Vilniaus bako lizingas
5 (100%) 1 vote

Vilniaus bako lizingas

Turinys:

Įvadas 2

1. Lizingo raidos ypatybės 3

1.1.Lizingo atsiradimo istorija 3

1.2. Lizingo ypatybės atskirose išsivysčiusiose šalyse 6

1.2.1. JAV 6

1.2.2. Didžioji Britanija 7

1.2.3. Prancūzija 7

1.2.4. Austrija 8

1.2.5. Švedija 8

1.3. Lizingo rinka Lietuvoje 9

2.UAB „Vilniaus banko lizingas“ 11

2.1.Įmonės istorija 11

2.2. „VB lizingas“ privalumai 11

2.3. Veiklos rezultatai 12

3. Teikiamos paslaugos 14

3.1. Lengvieji automobiliai. 14

3.2. Sunkusis transportas. 14

3.3. Įranga. 15

3.4. Nekilnijamasis turtas 15

3.5. Organizacinė technika. 16

3.6. Paslaugų lizingas 16

3.7. Parduodamas turtas. 17

4. Įmonės konkurentai 18

4.1. UAB Hanza Lizingas 18

4.2. SAMPO lizingas 19

4.3. SNORO lizingas 20

4.4. NORD/LB lizingas 21

4.5. „VB lizingas“ palyginimas su didžiausiais konkurentais 23

Išvados 24

Literatūra ir šaltiniai: 25

Priedai: 27

Įvadas

Darbe tiriamas lizingas kaip alternatyvus finansavimo šaltinis. Ši

darbo tema pasirinkta neatsitiktinai. Šiandieninės ekonominėmis sąlygomis

daugelis įmonių sprendžia finansines problemas, kylančias dėl pinigų

stokos. Plečiant įmonės veiklą, vadovams reikia rinktis iš kokių šaltinių

finansuoti naujus projektus. Neišsivysčiusiose užsienio šalių kapitalo

rinkose dažnai nėra didelio išorinių kapitalo kaupimo šaltinių pasirinkimo.

Kaip alternatyva bankinėms paskoloms, išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse

ypač paplitusi tokia finansavimo rūšis kaip lizingas.

Darbe apžvelgiama lizingo atsiradimo istorija, jo vystymasis

išsivysčiusiose pasaulio šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Norint geriau

suprasti kas yra lizingas ir kaip jis veikia, pasirinkome konkrečią įmonę ,

t.y. nagrinėjome UAB “Vilniaus banko lizingas” veiklą, jos teikiamas

paslaugas. Taip pat pat apžvelgiame svarbiausius ir didžiausius „VB

lizingas“ praėjusių metų veiklos rezultatus.

Taip pat darbe apibūdinami didžiausi „VB lizingas“ konkurentai, jų

teikiamos paslaugos, bei išryškinami įmonės privalumai.

Šio darbo tikslas buvo arčiau susipažinti su lizingu, bei lizingo

rinkos lydere Lietuvoje –UAB „Vilniaus banko lizingas“

Grupės narių indėlis į referatą:

Lina Zabulionytė parašė 2 ir 3 referato dalis, Jelena Kovalevskaja –4

referato dalį ir Rūta Šerėnaitė – 1 referato dalį bei įvadą su išvadom.

Lizingo raidos ypatybės

3 1.1.Lizingo atsiradimo istorija

Laikoma, jog visi ekonominiai teisiniai santykiai, susiję su lizingu,

priklauso šiuolaikiniams ūkiniams santykiams. Tačiau taip iš tikrųjų nėra.

Dokumentai liudija, jog nuoma žmonijai žinoma nuo senų laikų.

Išperkamosios nuomos sutarties ištakos siekia net Aristotelio laikus

(384/383-322 m.pr.Kr.). Būtent Aristotelis teigė, kad “turto esmė yra jo

naudojime, o ne teisėje į jį”. Kitaip sakant, tam kad gautum kažkokį tai

pelną nebūtina turėti turto, pakanka tik teisės juo naudotis ir iš to

gauti pajamas.

