Vietos savivaldos sistema ir funkcijos šalies politinėje sistemoje
5 (100%) 1 vote

Vietos savivaldos sistema ir funkcijos šalies politinėje sistemoje

Turinys

Įvadas 3

1. Vietos savivaldos samprata 4

1.1. Savivaldos teisė 4

1.2. Vietos savivaldos susikūrimo mechanizmai 5

2. Vietos savivaldos sistema 6

3. Vietos savivaldos institucijos Lietuvoje 10

3. 1. Savivaldybės taryba 10

3. 2. Savivaldybės meras 11

3.3. Savivaldybės administracija 12

4. Savivaldybių funkcijos 14

4. 1. Savivaldybių funkcijos ir jų skirstymas Lietuvoje 15

4. 2. Savivaldybių finansiniai ištekliai 16

Išvados 17

Literatūros sąrašas 18

Įvadas

Žymus liberalizmo teoretikas ir ideologas Friedrich August fon Hayek teigė : „Demokratija niekur gerai neveikė be plačiai taikomos vietinės savivaldos, teikiančios politinio lavinimo mokyklą visai tautai, o ne vien jos ateities vadovams. Tik ten, kur atsakingumo galima išmokti ir jį išmėginti daugumai žmonių suprantamuose reikaluose, kur veikla remiasi savo kaimyno pažinimu, o ne kokiomis nors teorinėmis žiniomis apie kitų žmonių poreikius, tik ten paprastas žmogus gali iš tikrųjų dalyvauti valstybiniuose reikaluose, nes jie susiję su jam pažįstamu pasauliu.“ [2. 487psl.]

Demokratijai yra būdinga decentralizacijos tendencija, taigi šiuolaikinės demokratinės valstybės pripažįsta, jog laisvės bei savivaldos siekiai yra labai svarbūs. Todėl vietos savivaldos institucijos, kontroliuodamos ir valdydamos dalį visuomeninių reikalų ir taip ribodamos valstybinės valdžios galią, yra vienas pagrindinių demokratijos elementų.

Vietos savivaldos klausimai domino tokius žinomus visuomenės veikėjus kaip R. Debray, F. A. fon Hayek, E. Kūrį, M. Römerį, B. Szlachtą, P. Leoną, A. Astrauską ir kitus.

Mano darbo tikslas – atskleisti vietos savivaldos sistemų bei jos funkcijų svarbą valstybės valdymo sistemoje. Šį tikslą padės įgyvendinti išsikelti uždaviniai:

1) Apibūdinti vietos savivaldos sampratą;

2) Panagrinėti šiuolaikines vietos savivaldos sistemas;

3) Trumpai apžvelgti pagrindines Lietuvos vietos savivaldos institucijas;

4) Supažindinti su savivaldybių funkcijomis.

Rašydama referatą naudojau literatūros šaltinių analizės, palyginimo bei aprašomąjį metodus.

1. Vietos savivaldos samprata

Vietos savivalda įvairiuose leidiniuose ir dokumentuose apibrėžiama skirtingai. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatyme vietos savivalda – tai valstybės teritorijos administracinio vieneto – savivaldybės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus per administracinio vieneto nuolatinį gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų savivaldybės tarybą bei jos sudarytą vykdomąją ir kitas institucijas. [4. 1skirsnis, 3 straipsnis]

Europos vietos savivaldos chartijoje vietos savivaldos sąvoka apibrėžiama dar kitaip – vietos savivalda reiškia, kad vietinės valdžios organai įstatymų numatytose ribose turi teisę ir gebėjimą tvarkyti ir valdyti pagrindinę viešųjų reikalų dalį, už tai prisiimdamos pilną atsakomybę ir vadovaudamosi vietos gyventojų interesais. [3. 7psl]

O tarptautinės vietos savivaldybių sąjungos Pasaulinėje vietos savivaldybių deklaracijoje vietos savivalda apibrėžiama taip:

„Vietos savivalda reiškia vietos valdžios teises ir pareigas savo atsakomybe reguliuoti ir tvarkyti visuomeninius reikalus vietos gyventojų interesų vardan.“ [3. 7psl]

Tačiau nepaisant to, kad vietos savivalda apibrėžiama skirtingai, visi apibrėžimai yra labai panašūs. Jie nurodo, kad savivalda yra tokia sistema, kurioje žmonės savarankiškai, nepasitelkdami aukštesnės valdžios, sprendžia bendras problemas. Vietos savivaldos institucijos netik laisvai veikia daugelyje piliečių kasdienio gyvenimo sričių (pvz., kultūroje, švietime, ekonomikoje, socialinėje apsaugoje ir kt.), bet ir apriboja valstybinės valdžios galią, jos galimybes piknaudžiauti valdžia.

