Vilniaus arkikatedra katedros aikštė koplyčios varpinės bokštai
5 (100%) 1 vote

Vilniaus arkikatedra katedros aikštė koplyčios varpinės bokštai

KATEDROS AIKŠTĖ

Katedros aikštė – tai viena iš anksčiausiai paminėtų Vilniaus vietovių, senovės kronikose ir legendose vadinta Šventaragio slėniu. XIII a. šioje aikštėje stovėjo žemutinė pilis, kurią sudarė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinis ir gynybinis centras, arsenalas ir religinės institucijos. Beje, dabartinio Katedros aikštėje stovinčio bokšto apatinė dalis yra buvęs gotikinis gynybinis bokštas, už kurio kadaise, ribodama pilies įtvirtinimus, tekėjo Vilnelė. Eidami Katedros aikšte, atkreipkite dėmesį į rudą juostą – tai senosios gynybinės sienos riba. Nuo XIV a. pabaigos, Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši vakarinė kalno papėdės dalis priklausė Vilniaus vyskupui. Čia stovėjo Katedra, Vyskupų rūmai, Kapitulos namai, o kiek toliau – vyriausiojo Tribunolo rūmai. Žemutinė pilis pamažu tapo įtvirtintu valdymo centru, didžiųjų kunigaikščių būstine.

Karo su Rusija metu rūmai buvo apgriauti ir ėmė nykti, be to, greitai nustojo buvę valdovų rezidencija. Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę prijungus prie carinės Rusijos, 1795 m. ši istorinė relikvija dar stūksojo kaip tautos orumo ir praėjusios didybės griuvėsiai. Tačiau caro valdininkai pasirūpino juos kuo greičiau nugriauti.

Per 1831 m. visuotinį sukilimą caro nurodymu pilių teritorijoje buvo įrengta antros kategorijos tvirtovė. Ji apėmė visą akimis aprėpiamą peizažą, dalį šalia esančio Botanikos, arba dabar Sereikiškių, sodo, išsiplėtė palei Nerį, o kai kurie įtvirtinimai buvo perkelti ir į kitą Neries krantą, priešais Vilnelės žiotis. Iš to, kas buvo nugriauta, galima spręsti, kas tuo metu dar buvo išlikę iš Žemutinės pilies. Kadangi už karinių įtvirtinimų reikėjo įrengti atvirą šaudymo lauką, aplinkui stovėję pastatai buvo nugriauti. Tarp jų ne tik mūriniai gyvenamieji namai ir krautuvėlės, bet dar 1387 m. Jogailos privilegija dovanoti senieji Vyskupų rūmai, trijų aukštų mūriniai Pilies vartai, kuriuose buvo laikomas Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo archyvas ir pilies teismo kanceliarija, kiek vėliau ir Karališkas malūnas prie Vilnelės kilpos ir t.t. Į pietus nuo Katedros susidariusi aikštė buvo išgrįsta akmenimis, praplatinta, savo plotu artima dabartinei. Joje vykdavo turgūs ir įžymios Šv. Kazimiero mugės. Ir iki šiol Katedros aikštė yra miesto visuomeninio bei dvasinio gyvenimo ašis.

VILNIAUS ARKIKATEDRA

Arkikatedros architektūros bruožai

Vilniaus arkikatedra didingai stovi pačiame Vilniaus Senamiestyje, Gedimino aikštės vakariniame pakraštyje. Arkikatedros pietinėje pusėje – varpinė. Arkikatedra ir varpinė – sunykusios Vilniaus Žemutinės pilies statinių bei Vilniaus katalikų vyskupijai nuo seno priklausiusių pastatų komplekso dalis. Vilniaus arkikatedra – svarbiausias klasicizmo stiliaus pastatas Lietuvoje. XVIII a. pabaigoje jį suprojektavo architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius.

Pastatas turi gotikos (pagrindinės pastato dalies mūras), renesanso, baroko (Šv. Kazimiero ir Valavičių koplyčios) stiliaus bruožų. Jis yra pailgo stačiakampio plano, simetriškos kompozicijos, halinis, trijų navų. Arkikatedroje yra 11 šoninių koplyčių, zakristija, 2 šoninės durys, pagrindiniame fasade – portikas iš šešių dorėninių kolonų. Šoniniai fasadai simetriški, koplyčias jungia antablementas ir kolonadas, sienas skaido nišos su skulptūromis. Vidaus erdvę sudaro vidurinė (platesnė) ir dvi šoninės navos. Didysis altorius yra portiko (su keturiomis dorėninėmis kolonomis) pavidalo. Interjerą puošia antkapiniai paminklai (renesansiniai – Alberto Goštauto, Povilo Alšėniškio), memorialinės lentos (barokinės – Samuelio Paco, Eustachijaus Valavičiaus; romantinė – didžiojo kunigaikščio Vytauto).