Nuomos sutartys buvo paplitusios IV a. pr.Kr. P.Baltus ir B.Major

knygoje “Europos lizingo mokykla” rašė, kad tokios sutartys buvo sudaromos

Senovės Šumero valstybėje. Uro mieste rastos molinės lentelės liudija apie

žemės ūkio įrankių, žemės, vandens šaltinių, buivolų ir kitų gyvūnų nuomą.

Šios 1984m. rastos molinės lentelės pasakoja apie šventikus – nuomotojus,

sudarinėjusius sutartis su vietiniais fermeriais. Tačiau senieji Šumero

valstybės dokumentai nenurodo konkrečios lizingo atsiradimo datos ir tai

nereiškia, jog tokios nuomos sutartys nebuvo sudarinėjamos anksčiau.

Anglų istorikas T.Clark, nagrinėjęs Hamurabio įstatymus, priimtus apie

1775-1750 m. pr. Kr., rado keletą straipsnių, kuriuose labai smulkmeniškai

bei įvairiapusiškai išnagrinėti nuomos bei nuomos mokesčių variantai, turto

užstato aplinkybės.

Kitos Senovės civilizacijos, įskaitant graikus, romėnus, egiptiečius,

laikė nuomą patraukliu, prieinamu ir kartais netgi vieninteliu būdu įsigyti

žemės, įrankių bei naminių gyvulių.

Senovės finikiečiai, garsėję kaip puikūs jūreiviai bei prekeiviai,

nuomojo laivus. Daugybė trumpalaikių nuomos sutarčių garantavo laivo su

ekipažu įsigijimą. Šiuolaikinėmis sąlygomis tokios operacijos vadinamos

“šlapiu” lizingu.

Senovės Romos teisėje taip pat buvo apibrėžti turtiniai santykiai,

susiję su turto valdymu, tačiau be nuosavybės teisės į jį.

Kaip rodo istoriniai šaltiniai nuomojami buvo ne tik žemės darbų

įrankiai, tačiau ir karinė technika.

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose lizingo operacija paminėta 1066

metais, kai Vilhelmas Užkariautojas išsinuomavo iš Normandijos pirklių

laivų Britanijos salų puolimui. Ši operacija nebuvo pamiršta, ir praėjus

dviems amžiams, sudaryta pirmoji oficiali lizingo sutartis – kryžiuočiai,

ruošdamiesi eiliniam kryžiaus žygiui, šiuo būdu įsigijo karo amunicijos.

XVI amžiuje išperkamąja nuoma Venecijos pirkliai įsigydavo tais

laikais brangių inkarų. Grįžę iš kelionių,
inkarus grąžindavo savininkams,

kurie juos vėl išnuomodavo.

Analogiškos operacijos buvo ir Anglijoje. Vienas iš pirmųjų norminių

aktų, reguliavusių santykius labai panašius į lizingo sutarties, buvo

1284m. priimtas Velso įstatymas (Statue of Wales). 1572 metais Anglijoje

priimtas įstatymas, leidžiantis “tikrąjį”, o ne “menamąjį” lizingą, t.y.

nuomos sutartimis buvo laikomos tik tos sutartys, kurios buvo pasirašomos

“protingomis” sąlygomis. Kadangi tuo metu paplito sutartys, kuriomis

siekiant apgauti kreditorius, buvo slepiama, kas iš tikrųjų yra turto

savininkas, o kas tik nuomininkas. XX a. vystantis pramonei Anglijoje,

išaugo lizinguojamų prekių skaičius. Didžiausias vaidmuo čia teko sparčiai

besivystančiai geležinkelio bei anglies kasybos pramonei.

