Vietimo finansavimas ir jo problemos
5 (100%) 1 vote

Vietimo finansavimas ir jo problemos

TURINYS

ĮVADAS 3

MOKSLEIVIO KREPŠELIS 4

I. Finansavimo sistemos trūkumai ir švietimo reformos tikslai 4

II. Moksleivio krepšelio apskaičiavimo metodika 6

III. Moksleivio krepšelio įvedimo etapai 7

IV. Laukiamas rezultatas 7

V. Moksleivio krepšelio pranašumai ir trūkumai 8

VI. Priešmokyklinuko krepšelis 9

AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ FINANSAVIMAS 10

PROFESINIO MOKYMO FINANSAVIMAS 14

NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO FINANSAVIMAS 15

VALSTYBĖS ŠVIETIMO IR AUKŠTOJO MOKSLO

FINANSAVIMO VERTINIMAS 17

ĮVADAS

Daugelyje išsivysčiusių valstybių švietimas laikomas valstybiniu prioritetu. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme skelbiama, kad „Švietimas – prioritetinė valstybės remiama Lietuvos Respublikos raidos sritis. Jis grindžiamas humanistinėmis tautos ir pasaulio kultūros vertybėmis, demokratijos principais bei visuotinai pripažintomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Švietimas lemia krašto kultūrinę, socialinę bei ekonominę pažangą, stiprina žmonių ir tautų solidarumą, toleranciją, bendradarbiavimą“. Jau keletą dešimtmečių visuotinai pripažinta, kad mokslas, naujos technologijos, informacija, žinios, žmonių kompetencija ir intelektas lemia šalių turtingumą ir konkurencingumą pasaulinėse rinkose, jų gyventojų gyvenimo kokybę. Netiesioginis investicijų į žmonių kvalifikaciją pelnas neretai siekia 100 proc. Tai dar labiau išryškės XXI amžiuje. Pasaulyje vien į mokslą ir technologinę plėtrą, be švietimo ir studijų, nukreipiama apie 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), vidutiniškai 90 JAV dolerių skaičiuojant vienam planetos gyventojui. Lietuvoje šis rodiklis žymiai mažesnis – tik apie 0,5 proc. BVP arba 15 JAV dolerių vienam gyventojui. Lietuvoje prioritetas švietimui ir mokslui deklaruojamas, tačiau iki šiol valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų buvo skiriama nepakankamai. Suprasdamas ir atsižvelgdamas į mokslo ir švietimo svarbą Lietuvos ūkiui, žmonių gerovei ir valstybės stabilumui, Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. gruodžio 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos mokslo ir švietimo ilgalaikio finansavimo įstatymą. O nuo 2002 m. sausio 1d., įsigaliojo nauja bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo tvarka, kuri remiasi Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodika. Tačiau vis dar atsiranda nenumatytų ar neišspręstų problemų, kurias ir norėčiau aptarti šiame darbe.

MOKSLEIVIO KERPŠELIS

I. Finansavimo sistemos trūkumai ir švietimo reformos tikslai

Dabartinės finansavimo sistemos trūkumus galima sugrupuoti ir suskirstyti į tokius punktus:

 Ugdymo programų ir ugdymo planų realizavimas atsietas nuo bendrojo lavinimo švietimo įstaigų finansavimo. Atskiruose regionuose ir savivaldybėse labai dideli švietimo išlaidų skirtumai, nors įgyvendinami tie patys išsilavinimo standartai.

 Didžiausia lėšų dalis skiriama mokykloms išlaikyti ir mokytojų atlyginimams mokėti, o lėšų dalis ugdymo procesui modernizuoti, mokymo priemonėms įsigyti kasmet mažėja.

 Mokyklos nėra tiek savarankiškos, kad planuotų savo išlaidas, o taip pat jos neskatinamos efektyviai ir taupiai naudoti gaunamų lėšų.

 Lėšos buvo skiriamos turimiems klasių komplektams, o ne moksleivių skaičiui (nuo 2002 metų lėšos pradėtos skirti moksleivių skaičiui). Dėl to dažnai atsirasdavo tuščiai finansuojamų vietų. Mokyklos nebuvo suinteresuotos priimti naujų moksleivių, nes juos priėmusios į esamuosius klasės kompleksus papildomų lėšų ugdymui dažniausiai negaudavo. Dažnai prisidėjus keletui mokinių buvo komplektuojamos naujos klasės.