Arkikatedros požemiuose – nemažai laidojimo kriptų.

Pastato istorijos fragmentai

Iki krikščionybės įvedimo dabartinėje arkikatedros teritorijoje degė amžinoji ugnis, buvo Perkūno šventykla.

Tyrinėjimai rodo, kad jau karaliaus Mindaugo valdymo laikais (1236-1263) toje vietoje veikė pirmoji Lietuvoje katedra. Kvadratinio pastato pamatų liekanos aptiktos Arkikatedros vakarinės dalies rūsiuose. Mindaugo laikų katedra turėjo iš romantikos į gotikos stilių pereinamų architektūros bruožų.

Pirmoji Lietuvos katedra sudegė. Manoma, kad po karaliaus Mindaugo mirties (1263) pirmoji katedra galėjo būti paversta pagoniška šventykla.

1387 m. Lietuvoje įvedus krikščionybę, naują katedrą ėmėsi statyti Lietuvos Didysis kunigaikštis Jogaila.

1388 m. kovo 12 d. popiežiaus Urbono VI bulėje nurodoma, kad Jogaila sugriautos šventyklos vietoje pastatydino naują bažnyčią, būsimąją katedrą.

1388 m. gegužės 7 d. katedra buvo pašventinta ir paskirta Švč. Trejybės, Šv. Marijos, Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo garbei.

Ši Katedra jau buvo pastatyta iš plytų, stačiakampė, vienanavė, grindinys 185 cm žemiau negu dabartinės Arkikatedros.

1419 m. kilus gaisrui Jogailos statyta katedra sudegė.Po gaisro naują katedrą toje vietoje pastatė Vytautas.

1430 m. rudenį Vilniuje turėjo įvykti Vytauto Didžiojo karūnavimo Lietuvos karaliumi iškilmės. Katedra Vytauto sumanymu turėjo būti pastatyta iki to laiko, tad darbai čia vyko sparčiai. Vytauto pastatyta katedra buvo didesnė, erdvesnė ir puošnesnė, negu Jogailos. XV a. pr. čia buvo du
altoriai: Šventojo Kryžiaus ir Šv. Mykolo Arkangelo, prie kurio 1430 m. buvo palaidotas Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas ir jo pirmoji žmona kunigaikštienė Ona. Prie Vytauto Didžiojo katedros tais laikais įsteigtas kapitulos archyvas, kuriame buvo saugojamas didelis knygų rinkinys, dokumentai, susiję su katedros įsteigimu bei kunigaikščių dovanojimais.

1498 m. katedra pradėta remontuoti. Darbams vadovavo italų architektas Anus.

1530 m. kilusio gaisro metu Vytauto katedra sudegė.

Nuo 1534 m. katedros atstatymui vadovavo iš Romos atvykęs architektas ir skulptorius Bernardas Zanobis da Džanotis, vėliau – Džovanis Činis. Kilus naujam gaisrui remonto darbai buvo nutraukti. Katedros remontas užsitęsė iki 1557 m. Jo metu buvo perstatytos ir pastatytos kai kurios naujos koplyčios, išmūryti nauji skliautai, įrengta naujų kriptų. Renesansinį fasadą papuošė frontonas ir raiškus portalas.

Iš renesansinio stiliaus katedros iki šių dienų išliko senosios Karališkosios (dab. Valavičių) koplyčios sienos, vyskupo Jono Žygimantaičio statytos Vyskupų koplyčios sienų apatinės dalys, kanclerio Alberto Goštauto ir vyskupo Povilo Alšėniškio renesansinės antkapinės plokštės ir kt.

1610 m. katedroje vėl kilo gaisras. Jos atstatymo darbams nuo 1612 m. iki 1632 m. vadovavo architektas Vilhelmas Polis. Atstatyta katedra buvo gerokai pakeitusi savo išvaizdą. Pagrindiniame fasade buvo pastatyti du barokiniai bokštai. 1624 m. katedros pietrytiniame kampe LDK kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Zigmanto Vazos iniciatyva pradėta statyti, o 1636 m. užbaigta barokinė Šv. Kazimiero koplyčia.

1654-1657 m., karo su Rusija laikais, katedra liko be stogo. Skliautai buvo įgriuvę, interjeras sugadintas.

Nuo 1666 m. katedros remonto darbams vadovavo architektas Jonas Vincentas Salvadoras. Jos atnaujinimas užbaigtas 1674 m.

XVII a. pabaigoje vyskupas E. Katavičius suprojektavo naują barokinį didįjį altorių.