Anglies kasyklų savininkai iš pat pradžių pirko vagonus anglies

pervežimui, tačiau vėliau tai pasirodė ekonomiškai nenaudinga (augo anglies

gavyba, atsidarydavo naujos šachtos, reikėjo vis daugiau vagonų). Mažos

įmonėlės ryžosi pasinaudoti susidariusia situacija – jos pirko vagonus ir

juos išnuomodavo geležinkelio transporto kompanijoms. Atsirado kompanijos,

kurių vienintelis tikslas buvo garvežių ir vagonų nuoma. Po kiek laiko

įmonė į sąlygas įtraukė nuomininkui opciono teisę nupirkti vagonus,

pasibaigus lizingo sutarčiai. Viena iš šios sąlygos atsiradimo priežasčių –

kai egzistuoja turto įsigijimo perspektyva ateityje, tai nuomininkai

taupiai ir atsargiai naudojosi išnuomotu turtu, jį labiau saugo. Tokios

sutartys buvo vadinamos nuomos-pardavimo sutartimis. Jos davė pagrindą

operatyvinio lizingo atsiradimui.

Terminas “lizingas” pradėtas vartoti praėjusio šimtmečio pabaigoje,

kai amerikiečių bendrovė “Bell” nutarė ne vien pardavinėti, bet ir nuomoti

telefono aparatus, kurių negalėjo pirkti mažiau pasiturintys piliečiai. Tuo

pat metu augant lizingo operacijų apimtims, išaugo ir transporto priemonių

išperkamoji nuoma. 30-aisiais metais H.Ford labai sėkmingai savo versle

panaudojo lizingo operacijas. Tačiau automobilių pardavimo išperkamosios

nuomos būdu “tėvu” laikomas Z.Frenk – pardavimų agentas iš Čikagos, kuris

pirmasis pasiūlė ilgalaikę automobilių išperkamąją nuomą.

Tačiau tikroji revoliucija šioje finansavimo srityje Amerikoje įvyko

50-aisiais metais, kai masiškai pradėta lizinguoti: technologiniai

įrengimai, mašinos ir mechanizmai, laivai, lėktuvai ir t.t. JAV vyriausybė,

įvertinusi šį reiškinį, operatyviai įgyvendino lizingo skatinimo programą.

Pirmoji specializuota lizingo bendrovė Jungtinėse Amerikos Valstijose

buvo įkurta 1952 metais “United States Leasing Corporation” (įkūrėjas –

Henry Shonfeld). 1960-ųjų metų pabaigoje JAV lizingo operacijų apyvarta jau

buvo vienas milijardas dolerių. Nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos lizingas

ėmė plisti ir Europoje. Štai 1979 metais įregistruota per 50 mlrd. JAV

dolerių vertės lizingo operacijų.

1982 metai ypač svarbūs aviacinei technikai. Tais metais McDonnel

korporacija lizingo pagalba sugebėjo išsikovoti dalį rinkos parduodama

lėktuvus DC-9-80. McDonnel koncepcija buvo pavadinta “fly before buy”

(“pirmiau skristi nei pirkti”).

1988 metais lizingo apyvarta siekė jau 250 mlrd. JAV dolerių. Šiaurės

Amerikoje lizingo būdu kasmet atnaujinama 25-30 proc. visos naudojamos

įrangos. Anglijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Ispanijoje išperkamąja nuoma

įsigyjama 13-17 proc. naujų įrengimų, Italijoje, Olandijoje – 12-14 proc.,

Danijoje – 8-10 proc. Pagal lizingo operacijų apimtį absoliučia išraiška

Europoje pirmauja Vokietija. Pajamos iš kilnojamojo turto lizingo toje

šalyje 1994 metais siekė 19,2 mlrd. ekiu (apie 24 mlrd. JAV dolerių).

Europoje maždaug keturios iš penkių lizingo bendrovių yra dukterinės bankų

įmonės. Baltijos šalių išperkamosios nuomos lyderė yra Estija, nes

daugiausia šios šalies lizingo rinkos užima kaimynė Suomija. Latvijoje

veikia šešiolika.

Pasaulyje daugiausia lizingo būdu parduodami lengvieji automobiliai

(38,8 proc.), pramonės įrengimai (24,3 proc.), kompiuteriai ir orgtechnika

(13,9 proc.), krovininiai automobiliai (13,8 proc.), lėktuvai, vagonai,

laivai (4,2 proc.). Automobiliai ir kitų transporto priemonių lizingas

Lietuvoje taip pat laikomas itin perspektyviu rinkos segmentu.

