Vikingai
1. Kas yra vikingai. Jų kilmė.
2. Vikingų amžius.
3. Vikingų žygiai.
4. Skandinavų visuomenė.
5. Religija.
Vikingai – skandinavų (normanų) kilmės jūrininkai – kariai, pirkliai
ir plėšikai. Rytuose vikingai vadinti varangais, variagais. Labiausiai
žinomi savo siaubiamaisiais žygiais Skandinavijos, Britų salų pakrantėse ir
kitose Europos dalyse tarp VIII a. pabaigos ir XI a. Šis periodas Europos
istorijoje vadinamas vikingų amžiumi. Vikingai vertėsi žemdirbyste ir
prekyba, kuri buvo plėtojama jūrų keliais. Taip pat sukūrė platų prekybos
tinklą bei apgyvendino kai kurias puldinėtas pakrantes. Nors dažniausiai
ekspedicijų tikslai nebūdavo prekybiniai, o daugiau pasitaikydavo
plėšikavimo atvejų bei tikrų išpuolių, kurių tikslas buvo apiplėšti gretimų
sričių gyventojais. Todėl dažniausiai vikingai vaizduojami kaip neraštingi,
nekultūringi ir amžinai girti barbarai, kuriems labiau rūpėjo kruvini
karai, negu poezija. Tačiau iki mūsų dienų išliko tokie norvegų ir islandų
literatūros paminklai kaip Edos, skaldų Egilio Skalagrimsono (Xa.), Bragio
Bodasosno Senojo (IXa.), Eivindo Finsono (Xa.) ir kitų, šiandien nebežinomų
autorių poezija, sagos apie islandus ir konungus.
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose vikingai paminėti 11-ame šios eros
šimtmetyje. Žodžio „vikingas“ kilmė nėra iki galo aiški. Pagal vieną
versiją žodis kildintinas iš senosios skandinavų kalbos daiktavardžio
vik (įlanka, užutėkis, upokšnis, prieplauka) ir priesagos -ing (ateinantis
iš, priklausantis). Pagal kitą versiją žodis kilęs iš senosios anglų kalbos
wíc (prekybos miestas).
Vikingų amžius – tai laikotarpis nuo 793 iki 1066 metų, kai vikingai
rengė antpuolius į Anglijos, Prancūzijos, Italijos pakrantes, atrado
Islandiją ir Grenlandiją bei Amerikos žemyną, kolonizavo Šiaurės Angliją
bei Normandijos sritį Prancūzijoje. 793 m. įvyko pirmasis patikimai
dokumentuotas vikingų užpuolimas Lindisfarne saloje, Anglijoje, o 1066 m.
vikingams vadovavęs Norvegijos konungas Haraldas Hardrada bandė
įsitvirtinti tradicinėje vikingų antpuolių žemėje – Anglijoje, bet buvo
sumuštas ir nuo to meto vikingų žygiai liovėsi. Vikingai pasirodė ir
rytinėje Europoje, kur jie vykdavo mažesniais būriais, kadangi čia reikėjo
keliauti ne jūra, o upėmis. Upėmis galėjo praplaukti žymiai mažesni laivai,
nei jūra, tad ir jais vykstančių žmonių būrys būdavo neskaitlingas. Dėl to
čia jie mažiau ir plėšikavo, o daugiau prekiavo. Antraip vietos gyventojai
lengvai būtų su jais susidoroję. Vikingai suvaidino reikšmingą vaidmenį
formuojantis Novgorodo ir Kijevo Rusios valstybėms. Rytinėje Europoje
daugiausia veikė švedų vikingai, dar vadinti variagais. Būtent per slavų
apgyventas teritorijas driekėsi vadinamasis kelias iš variagų į graikus,
t.y., į Bizantijos imperiją. Vikingus nuo IX amžiaus savais tikslais
panaudojo besiformuojančių skandinavų valstybių valdovai – konungai. Tačiau
konungų organizuotas ir vadovaujamas karinis – plėšiamasis žygis buvo tas