Vilniaus banko išorinės aplinkos netiesioginio poveikio sritis ir jos įtaka veiklai
5 (100%) 1 vote

Vilniaus banko išorinės aplinkos netiesioginio poveikio sritis ir jos įtaka veiklai

-3-

Trumpai apie VB

Lietuvos bankininkystės tradicijų kūrėjai

Vilniaus bankas – vienas iš pirmųjų privačių komercinių bankų Lietuvoje – įkurtas 1990 metų kovo 2 dieną. Vilniaus bankas – vienas iš komercinės bankininkystės Lietuvoje pradininkų, kuris nuo pat savo veiklos pradžios diegė ir skatino naujas bankų paslaugas, darė ženklią įtaką šalies bankų rinkai.Jau 1991 metais Vilniaus bankas tapo tarptautinės mokėjimo kortelių asociacijos „Visa International“ nariu, o 1993 m. gruodį išdavė pirmąją Lietuvoje „Visa Classic“ mokamąją kortelę. 1994 metais bankas įsijungė į pasaulinę tarpbankinę sistemą S.W.I.F.T., o klientų aptarnavimo tinklas buvo išplėstas iki 12 filialų.1995 metais, kritiniais daugumai šalies komercinių bankų metais, Vilniaus bankas išlaikė stabilumą. Tuomet į šį banką pirmąjį kartą investavo tarptautiniai investiciniai fondai, buvo įsteigti du banko padaliniai, teikiantys visiškai naujas paslaugas Lietuvoje – finansų maklerio ir lizingo.

Vilniaus bankas yra vienintelis šalies bankas, priklausantis tarptautinių vertybinių popierių

kliringo ir atsiskaitymo sistemai „Euroclear“.

Mūsų veiklos filosofija

Vilniaus banko tikslai grindžiami pagrindinėmis SEB grupės vertybėmis –

• atsakomybe,

• tęstinumu,

• pagarba,

• profesionalumu.

-4-

Esame universalus bankas, teikiantis visas bankininkystės paslaugas ir daugiausia dėmesio skiriantis ilgalaikiams ryšiams su klientais. Būdami tarptautinės SEB grupės nariais, turime patyrusius partnerius, su kuriais bendradarbiaujame vystydami savo veiklą ir planuodami tolesnę plėtrą.

Šiandien

Vilniaus banko grupės 2003 metais uždirbtas grynasis pelnas, apskaičiuotas pagal tarptautinius apskaitos standartus, buvo 132,3 mln. litų arba 4,6 proc. didesnis negu 2002 metais. Tai didžiausias iš visų Lietuvos bankų iki šiol per metus gautas pelnas.

2003 metais visos grupės turtas padidėjo 29,1 proc. arba 1,9 mlrd. litų – iki 8,575 mlrd. litų.

Pernai grupės būsto kreditų portfelis padidėjo net 88 proc. – iki 613 mln. litų. Vartojimo kreditų portfelis 2003 metais padidėjo nuo 36,5 iki 64,3 mln. litų arba 76 procentais. Bendras banko grupės kreditų portfelis per metus beveik padvigubėjo ir metų pabaigoje buvo 4,8 mlrd. litų – tai sudarė daugiau kaip 40 proc. visų šalies bankų kreditų rinkos.2003 metų pabaigoje bankas užėmė net 45,1 proc. Lietuvos bankų įmonių indėlių ir beveik trečdalį – 29,3 proc. – individualių klientų indėlių rinkos. Vilniaus bankas 2003 metais savo individualių klientų skaičių padidino net 23 proc. – iki 414 tūkstančių.

ASMENINĖS PAJAMOS

IR SANTAUPOS

Prognozuojama, kad Lietuvos gyventojų turto struktūra modernės. Padidėjus darbo užmokesčiui ir išaugus turimoms pajamoms, žmonių turtas turėtų didėti, o jame vis mažesnę dalį užims grynieji pinigai.

