Vietimas
5 (100%) 1 vote

Vietimas

VINIAUS UNIVESITETAS

EKONOMIKOS FAKULTETAS

Vadyba ir verslo administravimas

Referatas

ŠVIETIMAS

Valentina Rimašienė

II grupė

Vilnius

2003 m.

Švietimas – veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui brandaus savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam tobulinti savo gebėjimus visą gyvenimą.Mokytis – prigimtinė kiekvieno žmogaus teisė.

Švietimas – asmens, visuomenės ir valstybės ateities kūrimosi būdas.Jis grindžiamas nelygstamo žmogaus vertingumo, jo pasirinkimo laisvės, dorinės atsakomybės pripažinimu, demokratiniais santykiais, šalies kultūros tradicijomis. Jis laiduoja tautinės tapatybės išsisaugojimą, tautos kūrybinį pajėgumą ir jos istorinį tęstinumą.Švietimas saugo ir kuria tautos tapatybę, perduoda vertybes, kurios daro žmogaus gyvenimą prasmingą, visuomenės gyvenimą – darnų ir solidarų, valstybės – pažangų ir saugų

Švietimas savo paskirtį geriausiai atlieka, kai jo raida lenkia bendrąją visuomenės raidą. Todėl jis yra prioritetiškai valstybės remiama visuomenės raidos sritis.

Mokykla – įstaiga, kurios pagrindinė veikla formalusis arba neformalusis švietimas.

Mokinys asmuo, kuris mokosi.

Išsilavinimas – Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta, asmens tam tikro lygio brandą liudijanti kompensacija, gebėjimai, įgūdžiai ir žinios.

Švietimo tikslai

1. Įvesdinti asmenį į žinių visuomenę, padėti jam įgyti šiuolaikinę kultūrinę bei socialinę kompensaciją ir tapti doru, savarankišku bei atsakingu žmogumi, norinčiu bei gebančiu nuolat mokytis ir savarankiškai kurti savo gyvenimą.

2. Padėti asmeniui įgyti profesinę kvalifikaciją, atitinkančią šiuolaikinį kultūros bei technologijų lygį,sudaryti sąlygas nuolat tenkinti pažinimo poreikius, mokantis visa gyvenimą siekti naujos kompensacijos ir kvalifikacijos.

3. Stiprinti visuomenės galias užtikrinant darnią krašto ūkio ir aplinkos ir žmogiškųjų išteklių plėtrą, vidinį ir tarptautinį ūkio konkurencingumą, nacionalinį saugumą ir demokratinės valstybės raidą.

4. Laiduoti tautos, krašto kultūros tęstinumą ir jos tapatybės išsaugojimą bei nuolatinį kūrimą, puoselėti šios kultūros atvirumą ir dialogiškumą.

Švietimo sistemos principai

1. Prieinamumas – švietimo sistema yra teisinga,ji užtikrina lygias galimybes mokytis; kiekvienam asmeniui ji laiduoja bendrojo išsilavinimo bei pirmosios kvalifikacijos įsigijimą ir sudaro sąlygas tobulinti turimą kvalifikaciją ar įgyti naują.

2. Kontekstualumas – švietimo sistema yra glaudžiai susieta su krašto ūkinės, socialinės, kultūrinės raidos, kontekstu ir kartu su juo nuolat atsinaujina; švietimo kokybė yra kontekstuali: vienas esminių rodiklių – kaip švietimas atitinka nuolat kintančias visuomenės reikmes.

3. Efektyvumas – švietimo sistema siekia kokybiškų rezultatų racionaliai ir taupiai naudodama turimus išteklius, nuolat vertindama, analizuodama ir planuodama savo veiklą, remdamasi veiksminga vadyba – tinkamais ir laiku priimamais sprendimais.

4. Tęstinumas – švietimo sistema yra lanksti, sąryšinga ir atvirą, pagrįsta įvairių formų ir institucijų sąveika; ji sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui mokytis visą gyvenimą.

ŠVIETIMO SISTEMOS SANDARA

Švietimo sistema

1. Lietuvos švietimo sistema apima formalųjį, neformalųjį švietimą (savišvietą) pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai.

2. Formaliajam švietimui priskiriamas pradinis, pagrindinis, vidurinis ugdymas, profesinis mokymas, aukštesniosios ir aukštojo mokslo studijos.

3. Neformaliajam švietimui priskiriamas ikimokyklinis, priešmokyklinis ugdymas ir kitas neformalusis vaikų bei suaugusiųjų švietimas.