80-aisiais ir 90-ųjų metų pradžioje lizingas sėkmingai vystėsi visuose

žemynuose. Tam įtakos turėjo lizingo, kaip paslaugos šiame versle

dalyvaujančioms šalims teikiami privalumai, o taip pat atskirų valstybių

vyriausybių parama šiame versle.

Neatsitiktinai lizingas užima svarbią vietą kapitalo rinkoje. Kai

kuriose išsivysčiusiose šalyse lizingui tenka daugiau kaip 30 proc. naujų

investicijų. Per paskutinius 15 metų London Financial Group duomenimis

lizingo operacijų apyvarta išaugo beveik 5 kartus ir 1994 metais sudarė

356,4 mlrd. USD.

Didžiausia dalis lizingo operacijų tenka trims žemynams: Š.Amerikai,

Azijai, ir Europai, kuriose 1994 metais lizingo operacijos sudarė 93,9

proc. pasaulinės lizingo
metais šių žemynų apyvarta sudarė

95,9 proc. pasaulinės rinkos. Iki 1993 metų pagal lizingo operacijų

apyvartą pirmavo Š.Amerika, antra – Europa, trečia – Azija. 1993 metai

pasižymėjo tuo, kad antrą vietą užėmė Azija, nustumdama į trečią Europą.

Šis įvykis susijęs su stipria ekonomine krize, apėmusia Europą 1991 metų

pabaigoje, ir audringu lizingo vystymusi tokiose Azijos šalyse, kaip Pietų

Korėja, Hong-Kongas, Indonezija.

Ypač nepalankūs lizingui buvo 1992-1993 metai. Tai tiesiogiai susiję

su paaštrėjusia ekonomine krize išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse.

Pasaulinė lizingo operacijų apyvarta sumažėjo beveik 10 proc. – nuo 345,3

mlrd. USD 1991m. iki 309,6 mlrd. USD 1993m.

Jei lizingo operacijų apyvartos 1992m. krito Š.Amerikoje, Europoje ir

Azijoje, tai 1993m. apyvartų mažėjimas pastebimas tik Europoje. Tai buvo

gana ryškus apyvartų smukimas, kad net lizingo operacijų apyvartų augimas

JAV, Azijoje ir kituose regionuose, neatsvėrė pasaulinės apyvartos

sumažėjimo 4 proc. Lizingui Europoje 1993 metai buvo “juodi”, kai pastarųjų

operacijų apyvarta nukrito 79,9 mlrd. USD. Ekonominė krizė Europą palietė

labiau nei JAV ir Japoniją. Jau 1994m. pastebimas Europoje lizingo

operacijų apyvartos augimas.

Nepaisant to, kad likusių trijų kontinentų (P.Amerika, Australija ir

Afrika) lyginamasis svoris bendroje pasaulinėje lizingo apyvartoje sudaro

nežymią dalį (1994m. –6,1 proc.), tačiau lizingo verslas čia sėkmingai

vystosi ir užima svarbią vietą investicinėje veikloje. Lyginant su 1989

metais šie regionai užėmė papildomai 1,2 proc. pasaulinės rinkos.

Ypač dinamiškai lizingas vystėsi 1990-aisiais metais P.Amerikoje, kuri

dabartiniu metu užima ketvirtą vietą. Jos nepalietė pasaulinė lizingo

krizė. 1990-1994 metais pastebimas pastovus lizingo operacijų augimas,

kurios išaugo beveik penkis kartus. Viena iš šio žemyno šalių Brazilija –

patenka į didžiausių lizingo šalių dešimtuką.

1994 metais lizingo operacijų apyvarta P.Amerikoje lyginant su 1993

metais išaugo 18,9 proc., Australijoje – 21,2 proc., Afrikoje – 135,5 proc.

1.2. Lizingo ypatybės atskirose išsivysčiusiose šalyse

1.2.1. JAVJAV tenka apie puse visos pasaulinės lizingo apyvartos. 1986m. JAV

įrangos parduota išperkamosios nuomos būdu už 85 mlrd.USD.

