Turinys:
Įvadas 2
1. Lizingo raidos ypatybės 3
1.1.Lizingo atsiradimo istorija 3
1.2. Lizingo ypatybės atskirose išsivysčiusiose šalyse 6
1.2.1. JAV 6
1.2.2. Didžioji Britanija 7
1.2.3. Prancūzija 7
1.2.4. Austrija 8
1.2.5. Švedija 8
1.3. Lizingo rinka Lietuvoje 9
2.UAB „Vilniaus banko lizingas“ 11
2.1.Įmonės istorija 11
2.2. „VB lizingas“ privalumai 11
2.3. Veiklos rezultatai 12
3. Teikiamos paslaugos 14
3.1. Lengvieji automobiliai. 14
3.2. Sunkusis transportas. 14
3.3. Įranga. 15
3.4. Nekilnijamasis turtas 15
3.5. Organizacinė technika. 16
3.6. Paslaugų lizingas 16
3.7. Parduodamas turtas. 17
4. Įmonės konkurentai 18
4.1. UAB Hanza Lizingas 18
4.2. SAMPO lizingas 19
4.3. SNORO lizingas 20
4.4. NORD/LB lizingas 21
4.5. „VB lizingas“ palyginimas su didžiausiais konkurentais 23
Išvados 24
Literatūra ir šaltiniai: 25
Priedai: 27
Įvadas
Darbe tiriamas lizingas kaip alternatyvus finansavimo šaltinis. Ši
darbo tema pasirinkta neatsitiktinai. Šiandieninės ekonominėmis sąlygomis
daugelis įmonių sprendžia finansines problemas, kylančias dėl pinigų
stokos. Plečiant įmonės veiklą, vadovams reikia rinktis iš kokių šaltinių
finansuoti naujus projektus. Neišsivysčiusiose užsienio šalių kapitalo
rinkose dažnai nėra didelio išorinių kapitalo kaupimo šaltinių pasirinkimo.
Kaip alternatyva bankinėms paskoloms, išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse
ypač paplitusi tokia finansavimo rūšis kaip lizingas.
Darbe apžvelgiama lizingo atsiradimo istorija, jo vystymasis
išsivysčiusiose pasaulio šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Norint geriau
suprasti kas yra lizingas ir kaip jis veikia, pasirinkome konkrečią įmonę ,
t.y. nagrinėjome UAB “Vilniaus banko lizingas” veiklą, jos teikiamas
paslaugas. Taip pat pat apžvelgiame svarbiausius ir didžiausius „VB
lizingas“ praėjusių metų veiklos rezultatus.
Taip pat darbe apibūdinami didžiausi „VB lizingas“ konkurentai, jų
teikiamos paslaugos, bei išryškinami įmonės privalumai.
Šio darbo tikslas buvo arčiau susipažinti su lizingu, bei lizingo
rinkos lydere Lietuvoje –UAB „Vilniaus banko lizingas“
Grupės narių indėlis į referatą:
Lina Zabulionytė parašė 2 ir 3 referato dalis, Jelena Kovalevskaja –4
referato dalį ir Rūta Šerėnaitė – 1 referato dalį bei įvadą su išvadom.
Lizingo raidos ypatybės
3 1.1.Lizingo atsiradimo istorija
Laikoma, jog visi ekonominiai teisiniai santykiai, susiję su lizingu,
priklauso šiuolaikiniams ūkiniams santykiams. Tačiau taip iš tikrųjų nėra.
Dokumentai liudija, jog nuoma žmonijai žinoma nuo senų laikų.
Išperkamosios nuomos sutarties ištakos siekia net Aristotelio laikus
(384/383-322 m.pr.Kr.). Būtent Aristotelis teigė, kad “turto esmė yra jo
naudojime, o ne teisėje į jį”. Kitaip sakant, tam kad gautum kažkokį tai
pelną nebūtina turėti turto, pakanka tik teisės juo naudotis ir iš to
gauti pajamas.