 Moksleiviams keičiant mokymo įstaigas, ypač jei įstaigos pavaldžios skirtingiems steigėjams, naujosios mokymo įstaigos finansavimas nebūdavo papildomas. Tai stabdė laisvą mokinių judėjimą tarp mokyklų.

 Tokia finansavimo sistema visai neskatino privačių bendrojo lavinimo mokyklų steigimosi.

Tam kad pašalinti šiuos trūkumus, būtina laipsniškai pereiti prie programinio švietimo įstaigų biudžetų formavimo. Lėšas, skirtas bendrojo lavinimo mokykloms finansuoti, reikėtų suskirstyti taip:

 Ugdymo lėšos – tiesiogiai su ugdymo procesu susijusios lėšos, t.y. lėšos skirtos ugdymo procesui pagal ugdymo planą organizuoti, pedagogų kvalifikacijai tobulinti, vadovėliams ir mokymo priemonėms įsigyti, valdymui, psichologinei, specialiąja ir socialinei pedagoginei pagalbai bei mokyklos bibliotekai išlaikyti. Šios lėšos vadinamos moksleivio krepšeliu (MK), nes jos apskaičiuotos kiekvienam bendrąjį lavinimą teikiančios švietimo įstaigos moksleiviui. Šios lėšos yra skiriamos iš valstybės biudžeto kaip specialioji dotacija kiekvienai švietimo įstaigai pagal joje besimokančių moksleivių skaičių.

 Investicinės lėšos – netiesiogiai su ugdymo procesu susijusios lėšos (pastatų kapitaliniam remontui, renovacijai, ugdymo procesui modernizavimui, technologijų įdiegimui ir kitiems projektams skirtos lėšos). Jas skiria valstybė, steigėjas, o taip pat ir įvairūs fondai ir rėmėjai.

 Specialiųjų programų lėšos – fizinių ir juridinių asmenų skirtos programinės ir projektinės lėšos, parama, apmokėjimas už švietimo ir kitas paslaugas.

 Mokyklos lėšos – rėmėjų ir kitos teisėtai
gautos lėšos. Jų panaudojimą mokykla sprendžia savarankiškai. Jas planuoja ir apskaito tokia pačia tvarka, kaip ir biudžeto lėšas. Tų lėšų valdytojas yra švietimo įstaigos vadovas.

Svarbiausi bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos tikslai:

 Efektyviau naudojant švietimui skirtas lėšas, gerinti švietimo paslaugų kokybę, sudaryti galimybes teikti asmenims švietimo paslaugas pagal jų gebėjimus ir poreikius;

 Sukurti skaidrią švietimo finansavimo sistemą.

 Suteikti moksleiviams ir jų tėvams galimybę pasirinkti mokyklą ir sudaryti sąlygas šią teisę įgyvendinti.

 Racionaliau sutvarkyti bendrojo lavinimo mokyklų tinklą, skatinti mokyklų konkurenciją, sudaryti vienodas galimybes kaimo ir miesto moksleiviams įgyti geros kokybės išsilavinimą.

 Stiprinti mokyklų finansinį savarankiškumą.

 Sudaryti sąlygas plėtoti nevalstybinių švietimo įstaigų tinklą;

 Mažinti nelankančių mokyklos vaikų skaičių.

 Didinti visų lygių švietimo įstaigų vadovų atsakomybę už realiais finansiniais ištekliais grindžiamų sprendimų vykdymą nustatant švietimo politiką.

Moksleivio krepšelio lėšas sudaro dvi dalys: kintamoji ir pastovioji.

Į kintamąją MK dalį įskaičiuojami pedagogų atlyginimai, valdymo, psichologinės, specialiosios ir socialinės pedagoginės pagalbos bei mokyklų bibliotekų darbuotojų atlyginimai, taip pat pedagogų kvalifikacijos kėlimo išlaidos, pedagoginių darbuotojų socialinio draudimo lėšos.

Tos dalies kitimas priklauso nuo pedagogų, valdymo ir pedagoginės pagalbos darbuotojų atlyginimų dydžių ir nuo ugdymo plane skirtų valandų skaičiaus: privalomiems dalykams, papildomam ugdymui, mokinių darbų taisymui, pamokų ir užsiėmimų pasiruošimui ir t.t.

