Vietos savivaldos funkcijos Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Vietos savivaldos funkcijos Lietuvoje

1121

TURINYS

1) Įvadas.

2) Vietos savivalda. Kas tai?

3) Savivaldybės samprata.

4) Savivaldybių funkcijos.

5) Vietos savivaldos sistema Lietuvoje.

6) Išvados.

7) Literatūros sąrašas.

ĮVADAS

Demokratijai įsišaknijus ne tik valstybių konstitucijose (teoriškai), bet ir visuomenės galvose, atsirado poreikis įtvirtinti nuolat linksniuojamus „demokratiškus principus“. Juolab kad, nesėkmės atveju, nebuvo ką prarasti. Taigi vienu iš tikslų tapo iš valstybės centrinės valdžios perimti savarankiškai valdyti vietinę valdžią. Tokiu būdu visame civilizuotame pasaulyje per pastaruosius šimtmečius didėjo vietos valdžios galios sprendžiant vietos valdžios reikalus.

Vis dar minimali Lietuvos patirtis ir pernelyg ilgai užsitęsusi savivaldos reforma eiliniam lietuvaičiui kelia elementarius klausimus: kas yra savivaldybė? Kokias funkcijas atlieka ir kuo tai svarbu mums, piliečiams? Ar Lietuvos vietinės valdžios institucijos gali lygintis su europinėmis?

Taigi mano tikslas – atskleisti savivaldos egzistavimo sąlygas ir įgyvendinimo principus, įrodyti, kad šis visuomenės viešojo administravimo būdas turi visus teorinius pagrindus ir yra teisiškai reglamentuotas tam, kad galėtų efektyviai funkcionuoti. Naudojami metodai: literatūros šaltinių ir teisės aktų analizė, duomenų palyginimas ir analizė.

VIETOS SAVIVALDA. KAS TAI?

Svarbią įtaką savivaldos evoliucijai padarė XVIII a. pab. – XIX a. pr. per pasaulį nuūžę evoliuciniai ir revoliuciniai įvykiai. Galutinai įsiviešpatavus kapitalistiniams santykiams ekonomikoje, neišvengiamai turėjo pakisti ir visuomeniniai, socialiniai bei administraciniai santykiai. Plėtojantis demokratijai pradėjo formuotis ir naujo tipo demokratinė savivalda, kuri įmanoma tik neprievartinėje visuomenėje. Jos pagrindas – bendruomeninės iniciatyvos skatinimas, valdymo decentralizavimas ir valstybės kišimosi apribojimas.

Beveik visos unitarinės valstybės savo teritoriją dalija į administracinius vienetus, o jų valdymui, priklausomai nuo valstybės dydžio, priskiria vieną iš dviejų teritorinio valdymo formų:

1) Valstybinį vietos valdymą, kai veiklą vykdo valstybinio vietos valdymo subjektai;

2) Vietos savivaldą, kai veiklą vykdo vietos savivaldos subjektai.

Abi teritorinio valdymo formos atlieka tą pačią funkciją – įgyvendina įstatymus. Kitaip dar apibūdinama kaip viešasis administravimas.

Vietos savivalda – tai valstybės valdymo decentralizuotoji dalis , sukurta valdžios ir gyventojų patogumui, valstybės teritoriją padalinus į teritorinius darinius (su juose gyvenančiais žmonėmis ir socialinėmis grupėmis) ir juose įkūrus tikslingai veikiančius vietos valdymo subjektus, kuriems pavesta valdyti žymią gyventojų viešųjų reikalų dalį. Tokią teisę įgyvendina tarybos arba susirinkimai, kuriuos sudaro slaptu, lygiu, tiesioginiu ir visuotiniu balsavimu tiesiogiai išrinkti nariai ir kurie gali turėti jiems pavaldžius vykdomuosius organus. Taigi vietos savivaldos įgyvendinimui privalomi demokratiniai principai.

Kiekviena valstybė pasirenka teritorinio vieneto vietos valdymo subjekto rūšį. Išskirtini du:

1) Prefekto tipo institucijos, kurioms valstybės pareigūnus skiria Vyriausybė, o šie dirba jos vardu.