Nuomos sutartys buvo paplitusios IV a. pr.Kr. P.Baltus ir B.Major
knygoje “Europos lizingo mokykla” rašė, kad tokios sutartys buvo sudaromos
Senovės Šumero valstybėje. Uro mieste rastos molinės lentelės liudija apie
žemės ūkio įrankių, žemės, vandens šaltinių, buivolų ir kitų gyvūnų nuomą.
Šios 1984m. rastos molinės lentelės pasakoja apie šventikus – nuomotojus,
sudarinėjusius sutartis su vietiniais fermeriais. Tačiau senieji Šumero
valstybės dokumentai nenurodo konkrečios lizingo atsiradimo datos ir tai
nereiškia, jog tokios nuomos sutartys nebuvo sudarinėjamos anksčiau.
Anglų istorikas T.Clark, nagrinėjęs Hamurabio įstatymus, priimtus apie
1775-1750 m. pr. Kr., rado keletą straipsnių, kuriuose labai smulkmeniškai
bei įvairiapusiškai išnagrinėti nuomos bei nuomos mokesčių variantai, turto
užstato aplinkybės.
Kitos Senovės civilizacijos, įskaitant graikus, romėnus, egiptiečius,
laikė nuomą patraukliu, prieinamu ir kartais netgi vieninteliu būdu įsigyti
žemės, įrankių bei naminių gyvulių.
Senovės finikiečiai, garsėję kaip puikūs jūreiviai bei prekeiviai,
nuomojo laivus. Daugybė trumpalaikių nuomos sutarčių garantavo laivo su
ekipažu įsigijimą. Šiuolaikinėmis sąlygomis tokios operacijos vadinamos
“šlapiu” lizingu.
Senovės Romos teisėje taip pat buvo apibrėžti turtiniai santykiai,
susiję su turto valdymu, tačiau be nuosavybės teisės į jį.
Kaip rodo istoriniai šaltiniai nuomojami buvo ne tik žemės darbų
įrankiai, tačiau ir karinė technika.
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose lizingo operacija paminėta 1066
metais, kai Vilhelmas Užkariautojas išsinuomavo iš Normandijos pirklių
laivų Britanijos salų puolimui. Ši operacija nebuvo pamiršta, ir praėjus
dviems amžiams, sudaryta pirmoji oficiali lizingo sutartis – kryžiuočiai,
ruošdamiesi eiliniam kryžiaus žygiui, šiuo būdu įsigijo karo amunicijos.
XVI amžiuje išperkamąja nuoma Venecijos pirkliai įsigydavo tais
laikais brangių inkarų. Grįžę iš kelionių,
inkarus grąžindavo savininkams,
kurie juos vėl išnuomodavo.
Analogiškos operacijos buvo ir Anglijoje. Vienas iš pirmųjų norminių
aktų, reguliavusių santykius labai panašius į lizingo sutarties, buvo
1284m. priimtas Velso įstatymas (Statue of Wales). 1572 metais Anglijoje
priimtas įstatymas, leidžiantis “tikrąjį”, o ne “menamąjį” lizingą, t.y.
nuomos sutartimis buvo laikomos tik tos sutartys, kurios buvo pasirašomos
“protingomis” sąlygomis. Kadangi tuo metu paplito sutartys, kuriomis
siekiant apgauti kreditorius, buvo slepiama, kas iš tikrųjų yra turto
savininkas, o kas tik nuomininkas. XX a. vystantis pramonei Anglijoje,
išaugo lizinguojamų prekių skaičius. Didžiausias vaidmuo čia teko sparčiai
besivystančiai geležinkelio bei anglies kasybos pramonei.