4. Informaliajam švietimui (savišvietai) priskiriamas savarankiškas arba savaiminis mokymasis.

5. Pagalbai mokiniai priskiriama informacinė, psichologinė, socialinė pedagoginė, specialioji pedagoginė ir specialioji bei medicinos pagalba mokykloje.

6. Pagalbai mokytojui ir mokyklai priskiriama informacinė, konsultacinė, kvalifikacijos tobulinimo bei kitokio pobūdžio pagalba.

Ikimokyklinis ugdymas

1. Ikimokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūrinius, socialinius, pažintinius poreikius. Ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje arba, tėvams (globėjams) pageidavus ar atsakingoms už vaiko teisių apsaugą institucijoms rekomendavus, – pagal ikimokyklinio ugdymo programą.

2. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikams nuo 1 iki 5 (arba 6) metų.

3. Ikimokyklinio ugdymo programą įgyvendina įvairios mokyklos (lopšeliai, darželiai ir kitos mokyklos), turintis licenciją individualiai dirbantis mokytojas ir kitas švietimo teikėjas.

4. Ikimokyklinio amžiaus vaikus namuose auginančioms šeimoms teikiama švietimo pagalba Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Priešmokyklinis ugdymas

1. Priešmokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui pasiruošti sėkmingai mokymosi pagal pradinio ugdymo programą pradžiai.

2. Priešmokyklinis ugdymas yra visuotinio neformaliojo vaikų švietimo dalis ir pradedamas teikti vaikams nuo 5 metų. Jis gali būti privalomas atskiriems vaikams, taip nusprendus atsakingoms už vaiko teisių apsaugą institucijoms.

3.
Vienerių metų priešmokyklinio ugdymo programą įgyvendina mokyklos (daželiai, pradines ir kitos mokyklos), turintis licenciją individualiai dirbantis mokytojas ir kitas švietimo teikėjas.

4. Namuose ugdomiems 5 – metų vaikams švietimo pagalba teikiama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.Pradinis ugdymas

1. Pradinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės, kultūrinės, socialinės brandos pradmenis, elementarų raštingumą, padėti jam pasiruošti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą.

2. Pradinis ugdymas pradedamas teikti vaikams, sulaukusiems 6 metų.

3. Ketverių metų pradinio ugdymo programą įgyvendiną mokyklos (darželiai-mokyklos, pradinės ir kitos mokyklos).

4. Pradinis išsilavinimas įgyjamas baigus pradinio ugdymo programą.

Pagrindinis ugdymas

1. Pagrindinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui bendrosios asmenybės, dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, išugdyti siekį ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau.

2. Pagrindinis ugdymas teikiamas mokiniams, įgijusiems pradinį išsilavinimą.

3. Šešerių metų pagrindinio ugdymo programą arba jos dalį įgyvendina mokyklos 9vidurinės, pagrindinės,jaunimo,gimnazijos, profesinės ir kitos mokyklos). Pagrindinio ugdymo programa apima du pagrindinio ugdymo turinio koncentrus. Pirmasis pagrindinio ugdymo turinio koncentras yra ketverių, antrasis – dvejų metų trukmės.

4. Pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą.

Vidurinis ugdymas

1. Vidurinio ugdymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, bendrąją asmenybinę, dorinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis ir (arba) kvalifikaciją.

2. Vidurinis ugdymas yra visuotinis. Jis teikiamas mokiniams, įgijusiems pagrindinį išsilavinimą.

3. Dvejų metų vidurinio ugdymo programą įgyvendina mokyklos (vidurinės, gimnazijos, profesinės ir kitos mokyklos). Vidurinio ugdymo programą sudaro įvairūs bendrojo ugdymo bei galimi profesinio mokymo moduliai, mokinio iš dalis pasirenkami. Vidurinio ugdymo programa, pagal kurią suteikiama ir kvalifikacija, gali būti trimetė.

4. Į vidurinio ugdymo programą gali įtraukti profesinės, aukštesniosios ir aukštosios mokyklų įvertinti ir pripažinti programų moduliai, atitinkantys šiose mokyklose įgyvendinamų programų reikalavimus ir įskaitomi tęsiant mokymąsi bei studijas šiose mokyklose.

5. Vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius brandos egzaminus.

Profesinis mokymas

1. Profesinio mokymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti, keisti ar tobulinti kvalifikaciją ir pasirengti dalyvauti kintančioje darbo rinkoje.

