Išsiaiškinti, kodėl ir kaip auga augalai.

II klasėje nagrinėjami gyvų organizmų (augalų ir gyvūnų) panašumai ir

skirtumai. Aiškinamasi, kad visiems gyviems organizmams būdingos savybės

yra augimas, maitinimasis, dauginimasis.

Bendrieji tikslai mokant pažinti gyvąją gamtą:

1. Išsiaiškinti, kas yra gyvūnai, augalai; kuo jie skiriasi ir kas

yra bendra.

2. Patiems išsiaiškinti, kad visų gyvų organizmų

bendros savybės yra: augimas, maitinimasis, dauginimasis.

3. Pasiaiškinti, kaip įvairūs organizmai (taip

pat ir žmogaus) yra prisitaikę prie skirtingos aplinkos.

4. Išsiaiškinti kaip nekryptinga ir neatsakinga žmogaus veikla

veikia gamtą.

III klasėje pradedami analizuoti sudėtingesni gamtos reiškiniai bei

sistemos atkreipiant dėmesį į jų tarpusavio priklausomybę, ieškant

dėsningumų, vieningų kriterijų skirtingiems reiškiniams aprašyti ir

paaiškinti.

Bendrieji tikslai mokant pažinti gyvąją gamtą:

1. Mokytis stebėti, fiksuoti faktus ir sieti juos į priežastinių

ryšių sekas, sistemas, klasifikuoti pagal aiškiausius požymius.

2. Atkreipti dėmesį į
gyvybės formų (augalijos ir gyvūnijos)

tarpusavio priklausomybę.

3. Pastebėti, kad gyvybė neįmanoma be saulės, oro, vandens, žemės

t.y negyvosios gamtos

4. Suvokti Saulės energijos reikšmę Žemės gyvybei..

5. Išsiaiškinti tinkamo santykio su gamta galimybes. Ugdyti

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2460 žodžiai iš 8187 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.