Pasikeitus šalies gyventojų požiūriui į turimą finansinį turtą, jie galėtų efektyviau didinti savo santaupas. Aktyvesnis investavimas, sumažinus terminuotaisiais indėliais ir grynaisiais pinigais laikomo turto dalį, labiau priartintų Lietuvą prie senųjų Europos Sąjungos šalių gyvenimo lygio.

Nors per pastaruosius šešerius metus Lietuvos gyventojai praturtėjo beveik dvigubai, tačiau iki šiol ženkliai atsilieka ne tik nuo Vakarų Europos valstybių, bet ir nuo naujųjų ES narių: 2004 metais mūsų šalyje vienam gyventojui teko vos 747 eurų dydžio indėlis, o Estijoje – 1217 eurų.

-5-

Prognozuojama, kad taupymui daugiau lėšų skirs didesnes pajamas uždirbantys žmonės, o didelių indėlių turėtojai diversifikuos savo turimas lėšas – aktyviau investuos į vertybinius popierius ir akcijas. Pavyzdžiui, pernai prekyba Lietuvos įmonių akcijomis galėjo atnešti beveik šimtaprocentinius pelnus, tačiau investuotojams šiuo metu dažnai sudėtinga savarankiškai sekti akcijų rinkos aktualijas ir priimti sprendimus. Turėtų augti investicijos į akcijų fondus, kai lėšų valdymas patikimas profesionalams, ypač jei būtų prisitaikyta prie smulkesnių investuotojų poreikių.

Augimas taip pat prognozuojamas pensijų fondams – jį lemtų gyventojų sprendimas ilgalaikiam taupymui atidėti padidėjusias pajamas bei valstybės taikomos pajamų mokesčių lengvatos. Dar ženklesni pokyčiai pensijų fondų rinką palies tuomet, kai fondus valdančios bendrovės pristatys investavimo rezultatus, o gyventojai galės palyginti keletą alternatyvų.

Vilniaus bankas mokės didesnes terminuotųjų indėlių litais palūkanas.

Šiuos naudingus mūsų klientams pokyčius lėmė dvi priežastys: auganti rinkos palūkanų norma ir tai, kad euras jau greitai taps mūsų šalies valiuta. Tokia ateities perspektyva atneš dar daugiau pelno mūsų banke pinigus kaupiantiems klientams.Nuo šios savaitės banke ženkliai padidės trumpalaikių indėlių litais palūkanos: pavyzdžiui, už vieno mėnesio indėlį bus mokama 1,80 proc. palūkanų (iki šiol – 1,37 proc.), už dviejų mėnesių – 1,83 proc. (iki šiol – 1,55 proc.) palūkanų, jei jos išmokamos pasibaigus terminui. Kai kurių laikotarpių terminuotųjų indėlių eurais palūkanos taip pat šiek tiek padidėjo.

Daugelyje bankų paslaugų rinkų pirmaujantis Vilniaus bankas per pirmąjį 2004 pusmetį savo klientų indėlių portfelį padidino apie 6,5 procento.
Šių metų birželio pabaigoje klientai Vilniaus banke laikė 5,19 mlrd. litų indėlių.

Nuo užsienio valstybių vietos rinka atsilieka ir pagal išnaudojamą taupymo potencialą. Objektyviai vertinant, santaupų didėjimą turėtų skatinti atlyginimų ir kitų pajamų didėjimas, nedarbo lygio mažėjimas, gerėjantys ekonominiai ir socialiniai lūkesčiai. Vis dėlto dabartinėmis sąlygomis optimistiniai lūkesčiai lemia vadinamąjį „taupymo paradoksą“ – gyventojai papildomai uždirbamus pinigus traktuoja ne kaip potencialų indėlį, o kaip finansinį svertą didesnei paskolai gauti. Ši tendencija neleidžia vienareikšmiškai prognozuoti, kad, ir toliau stiprėjant visuomenės gerovei, proporcingai augs taupymo mastas. Bankai, siekdami finansuoti gausiai teikiamus kreditus, privalės aršiai konkuruoti dėl vis sunkiau pasiekiamų laisvų piniginių lėšų, siūlydami patrauklesnes taupymo programas, didindami indėlių palūkanų normas ir vis daugiau investuodami į įvairias klientams skirtas rinkodaros akcijas.