XVIII a. pradžioje nuo Švedijos kariuomenės nukentėjusi Katedra vėl buvo remontuojama.

1769 m. nugriuvo Katedros pagrindinio fasado pietinis bokštas. Po to katedra buvo pradėta remontuoti pagal architekto Džuzepės de Sako projektą. Jos rekonstrukcijos projektą parengė ir tolesnei statybai vadovavo Laurynas Stuoka-Gucevičius. Darbai truko nuo 1783 m. iki 1801 m. Iš senojo pastato liko pagrindinė trinavė dalis, Šv. Kazimiero ir Valavičių koplyčios, daugelio kitų koplyčių sienos. Rekonstrukcijos metu pastatas pailgintas ir paplatintas į vakarus, pastatyta zakristija, pagrindinio fasado portikas, suvienodinti šoniniai fasadai, gerokai pažemintas pagrindinės dalies stogas, perstatytas vargonų choras. Katedros išorėje, prie šoninių sienų, suprojektuotos galerijos su kolonadomis, sudarytomis iš šešių kolonų. Sienose padarytos nišos skulptūroms. Po L. Stuokos-Gucevičiaus mirties (1798) katedros rekonstrukcijos darbus tęsė architektas Mykolas Šulcas.

1786-1792 m. ant katedros stogo, virš frontono, buvo pastatytos Karolio Jelskio sukurtos trys apvaliosios skulptūros: pietinėje pusėje – Šv. Kazimieras, šiaurinėje – Šv. Stanislovas, viduryje – Šv. Elena. 1950 m. jos buvo nuimtos, o 1997 m. atstatytos.

XIX ir XX a. pirmoje pusėje katedra kelis kartus buvo atnaujinama (1810-1811 m., 1824-1829 m., 1836-1838 m., 1876 m., 1889 m., 1897m., 1903 m., 1907 m.).

1915 m. caro valdžios įsakymu buvo nuimti ir išvežti katedros varpai. 1916 m. vokiečių okupacinės valdžios įsakymu nuplėšta katedros varinė stogo danga – ji pakeista toliu.

1930 m. pradėti tyrinėti arkikatedros pamatai.

1931 m. sienose ir skliautuose atsiradus plyšiams arkikatedra uždaryta.

1932-1939 m. arkikatedra buvo restauruojama. Po Šv. Kazimiero koplyčia įrengtas mauzoliejus (architektai K. Vonsovičius, St. Bukovskis). Į mauzoliejų perkelti kunigaikščio Aleksandro, Žygimanto Augusto žmonų – Elžbietos ir Barboros Radvilaitės – palaikai, urna su Vladislovo Vazos širdimi.

1956 m. arkikatedroje įrengta Paveikslų galerija.

1988 m. arkikatedra grąžinta tikintiesiems.

Arkikatedra – Lietuvos valdovų karūnavimo vieta

Arkikatedroje iškilmingai buvo vainikuotas ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu paskelbtas Vytautas, Jogailaičių dinastijos Lietuvos didieji kunigaikščiai, tarp jų ir devynerių metų Žygimantas Augustas (1529). Spėjama, kad 1547 m. Karališkoje (dabartinėje Valavičių) koplyčioje įvyko jo slaptos jungtuvės su Barbora Radvilaite.

Arkikatedra – mauzoliejus, panteonas

Arkikatedroje pastačius keletą koplyčių nuo XV a. joje buvo laidojami iškilūs, Lietuvai Katalikų bažnyčiai nusipelnę žmonės. Taip arkikatedra, laikui bėgant, pavirto savotišku mauzoliejumi arba panteonu.

Arkikatedros požemiuose buvo palaidotas Vytautas Didysis, jo pirmoji žmona kunigaikštienė Ona, Jogailos broliai Aleksandras Vygantas (1392 m.) ir Karigaila (1390 m.), Vytauto brolis, Lietuvos Didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis (1440 m.), Jogailos brolis, Lietuvos Didysis kunigaikštis Švitrigaila (1452 m.), Žygimanto Kęstutaičio sūnus Mykolas (1452 m.), Kazimiero IV Jogailaičio sūnus Šv. Kazimieras (1484 m., kanonizuotas 1602 m.), Lietuvos Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras (1506 m.), Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto žmonos – Elžbieta (1545 m.) ir Barbora (1551 m.). Be šių didžiųjų
kunigaikščių ir jų šeimos narių, Arkikatedros požemiuose buvo palaidota nemažai ir kitų žymių didikų, vyskupų: LDK kancleris Albertas Goštautas, vyskupas Valerijonas Protasevičius (1580 m.), vyskupas Ignotas Masalskis (nužudytas 1794 m. Varšuvoje per sukilimą).

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1576 žodžiai iš 4893 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.