1.1. Savivaldos teisė

Vietos savivaldos teisė apibrėžia funkcijų, kurias savarankiškai gali tvarkyti savivaldybė, visumą. Šią teisę nustato šalies konstitucija bei kiti įstatymai, o ją realizuoja savivaldybės gyventuojai per tiesiogiai išrinktą savivaldybės tarybą bei jos sudarytas vykdomąsias institucijas.

Savivaldos teisė yra įgyvendinama remiantis tam tikrais principais. Lietuvos vietos savivaldos įstatyme numatyti šie principai:

1) Atsakingumas rinkėjams;

2) Gyventojų dalyvavymas tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus;

3) Savivaldybių ir valstybės interesų derinimas tvarkant viešuosius savivaldybių reikalus;

4) Savivaldybės institucijų veiklos laisvė ir savarankiškumas;

5) Veiklos skaidrumas;

6) Bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimas;

7) Viešumas ir reagavimas į gyventojų nuomonę;

8) Savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priemonių sprendimų teisėtumas;

9) Žmogaus teisių bei laisvių užtikrinimas ir gerbimas. [4. 1skirsnis, 4straipsnis]

Tačiau savivaldos teisės yra ribotos. Visų pirma, savivaldos institucijos privalo joms nustatytą teisę vykdyti teisėtai. Pagrindinis teisės apribojimas yra tas, kad vietos savivaldos institucijos negali viršyti nustatytos kompetencijos ribų. Valstybė prižiūri kaip savivaldybės atlieka joms priskirtas funkcijas.

1.2. Vietos savivaldos susikūrimo mechanizmai

Vietos savivaldos susikūrimo mechanizmai, taip pat kaip ir vietos savivaldos samprata, yra aiškinami įvairiai. Pagal teorijų esmę
sąlygiškai jie gali būti skirstomi į dvi grupes:

1) Pirma grupė teigia, kad savivaldybių susikūrimo mechanizmas siejamas su teisia skelbti peticiją dėl vietinės laisvės, o valstybė turi ją pripažinti įstatymu (būdinga anglų-amerikiečių vietos savivaldos sistemoms);

2) Tvirtina, jog savivaldybių susikūrimo mechanizmas yra susijęs su valstybės įstatymais, kurie nustato savivaldos institucijas,valdymo formas bei kompetenciją (būdinga europietiškom vietos savivaldos sisemoms).[2. 492psl.]

Abiejuose šiuose sistemose savivaldybių institucijos privalo paklusti valstybės valiai, jos neturi teisės pasirinkti valdymo formos ar jos keisti, nes viską reguliuoja valstybė.

Lietuvos Respublikoje niekuomet nebuvo ir nėra savivaldybių institucijų laisvės ir įvairovės, kadangi Lietuva priklauso kontinentinės Europos arba prancūziškajai vietos savivaldos sistemai.

2. Vietos savivaldos sistema

Valstybės politinė sistema labai priklauso nuo to, kaip centrinė institucija dalijasi politinę valdžią su vietos savivaldos, žemių, regionų ar valstijų institucijomis. Kiekvienos valstybės teritorija yra padalinta į administracinę arba politinę reikšmę turinčius darinius. Valstybės politinė-teritorinė organizacija priklauso nuo tam tikrų sąlygų:

1) Istorinių;

2) Geografinių;

3) Politinių.

Nuo šių sąlygų priklauso tai, ar valstybė bus federacinė, ar unitarinė.

Unitarinėje valstybėje veikia vieningos įstatymų, teismų, valstybės administracijos sistemos, yra viena pilietybė. Unitarinės valstybės yra daugiau ar mažiau centralizuotos, todėl norėdamos išvengti centralizacijos keliamų pavojų, jos dalį savo įgaliojimų perduoda vietos valdžiai (vykdo dekoncentravimo ir decentralizavimo politiką). Taip praktiškai visos unitarinės valstybės savo teritoriją dalija į smulkesnius darinius, vadinamus valstybės teritorijos administraciniais vienetais. Jų valdymą organizuoja pasirenkant vienokią ar kitokią teritorinio valdymo formą ar jų derinį. Teritoriją galima dalinti į vieno ar dviejų, ar net trijų lygių administracinius-teritorinius vienetus (Islandija – į municipalitetus, Danija – į municipalitetus ir amptus, Prancūzija – į komunas, departamentus ir regionus). [1. 7psl]

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 994 žodžiai iš 3046 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.