2) Dekoncentruotosios administracijos – tai tokie teritoriniai padaliniai, kurie tiesiogiai atskaitingi Vyriausybei ir ministerijoms atskaitingoms struktūroms – inspekcijoms.

Valstybinio vietos valdymo subjektai priklauso valstybinio administravimo sistemai, kurios sudedamosios dalys yra:

• CENTRINIAI valstybinio administravimo subjektai, kurie veikia visoje šalies teritorijoje ir yra pagrindiniai.

• TERITORINIAI valstybinio administravimo subjektai, kurie veikia tik tam tikrose teritorijose.

Svarbu tai, kad tame pačiame teritoriniame vienete gali visiškai efektyviai dirbti ir tarpusavyje sąveikauti ir prefektas, ir dekoncentruotos administracijos. Teritoriniai vietos valdymo subjektai privalo vykdyti įstatymus ir įgyvendinti iš centrinio valstybinio organo gautas užduotis bei sprendimus.

Įvairiuose egzistuojančiuose oficialiuose dokumentuose vietos savivalda apibūdinama panašiai, tačiau ne vienodai. Dabartiniame Lietuvos Respublikos Vietos Savivaldos įstatyme nurodomas toks sąvokos apibrėžimas – ,,vietos savivalda – tai valstybės teritorijos administracinio vieneto – savivaldybės – teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus per administracinio vieneto nuolatinių gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų savivaldybėse tarybą bei jos sudarytas vykdomąsias ir kitas institucijas .“ Europos vietos savivaldos chartija vietos savivaldą traktuoja kaip ,,vietinės valdžios organai įstatymų nustatytose ribose turi teisę ir gebėjimą tvarkyti ir valdyti pagrindinę viešųjų reikalų dalį, už tai prisiimdamos pilną atsakomybę ir vadovaudamosi vietos gyventojų interesais .“ Tarptautinės vietos savivaldybių sąjungos (IULA) Pasaulinėje vietos savivaldos deklaracijoje vietos savivaldos koncepcija apibrėžiama vėl kitaip: ,,Vietos savivalda reiškia vietos valdžios teises ir pareigas savo atsakomybe
reguliuoti ir tvarkyti visuomeninius reikalus vietos gyventojų interesų vardan .“

A.Astrauskas ir B.Galinienė vietos savivaldą apibūdina kaip savivaldybės bendruomenei suteiktas teises savarankiškai jai tvarkyti įstatymais priskirtus visuomenės bendruosius reikalus. Tai pasireiškia įvairia vietos savivaldos subjektų veikla:

1) Savivaldybės valdžios vykdymu (tai atlieka tiesiogiai savivaldybės bendruomenė, taip pat savivaldybės politinės valdžios institucijos arba tik pastarosios);

2) Savivaldybės valdžios priimtų sprendimų vykdymu, t.y. viešųjų paslaugų administravimu (tai daro savivaldybės vykdomosios institucijos ir savivaldybės administracija);

3) Dalyvavimu vietos reikalų tvarkyme įvairiomis tiesioginės demokratijos raiškos formomis (tai daro savivaldybės bendruomenės nariai ir jų grupės);

4) Viešųjų paslaugų tiekimu ( tai daro savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos bei savivaldybės kontroliuojamos įmonės).

VIETOS SAVIVALDOS SISTEMA

Naujasis vietos savivaldos modelis pradėtas įgyvendinti 1994 m. liepos mėn., priėmus šiuos teisės aktus: Vietos savivaldos, Savivaldybių tarybų rinkimų, LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų, Apskrities valdymo įstatymus. Pagal LR teritorijos administracinių vienetų įstatymą, LR administraciniai vienetai yra apskritys ir savivaldybės.Tačiau savivaldos teisę įstatymas laidavo tik savivaldybėms, o apskrities valdymą organizuoja Vyriausybė.