Anglies kasyklų savininkai iš pat pradžių pirko vagonus anglies
pervežimui, tačiau vėliau tai pasirodė ekonomiškai nenaudinga (augo anglies
gavyba, atsidarydavo naujos šachtos, reikėjo vis daugiau vagonų). Mažos
įmonėlės ryžosi pasinaudoti susidariusia situacija – jos pirko vagonus ir
juos išnuomodavo geležinkelio transporto kompanijoms. Atsirado kompanijos,
kurių vienintelis tikslas buvo garvežių ir vagonų nuoma. Po kiek laiko
įmonė į sąlygas įtraukė nuomininkui opciono teisę nupirkti vagonus,
pasibaigus lizingo sutarčiai. Viena iš šios sąlygos atsiradimo priežasčių –
kai egzistuoja turto įsigijimo perspektyva ateityje, tai nuomininkai
taupiai ir atsargiai naudojosi išnuomotu turtu, jį labiau saugo. Tokios
sutartys buvo vadinamos nuomos-pardavimo sutartimis. Jos davė pagrindą
operatyvinio lizingo atsiradimui.
Terminas “lizingas” pradėtas vartoti praėjusio šimtmečio pabaigoje,
kai amerikiečių bendrovė “Bell” nutarė ne vien pardavinėti, bet ir nuomoti
telefono aparatus, kurių negalėjo pirkti mažiau pasiturintys piliečiai. Tuo
pat metu augant lizingo operacijų apimtims, išaugo ir transporto priemonių
išperkamoji nuoma. 30-aisiais metais H.Ford labai sėkmingai savo versle
panaudojo lizingo operacijas. Tačiau automobilių pardavimo išperkamosios
nuomos būdu “tėvu” laikomas Z.Frenk – pardavimų agentas iš Čikagos, kuris
pirmasis pasiūlė ilgalaikę automobilių išperkamąją nuomą.
Tačiau tikroji revoliucija šioje finansavimo srityje Amerikoje įvyko
50-aisiais metais, kai masiškai pradėta lizinguoti: technologiniai
įrengimai, mašinos ir mechanizmai, laivai, lėktuvai ir t.t. JAV vyriausybė,
įvertinusi šį reiškinį, operatyviai įgyvendino lizingo skatinimo programą.
Pirmoji specializuota lizingo bendrovė Jungtinėse Amerikos Valstijose
buvo įkurta 1952 metais “United States Leasing Corporation” (įkūrėjas –
Henry Shonfeld). 1960-ųjų metų pabaigoje JAV lizingo operacijų apyvarta jau
buvo vienas milijardas dolerių. Nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos lizingas
ėmė plisti ir Europoje. Štai 1979 metais įregistruota per 50 mlrd. JAV
dolerių vertės lizingo operacijų.
1982 metai ypač svarbūs aviacinei technikai. Tais metais McDonnel
korporacija lizingo pagalba sugebėjo išsikovoti dalį rinkos parduodama
lėktuvus DC-9-80. McDonnel koncepcija buvo pavadinta “fly before buy”
(“pirmiau skristi nei pirkti”).
1988 metais lizingo apyvarta siekė jau 250 mlrd. JAV dolerių. Šiaurės
Amerikoje lizingo būdu kasmet atnaujinama 25-30 proc. visos naudojamos
įrangos. Anglijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Ispanijoje išperkamąja nuoma
įsigyjama 13-17 proc. naujų įrengimų, Italijoje, Olandijoje – 12-14 proc.,
Danijoje – 8-10 proc. Pagal lizingo operacijų apimtį absoliučia išraiška
Europoje pirmauja Vokietija. Pajamos iš kilnojamojo turto lizingo toje
šalyje 1994 metais siekė 19,2 mlrd. ekiu (apie 24 mlrd. JAV dolerių).
Europoje maždaug keturios iš penkių lizingo bendrovių yra dukterinės bankų
įmonės. Baltijos šalių išperkamosios nuomos lyderė yra Estija, nes
daugiausia šios šalies lizingo rinkos užima kaimynė Suomija. Latvijoje
veikia šešiolika.
Pasaulyje daugiausia lizingo būdu parduodami lengvieji automobiliai
(38,8 proc.), pramonės įrengimai (24,3 proc.), kompiuteriai ir orgtechnika
(13,9 proc.), krovininiai automobiliai (13,8 proc.), lėktuvai, vagonai,
laivai (4,2 proc.). Automobiliai ir kitų transporto priemonių lizingas
Lietuvoje taip pat laikomas itin perspektyviu rinkos segmentu.