-6-

BANKO SANTAUPOS

2004 Vilniaus banko grupės pelnas šiemet padidėjo 16 procentų.

Skandinavijos SEB bankų grupei priklausanti Vilniaus banko grupė per pirmus tris šių metų ketvirčius uždirbo beveik 16 proc. daugiau grynojo pelno nei pernai tuo pačiu laikotarpiu – 97,7 mln. litų. Grupės gaunamas pelnas prieš pelno mokestį per devynis šių metų mėnesius padidėjo net ketvirtadaliu.

„Kaip ir planavome šių metų pradžioje, daugiausia dėmesio skirdami aktualiems savo privačių klientų poreikiams, pasiekėme puikių rezultatų. Ženklus mažmeninių Vilniaus banko paslaugų augimas jau tapo mūsų veiklos tendencija ir padeda sėkmingai konkuruoti rinkoje“, – sakė šio didžiausio šalies komercinio banko prezidentas Julius Niedvaras.

Gerus finansinius Vilniaus banko grupės veiklos rezultatus pirmiausiai lėmė sparti kreditavimo paslaugų plėtra: klientams suteiktų būsto kreditų portfelis per tris šių metų ketvirčius padidėjo net 47 procentais. Rugsėjo pabaigoje Vilniaus banko grupės klientai būstui įsigyti buvo pasiskolinę 901,2 mln. litų. Per pirmus devynis šių metų mėnesius 16 proc. – iki 5,5 mlrd. litų –padidėjo ir visų grupės klientams suteiktų kreditų grynoji vertė.

Šiemet toliau stabiliai daugėjo ir banko klientų indėlių. Per tris 2004 metų ketvirčius Vilniaus banke laikomų indėlių suma padidėjo beveik 14 procentų. Trečiojo ketvirčio pabaigoje indėlių portfelis viršijo 5,5 mlrd. litų. Tai liudija stabilius šalies ekonomikos augimo tempus ir lemia didesnes palūkanų pajamas. Vilniaus banko grupės grynosios palūkanų pajamos po atidėjinių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo per 20 proc. – iki 182,2 mln. litų.

Vilniaus banko grupės turtas nuo šių metų pradžios padidėjo 13 proc. ir rugsėjo pabaigoje jo vertė buvo 9,7 mlrd. litų. Banko akcininkų nuosavybė per devynis 2004 metų mėnesius padidėjo dešimtadaliu ir viršijo 1 milijardą litų.

Vilniaus bankas uždirbo 97,7 mln. litų neaudituoto grynojo pelno

Didžiausias Lietuvoje komercinis bankas per devynis šių metų mėnesius valstybei priskaičiavo 10 mln. litų mokėtino pelno mokesčio. Jo pelnas prieš mokesčius buvo 107,7 mln. litų.

Vilniaus bankas per tris šių metų ketvirčius uždirbo 14,5 proc. didesnį grynąjį pelną nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Banko 2003 metų trijų ketvirčių grynasis pelnas buvo 85,3 mln. litų.

Vilniaus bankas savo klientus aptarnauja 17 filialų ir 39 klientų aptarnavimo skyriuose visoje Lietuvoje. Bankas turi daugiau kaip 530 tūkst. klientų.

-7-

GYVENTOJŲ FONDO PLĖTIMAS

Šiuo metu į akcijas Lietuvos gyventojai yra investavę apie 5 proc. savo finansinio turto. Ateityje ši dalis turėtų didėti, nes žmonės vis mažiau pinigų laikys kaip indėlius, neteikiančius tiek galimybių iš santaupų uždirbti. Šią tendenciją turėtų lemti Lietuvoje didėsianti infliacija, todėl privatūs asmenys dar aktyviau ieškos būdų, kaip apsaugoti santaupas nuo nuvertėjimo.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1348 žodžiai iš 4293 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.