Savivaldybės sąvoka apima savivaldybės politinės valdžios buvimą ir teritorinį organizavimą. Teritorijos organizavimas ir atskyrimas yra itin svarbus ir savivaldybės valdžiai ir jos bendruomenei (bendruomenė – atitinkamoje teritorijoje nuolat gyvenantys asmenys, susieti bendrais viešaisiais poreikiais ir interesais), nes savivaldybės teritorijos ribos atskiria vieną socialinę grupę nuo kitos. Kitaip tariant, teritorija atskiria pačias savivaldybes. Miestų ir rajonų savivaldybėse yra šios institucijos:

1. Renkama atstovaujamoji – taryba.

2. Vykdomosios – meras arba meras ir valdyba.

3. Kontrolės – kontrolierius.

Savivaldybės tarybos narius ketveriems metams daugiamandatėse rinkimų apygardose renka savivaldybės gyventojai – LR piliečiai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu pagal proporcinę rinkimų sistemą. Taryba iš savo narių renka savivaldybės merą ir, jo siūlymu, mero pavaduotoją. Meras numato tarybos posėdžių darbotvarkes, šaukia tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja. Taigi meras, atlikdamas vykdomosios valdžios institucijų f-jas, vadovauja tarybai, t.y., atstovaujamoji ir vykdomoji valdžia yra neatskirtos, o sulietos.

Jei sudaroma kolegiali vykdomoji institucija – valdyba, meras jai vadovauja ir pirmininkauja jos posėdžiams bei pasirašo nutarimus. Kitu atveju, visus valdybai priskirtus įgaliojimus vykdo meras. Tokiu būdu meras tampa visagalis vadovas savivaldybėje, nes jam numatyti net 3 vaidmenys:vykdomoji valdžia, valdybos vadovas(kai ji sudaroma), tarybos vadovas.

Taryba skiria kontrolierių bei jo pavaduotoją, kurie vykdo savivaldybės vidaus audito funkcijas. Taip pat egzistuoja administratoriaus pareigybė. Jis kompetentingas vykdomosios valdžios srityje – įgyvendina tarybos, mero ir valdybos sprendimus.

Miesto ar rajono savivaldybės teritorija skirstoma į seniūnijas. Seniūnijos yra savivaldybės struktūrinis teritorinis padalinys, kuriai juridinio asmens funkcijas ir aptarnaujamos teritorijos ribas nustato savivaldybės taryba. Seniūnijai vadovauja seniūnas, išrinktas savivaldybės tarybos.

Kiekviena savivaldybė turi savarankišką biudžetą. Biudžetai tvirtinami be deficito. Biudžeto finansinių rodiklių projektą rengia Finansų ministerija. Vyriausybė, prieš teikdama projektą Seimui, suderina jį su Savivaldybių Asociacija. Pasibaigus biudžetiniams metams savivaldybių nepanaudotos lėšos turi būti grąžinamos į valstybės biudžetą, išskyrus lėšas, skirtas spec. programoms ir nebaigtiems statybos objektams finansuoti. Apskritai, savivaldybių finansinius išteklius sudaro: iš mokesčių gaunamos savivaldybių biudžetų pajamos, pajamos iš savivaldybių turto, baudos, gautos įstatymo nustatyta tvarka, vietinės rinkliavos, biudžetinių įstaigų pajamos už teikiamas paslaugas, valstybės biudžeto dotacijos, negrąžintina finansinė parama, paskolos, pajamos, gautos už išnuomotą valstybinę žemę. Finansinė autonomija yra esminė vietos savivaldos dalis. Ji pasireiškia tuo, kad savivaldybės turi teisę pačios nustatyti savo pajamas ir išlaidas, o jų finansiniai ištekliai turi atitikti įgaliojimus, kuriuos jos turi vykdyti.

Aukščiausia šalies politinė institucija priima įstatymus ir paveda juos įgyvendinti valstybinio administravimo bei vietos savivaldoms. Tokiu būdu yra apibrėžiamas savivaldybių veiklos laukas ir pobūdis. Savivaldybių funkcijoms taip pat yra keliami reikalavimai: vienoms iš jų ribojama savivaldybės sprendimo teisė ir veikimo laisvė, nes jos itin svarbios bendruomenei (nesavarankiškos funkcijos); kitoms suteikiami specialūs, griežtai įstatymiškai reglamentuoti, įgaliojimai (savarankiškos funkcijos).

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1358 žodžiai iš 2613 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.