80-aisiais ir 90-ųjų metų pradžioje lizingas sėkmingai vystėsi visuose
žemynuose. Tam įtakos turėjo lizingo, kaip paslaugos šiame versle
dalyvaujančioms šalims teikiami privalumai, o taip pat atskirų valstybių
vyriausybių parama šiame versle.
Neatsitiktinai lizingas užima svarbią vietą kapitalo rinkoje. Kai
kuriose išsivysčiusiose šalyse lizingui tenka daugiau kaip 30 proc. naujų
investicijų. Per paskutinius 15 metų London Financial Group duomenimis
lizingo operacijų apyvarta išaugo beveik 5 kartus ir 1994 metais sudarė
356,4 mlrd. USD.
Didžiausia dalis lizingo operacijų tenka trims žemynams: Š.Amerikai,
Azijai, ir Europai, kuriose 1994 metais lizingo operacijos sudarė 93,9
proc. pasaulinės lizingo
metais šių žemynų apyvarta sudarė
95,9 proc. pasaulinės rinkos. Iki 1993 metų pagal lizingo operacijų
apyvartą pirmavo Š.Amerika, antra – Europa, trečia – Azija. 1993 metai
pasižymėjo tuo, kad antrą vietą užėmė Azija, nustumdama į trečią Europą.
Šis įvykis susijęs su stipria ekonomine krize, apėmusia Europą 1991 metų
pabaigoje, ir audringu lizingo vystymusi tokiose Azijos šalyse, kaip Pietų
Korėja, Hong-Kongas, Indonezija.
Ypač nepalankūs lizingui buvo 1992-1993 metai. Tai tiesiogiai susiję
su paaštrėjusia ekonomine krize išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse.
Pasaulinė lizingo operacijų apyvarta sumažėjo beveik 10 proc. – nuo 345,3
mlrd. USD 1991m. iki 309,6 mlrd. USD 1993m.
Jei lizingo operacijų apyvartos 1992m. krito Š.Amerikoje, Europoje ir
Azijoje, tai 1993m. apyvartų mažėjimas pastebimas tik Europoje. Tai buvo
gana ryškus apyvartų smukimas, kad net lizingo operacijų apyvartų augimas
JAV, Azijoje ir kituose regionuose, neatsvėrė pasaulinės apyvartos
sumažėjimo 4 proc. Lizingui Europoje 1993 metai buvo “juodi”, kai pastarųjų
operacijų apyvarta nukrito 79,9 mlrd. USD. Ekonominė krizė Europą palietė
labiau nei JAV ir Japoniją. Jau 1994m. pastebimas Europoje lizingo
operacijų apyvartos augimas.
Nepaisant to, kad likusių trijų kontinentų (P.Amerika, Australija ir
Afrika) lyginamasis svoris bendroje pasaulinėje lizingo apyvartoje sudaro
nežymią dalį (1994m. –6,1 proc.), tačiau lizingo verslas čia sėkmingai
vystosi ir užima svarbią vietą investicinėje veikloje. Lyginant su 1989
metais šie regionai užėmė papildomai 1,2 proc. pasaulinės rinkos.
Ypač dinamiškai lizingas vystėsi 1990-aisiais metais P.Amerikoje, kuri
dabartiniu metu užima ketvirtą vietą. Jos nepalietė pasaulinė lizingo
krizė. 1990-1994 metais pastebimas pastovus lizingo operacijų augimas,
kurios išaugo beveik penkis kartus. Viena iš šio žemyno šalių Brazilija –
patenka į didžiausių lizingo šalių dešimtuką.
1994 metais lizingo operacijų apyvarta P.Amerikoje lyginant su 1993
metais išaugo 18,9 proc., Australijoje – 21,2 proc., Afrikoje – 135,5 proc.