Viena iš pagrindinių greito lizingo vystymosi JAV priežasčių – mokesčių

lengvatos: pagreitinta amortizacija ir mokesčių lengvata investicijoms.

Pavyzdžiui, perkant įrangos už 100.000,-USD, investicijų lengvata – 10

proc. Tačiau tokios nuolaidos galioja tik tada, kai sutartis atitinka

nuomai keliamus reikalavimus:

➢ lizingo sutarties trukmė ne mažiau 30 metų;

➢ lizingo sutarties pratęsimas galimas, įvertinus įrenginio rinkos

kainą;

➢ nepirkti įrenginio mažiau už protingą kainą, pvz., 1 USD;

➢ lizingo kompanija neprivalo peržiūrėti mokėjimų grafiko.

Iki 1977 metų firmos galėjo įsigyti įrengimų išperkamosios nuomos

būdu, nerodydamos jų savo balansuose. Todėl įmonės, turinčios jau nemažus

finansinius įsipareigojimus, galėjo įsigyti įrangos, nerodydamos išaugusios

įsiskolinimų sumos. Tokiu būdu tikroji skola buvo slepiama nuo investuotojų

ir kreditorių. 1976 metais priimtas įstatymas, kuriame buvo keletas punktų:➢ nuosavybės teisė pasibaigus sutarčiai pereina nuomininkui;

➢ lizingo sutartis suteikia galimybę jai pasibaigus nupirkti turtą

pigiau rinkos vertės;

➢ sutarties trukmė daugiau arba lygi 75 proc. turto naudingo

naudojimo laiko.

Paskutiniu metu išaugo grįžtamojo lizingo (naftos tankeriai,

geležinkelio konteineriai, kompiuteriai, lėktuvai), operatyvinio lizingo

(transporto priemonės, spausdinimo įrenginiai) reikšmė.

1.2.2. Didžioji Britanija

Įvedus kai kurių mokesčių lengvatų, Didžiojoje Britanijoje lizingas

sparčiau ėmė vystytis tik po 1970 metų. Kompanijos iš apmokestinamų pajamų

galėjo 100 proc. nurašyti investicijas. Kompanijos šiomis mokesčių

lengvatomis galėjo pasinaudoti tik ataskaitinių metų pabaigoje. Todėl jei

įmonė investavo metų pradžioje, ji turėjo kurį laiką laukti naudos iš šios

mokesčių lengvatos. Tačiau jei ji parduodavo įrengimus lizingo kompanijai

ir po to jį iš pastarosios nuomodavosi (su sąlyga, kad lizingo įmonei

finansiniai metai baigiasi anksčiau), tai nauda iš mokesčių lengvatų

pasinaudodavo greičiau. Lizingo įmonės stengėsi kurti savo filialus su

skirtingomis finansinių metų pasibaigimo datomis. Investicijų mokesčių

lengvata neatlygintina, tačiau atgal ji sugrįžta per mokesčių mokėjimus.

Vėliau mokesčiai buvo mažinami pamažu (1 lentelė žiūrėti priedus) tačiau

tai ne iš karto atsiliepė lizingo vystymuisi.

Tolimesnė lizingo raida priklausys nuo investicijų apimčių,

nepelningai dirbančių įmonių skaičiaus ir įmonių sprendimų įsigyti

pagrindinių priemonių lizingo pagalba.

1.2.3. Prancūzija

Ši
finansavimo forma labai paplito Prancūzijoje, ypač jos rūšis

“credit buy”. 1967 metų balandyje įkurta pirmoji kompanija “Lokafrance”.

Dabar Prancūzijoje lizinguojami lėktuvai, malūnsparniai, laivai, baržos,

konteineriai, medicininė įranga, spausdinimo mašinos ir kt. įrengimai.

Viena didžiausių Prancūzijos lizingo kompanijų “BNP/Bail”, kurią sudaro

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2115 žodžiai iš 7048 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.