Į pastovią MK dalį įskaičiuojamos lėšos, skirtos vadovėliams, vaizdinėms priemonėms pirkti, t.y. lėšos, skirtos ugdymo procesui modernizuoti.

II. Moksleivio krepšelio apskaičiavimo metodika

Moksleivio krepšelio apskaičiavimo metodika skirta nustatyti, kiek reikia lėšų vieno vaiko ugdymui per metus atsižvelgiant į mokyklos tipą (pradinė, pagrindinė, vidurinė, gimnazija ar kitokia), ugdymo koncentrą (1 – 4 klasių, 5 – 8 klasių, 9 – 10 klasių, 11 – 12 klasių), mokyklos ar klasės dydį ir specialių poreikių bei tautinių mažumų moksleivius ir kitus rodiklius. Moksleivio krepšelio dydžiui apskaičiuoti taikomas vidurkių skaičiavimo metodas, jo dydis nustatomas koeficientais, kurie nurodo bazinių mėnesio algų skaičių, nes pedagogų ir darbuotojų atlyginimai nustatyti tokiais koeficientais. Metodika skirta valstybinėms, savivaldybių ir nevalstybinėms bendrojo lavinimo mokykloms (darželiams-mokykloms, pradinėms, pagrindinėms, jaunimo ir vidurinėms mokykloms, gimnazijoms (išskyrus menų gimnazijas), suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokykloms ir klasėms, suaugusiųjų švietimo centrams ir ligonių bendrojo lavinimo mokykloms).

III. Moksleivio krepšelio įvedimo etapai

Yra nustatyti trys moksleivio krepšelio įvedimo etapai:

1) Pirmasis etapas. 2002 metais vadovėliams, pedagogų tobulinimuisi ir vaizdinėms priemonėms bei techninėms priemonėms skiriama 1/3 moksleivio krepšelyje nustatytų lėšų. Steigėjas moksleivių krepšelius bendrojo lavinimo mokyklai paskiria atsižvelgdamas į joje esančių sutartinių moksleivių skaičių. Iki 15  moksleivių krepšelių lėšų steigėjas gali perskirstyti bendrojo lavinimo mokykloms ugdymo procesui finansuoti;

2) Antrasis etapas. 2002 metais rengiant Lietuvos Respublikos 2003 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo projektą, švietimo ir mokslo ministro teikimu nustatomas moksleivio krepšelio dydis ir numatomas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos valstybinių, savivaldybių ir nevalstybinių bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo procesui finansuoti. Vadovėliams, pedagogų tobulinimuisi ir vaizdinėms priemonėms bei techninėms priemonėms skiriama 2/3 moksleivio krepšelyje nustatytų lėšų, o steigėjas gali perskirstyti iki 10  skiriamų lėšų.

3) Trečiasis etapas. Nuo 2004 metų moksleivio krepšelio dydis ir lėšos mokyklų steigėjams nustatomi ir skiriami tokia pat tvarka kaip ir antrajame etape. Vadovėliams, pedagogų tobulinimuisi ir vaizdinėms priemonėms bei techninėms priemonėms skiriamos visos moksleivio krepšelyje numatytos lėšos. Steigėjas gali perskirstyti mokykloms iki 10  skiriamų lėšų.

IV. Laukiamas rezultatas

Iš švietimo finansavimo reformos tikimasi, kad švietimui nustatytos lėšos, paskirstomos vienodais principais, bus naudojamos efektyviau. Mokyklos turės lygias galimybes tarp savęs konkuruoti, o tai pagerins jų teikiamų paslaugų kokybę. Turėtų sumažėti mokyklos nelankančių vaikų, nes mokyklos bus suinteresuotos išlaikyti turimus moksleivius ir pritraukti naujų. Mokyklų bendruomenės žinos, kiek lėšų per metus jos gali tikėtis, ir sutieks joms galimybę planuoti savo veiklą ir tinkamai tvarkytis. Taip pat bus sudarytos lygios sąlygos veikti nevalstybinėms mokykloms. Mokyklų tinklas geriau atitiks moksleivių ir tėvų poreikius ir užtikrins valstybinių standartų įgyvendinimą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1411 žodžiai iš 4519 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.