1.2. Lizingo ypatybės atskirose išsivysčiusiose šalyse
1.2.1. JAVJAV tenka apie puse visos pasaulinės lizingo apyvartos. 1986m. JAV
įrangos parduota išperkamosios nuomos būdu už 85 mlrd.USD.
Viena iš pagrindinių greito lizingo vystymosi JAV priežasčių – mokesčių
lengvatos: pagreitinta amortizacija ir mokesčių lengvata investicijoms.
Pavyzdžiui, perkant įrangos už 100.000,-USD, investicijų lengvata – 10
proc. Tačiau tokios nuolaidos galioja tik tada, kai sutartis atitinka
nuomai keliamus reikalavimus:
➢ lizingo sutarties trukmė ne mažiau 30 metų;
➢ lizingo sutarties pratęsimas galimas, įvertinus įrenginio rinkos
kainą;
➢ nepirkti įrenginio mažiau už protingą kainą, pvz., 1 USD;
➢ lizingo kompanija neprivalo peržiūrėti mokėjimų grafiko.
Iki 1977 metų firmos galėjo įsigyti įrengimų išperkamosios nuomos
būdu, nerodydamos jų savo balansuose. Todėl įmonės, turinčios jau nemažus
finansinius įsipareigojimus, galėjo įsigyti įrangos, nerodydamos išaugusios
įsiskolinimų sumos. Tokiu būdu tikroji skola buvo slepiama nuo investuotojų
ir kreditorių. 1976 metais priimtas įstatymas, kuriame buvo keletas punktų:➢ nuosavybės teisė pasibaigus sutarčiai pereina nuomininkui;
➢ lizingo sutartis suteikia galimybę jai pasibaigus nupirkti turtą
pigiau rinkos vertės;
➢ sutarties trukmė daugiau arba lygi 75 proc. turto naudingo
naudojimo laiko.
Paskutiniu metu išaugo grįžtamojo lizingo (naftos tankeriai,
geležinkelio konteineriai, kompiuteriai, lėktuvai), operatyvinio lizingo
(transporto priemonės, spausdinimo įrenginiai) reikšmė.
1.2.2. Didžioji Britanija
Įvedus kai kurių mokesčių lengvatų, Didžiojoje Britanijoje lizingas
sparčiau ėmė vystytis tik po 1970 metų. Kompanijos iš apmokestinamų pajamų
galėjo 100 proc. nurašyti investicijas. Kompanijos šiomis mokesčių
lengvatomis galėjo pasinaudoti tik ataskaitinių metų pabaigoje. Todėl jei
įmonė investavo metų pradžioje, ji turėjo kurį laiką laukti naudos iš šios
mokesčių lengvatos. Tačiau jei ji parduodavo įrengimus lizingo kompanijai
ir po to jį iš pastarosios nuomodavosi (su sąlyga, kad lizingo įmonei
finansiniai metai baigiasi anksčiau), tai nauda iš mokesčių lengvatų
pasinaudodavo greičiau. Lizingo įmonės stengėsi kurti savo filialus su
skirtingomis finansinių metų pasibaigimo datomis. Investicijų mokesčių
lengvata neatlygintina, tačiau atgal ji sugrįžta per mokesčių mokėjimus.
Vėliau mokesčiai buvo mažinami pamažu (1 lentelė žiūrėti priedus) tačiau
tai ne iš karto atsiliepė lizingo vystymuisi.
Tolimesnė lizingo raida priklausys nuo investicijų apimčių,
nepelningai dirbančių įmonių skaičiaus ir įmonių sprendimų įsigyti
pagrindinių priemonių lizingo pagalba.
1.2.3. Prancūzija
Ši
finansavimo forma labai paplito Prancūzijoje, ypač jos rūšis
“credit buy”. 1967 metų balandyje įkurta pirmoji kompanija “Lokafrance”.
Dabar Prancūzijoje lizinguojami lėktuvai, malūnsparniai, laivai, baržos,
konteineriai, medicininė įranga, spausdinimo mašinos ir kt. įrengimai.
Viena didžiausių Prancūzijos lizingo kompanijų “BNP/Bail”, kurią sudaro