Viktoras biržiška
5 (100%) 1 vote

Viktoras biržiška

Matematikos profesorius Viktoras Biržiška

Dr. JUOZAS BANIONIS

Lietuvai, jos mokslui ir kultūrai nepaprastai daug nusipelnę trys broliai profesoriai Biržiškos – Mykolas, Vaclovas ir Viktoras. Iš spausdintų šaltinių geriausiai pažįstama dviejų vyresniųjų brolių Biržiškų – Mykolo ir Vaclovo veikla bei jų nuopelnai lituanistikai. Mažiausiai rašyta apie jauniausiąjį Biržišką – Viktorą, matematiką, inžinierių, technologą, publicistą. Šiemet pažymėdami profesoriaus gimimo jubiliejų, žvilgtelėkime į Viktoro Biržiškos nuopelnus kuriant ir plėtojant Lietuvoje matematikos mokslą.

Viktoras Biržiška gimė 1886 m. vasario 11 d. Viekšniuose, gydytojo Antano Biržiškos ir muzikos mokytojos Elzbietos Radzevičiūtės šeimoje. 1904 m. aukso medaliu baigęs Šiaulių gimnaziją ir jausdamas polinkį tiksliesiems mokslams, Viktoras Biržiška įstoja į Peterburgo universiteto Gamtos ir matematikos fakulteto Matematikos skyrių. Tais pačiais metais išlaiko konkursinius egzaminus į Technologijos instituto Mechanikos skyrių ir pasiryžta tapti inžinieriumi. Kartu pasilieka laisvuoju klausytoju universitete, kur turi progą ugdyti matematinius gabumus. V.Biržiškos pedagogai buvo pasaulinio garso matematikai – jis klausė profesoriaus B.Kojalavičiaus diferencialinių lygčių ir profesoriaus A.Markovo (vyresniojo) tikimybių teorijos .kursus. Studijuodamas imasi praktinės veiklos ir užsitikrina sau pragyvenimą. Peterburgo Dermidontovo gimnazijoje dirba matematikos mokytoju, be to, verčiasi privačiomis pamokomis. Taip pat dirba Peterburgo elektros stotyje. Pastebėjus studento gabumus, jam patikimos meistro padėjėjo pareigos V.P.Baranovskio akcinės bendrovės įmonėje. Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse V.Biržiška įgyja inžinieriaus technologo diplomą ir paskiriamas dirbti į tą pačią įmonę. 1914-1915 m. jis suprojektuoja Petrograde du – medinį ir geležinį tiltus ir vadovauja jų statybai.

1917 m. V.Biržiška tampa jau minėtos akcinės bendrovės trijų fabrikų – mechaninio, artilerijos sviedinių gilzių ir vamzdelių – direktoriumi. Po bolševikų perversmo Rusijoje V.Biržiška persekiojamas, areštuojamas ir įkalinamas. 1920 m. liepos 12 d. Lietuvai sudarius sutartį su Sovietų Rusija, jis drauge su kitais 25 lietuviais iškeičiamas į bolševikus, kalėjusius Panevėžyje.

Taip atsidūręs Vilniuje V.Biržiška dėsto matematiką, fiziką, chemiją, piešimą I Vyrų gimnazijoje bei Lietuvių mokytojų seminarijoje. 1921 m. Vilniuje įsteigtuose aukštuosiuose mokslo kursuose skaito epizodinį kursą “Naujos idėjos fizikoje”. Šiuo laikotarpiu tarsi apie pedagogo kredo pareiškia laiške broliui Vaclovui į Kauną: “Negalimas daiktas, kad mūsų inteligentija išeitų mokslą paviršutiniškai, juk viso krašto likimas nuo tos jaunuomenės priguli!”

Lenkams okupavus Vilnių, V.Biržiška vėl įkalinamas ir tik įsikišus Tautų Sąjungai jis drauge su kitais tautiniais veikėjais deportuojamas už administracinės linijos.

Atsikėlęs į Kauną V.Biržiška paskiriamas Krašto apsaugos ministerijos žinion – dirba artilerijos tiekimo skyriuje. Tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje, jis nepamiršta pedagoginio darbo. 1922-1924 m. dėsto matematiką, fiziką, lotynų kalbą “Aušros” gimnazijoje, nuo 1923 m. – fiziką suaugusiųjų gimnazijoje, 1923-1924 m. – aukštąją matematiką Aukštuosiuose karininkų kursuose. Nuo 1924 m. skaito mokslo populiarinimo paskaitas V.Kudirkos liaudies universitete. Tačiau savo pedagoginėje veikloje pirmenybę teikia besikuriančiam Lietuvos universitetui. 1922 m. jis, kaip prof. A.Markovo auklėtinis, kviečiamas į Matematikos-gamtos fakultetą dėstyti tikimybių teorijos. Šitą pasirinkimą bus nulėmę ir tai, jog Matematikos katedros dėstytojai turėjo dirbti ir Technikos fakultete, o pastarojo studentai pageidavo “kad bent dalis matematikos kursų būtų dėstoma matematikų inžinierių”.

1922 m. spalio 16 d. V.Biržiškai suteikiamas docento vardas ir pavedamas dėstyti vienas pagrindinių aukštosios matematikos kursų. Be tikimybių teorijos, matematikams jis skaitė integralinį skaičiavimą, variacinį skaičiavimą, baigtinių skirtumų teoriją, įvadą į analizę, apibrėžtinį integralą, diferencialinę geometriją, vektorinę analizę. Bendruosius aukštosios matematikos kursus klausė ir fizikai.

Įkūrus Lietuvoje universitetą, svarbiu dėstytojų veiklos baru tampa lietuviškų vadovėlių rengimas. Iki 1928 m. pasirodo du V.Biržiškos skaitytų paskaitų konspektai – “Įvadas analizin” (1927 m.) ir “Integrinio skaičiavimo pagrindai” (1928 m.). Tuomet tai buvo didelė paspirtis tiek dalykiniu, tiek terminologiniu požiūriu studijuojantiems matematiką.

1927 m. dviejuose periodinio leidinio “Mūsų žinynas” numeriuose spausdinamas V.Biržiškos straipsnis “Tikimybių teorija ir jos vaidmuo artilerijoje”. Docentas jį parengė iš skaitytų Aukštuosiuose karininkų kursuose paskaitų ir gvildena konkretų tikimybių teorijos taikymą artilerijos reikalams.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 705 žodžiai iš 1352 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.