2. Profesinis mokymas apima pirminį bei tęstinį profesinį mokymą.

3. Pirminis profesinis mokymas yra formalusis, visuotinis ir skirtas įgyti pirminę kvalifikaciją. Jis teikiamas mokiniams, įgijusiems pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą. Mokiniams, įgijusiems pagrindinį išsilavinimą, jis gali būti teikiamas kartu su viduriniu ugdymu. Pirminis profesinis mokymas gali būti teikiamas ir pagrindinio išsilavinimo neįgijusiems ne jaunesniems kaip 14 metų mokiniams.

4. Tęstinis profesinis mokymas teikiamas asmenims, turintiems pirminę kvalifikaciją. Jis skirtas tobulinti turimą ar įgyti kitą profesinę kvalifikaciją. Tęstinis profesinis mokymas apima suaugusiųjų formalųjį profesinį mokymą(si) ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą.

5. Formaliojo profesinio mokymo programos įgyvendina profesinės mokyklos, gimnazijos ir turintis licenciją mokyti pagal šias programas kitas švietimo teikėjas.

Vidurinis ugdymas

1. Vidurinio ugdymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, bendrąją asmenybę, dorinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis ir (arba) kvalifikaciją.

2. Vidurinis ugdymas yra visuotinis. Jis teikiamas mokiniams, įgijusiems pagrindinį išsilavinimą.

3. Dvejų metų vidurinio ugdymo programą įgyvendina mokyklos (vidurinės, gimnazijos, profesinės ir kitos mokyklos). Vidurio ugdymo programą sudaro įvairūs bendrojo ugdymo bei galimi profesinio mokymo moduliai, mokinio iš dalies pasirenkami. Vidurinio programa, pagal kurią suteikiama ir kvalifikacija, gali būti trimetė.

4. Į vidurinio ugdymo programą gali būti įtraukti profesinės, aukštesniosios ir aukštosios mokyklų įvertinti ir pripažinti programų moduliai, atitinkantys šiose mokyklose įgyvendinamų programų reikalavimus ir įskaitomi tęsiant mokymąsi bei studijas šiose mokyklose.

5. Vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius brandos egzaminus.

Profesinis mokymas

1. Profesinio mokymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti, keisti ar tobulinti kvalifikaciją ir pasirengti dalyvauti kintančioje darbo rinkoje.

2. Profesinis mokymas apima pirminį bei tęstinį profesinį mokymą.

3. Pirminis profesinis mokymas yra formalusis, visuotinis ir skirtas įgyti pirminę kvalifikaciją. Jis teikiamas mokiniams, įgijusiems pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą. Mokiniams, įgijusiems pagrindinį išsilavinimą, jis gali būti teikiamas kartu su
ugdymu. Pirminis profesinis mokymas gali būti teikiamas ir pagrindinio išsilavinimo neįgijusiems ne jaunesniems kaip 14 metų mokiniams.

4. Tęstinis profesinis mokymas teikiamas asmenims, turintiems pirminę kvalifikaciją.Jis skirtas tobulinti turimą ar įgyti kitą profesinę kvalifikaciją. Tęstinis profesinis mokymas apima suaugusiųjų formalųjį profesinį mokymą(si) ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą.

5. Formaliojo profesinio mokymo programas įgyvendina profesinės mokyklos, gimnazijos ir turintis licenciją mokyti pagal šias programas kitas švietimo teikėjas.

6. Į profesinio mokymo programą gali būti įtraukti aukštesniosios ir aukštosios mokyklų įvertinti ir pripažinti programų moduliai, atitinkantys šių mokyklų programų reikalavimus ir įskaitomi tęsiant mokymąsi bei studijas šiose mokyklose.

7. Kvalifikacija įgyjama baigus profesinio mokymo programą ir (ar) išlaikius kvalifikacijos egzaminus.

8. Pirminį bei suaugusiųjų formalųjį profesinį mokymą reglamentuoja Profesinio mokymo įstatymas, neformalųjį suaugusiųjų švietimą – Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas.

Aukštesniosios studijos

1. Aukštesniųjų studijų paskirtis – padėti asmeniui įgyti aukštesnįjį išsilavinimą bei atitinkamą kvalifikaciją ir pasirengti dalyvauti kintančioje darbo rinkoje bei visuomeniniame šalies gyvenime.

2. Aukštesniosios studijos yra visuotinės, jos teikiamos mokiniams, įgijusiems vidurinį išsilavinimą ir gebantiems savarankiškai studijuoti.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1539 žodžiai iš 5126 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.