Vilniaus jėzuitų kolegija
5 (100%) 1 vote

Vilniaus jėzuitų kolegija

Įvadas

Katalikų vienuolių ordiną – Jėzaus Draugiją, 1540 metais Romoje įkūrė baskas (Šiaurės Ispanija) Ignacas Lojola. Tai buvo naujoviškas vienuolinis ordinas, pasižymėjęs aktyvia apaštaline veikla. Šis ordinas didelį dėmesį skyrė švietimui, kūrė kolegijas ir universitetus, išvystė plačią misijų veiklą, kuri neaplenkė ir Lietuvos. Čia jų dėka 1570 metais buvo įkurta Vilniaus jėzuitų kolegija, kuri tapo Vilniaus Universiteto, seniausio universiteto Rytų Europoje, pirmtaku. Vėliau jėzuitai ėmė steigti kolegijas ir kitose krašto vietose: 1614 metais – Kražiuose, 1648 metais – Kaune, 1654 metais – Pašiaušėje ir kt.

XVI a. antroje pusėje ir XVII a. pirmoje pusėje kolegijas steigė ir kiti vienuolių ordinai (domininkonai) bei kitos religinės bendruomenės (evangelikai reformatai, stačiatikiai). Parapinėse mokyklose ir kolegijose mokėsi feodalų ir miestiečių vaikai. Mokėsi tik berniukai (evangelikų reformatų mokyklose galėjo mokytis ir mergaitės).

Darbų, skirtų jėzuitų veiklai apibrėžti, gausu. Pirmosios Vilniaus jėzuitų kolegijos istorijos parašytos pačių jėzuitų – tai dienoraščiai. Išverstą “Vilniaus jėzuitų kolegijos dienoraštį”, parengė ir išleido Irena Katilienė 2004 metais. Šis istorijos šaltinis – tai kronikiniai darbai, parašyti tarsi “iš viršaus”, itin kroniški, pateikiantys tiktai įvykių aprašymus, be vertinimų ir akcentų. Knyga “Vilniaus jėzuitų kolegijos dienoraštis 1710 – 1723 metai” papildo ankstesnius tyrinėjimus, pateikia daug naujų faktų, atveria tuometinių socialinių ir politinių įvykių kontekstą. Dienoraščiuose buvo fiksuojami fundaciniai aktai ir turtinė kolegijos padėtis, žinios apie tolimesnę valdų raidą, sielovadinės veiklos vaisiai. Antroji dienoraščio dalis, apimanti 1752 – 1766 metų įvykius, dar nėra publikuota. Būtent tokie jėzuitų veiklos aprašymai pateikia daug vertingos medžiagos Lietuvos Bažnyčios ir kultūros istorijai nagrinėti, o taip pat yra kartu ir istorinių žinių apie Vilniaus miestą šaltinis.

Kunigo Jono Bičiūno darbas “Pirmieji jėzuitai Vilniuje”, išleistas 1965 metais Romoje, nagrinėja kelių metų laikotarpį: nuo V. Protasevičiau paskyrimo Vilniaus vyskupu iki jėzuitų Generolo Borgijos leidimo, kurti jėzuitų kolegiją. 1669 metais autoriaus išleidžia pirmojo darbo tęsinį – “Pirmosios jėzuitų kolegijos įsteigimas Lietuvoje – Vilniuje”, kuriame plačiai aprašo Vilniaus kolegijos įsteigimo faktą. Autorius pagrinde remiasi archyviniais šaltiniai, esančiais Romos jėzuitų archyve. Abiejuose darbuose jaučiama autoriaus katalikiškoji pasaulėžiūra.

Sovietinės okupacijos metų darbai, liečiantys Vilniaus universiteto istoriją, daugiau ar mažiau akcentuoja XX amžiaus universiteto aplinką, jos socialinį, politinį kontekstą. Todėl tam 1994 metais buvo išleista “Vilniaus Universiteto istorija 1579 – 1994”, kuri pasižymi smulkmenišku, tendencingu svarbių įvykių išryškinimu. Darbas apima laikotarpį nuo mokyklų atsiradimo Lietuvoje iki 1994 metų, kaip universitetas šventė 415 –uosius savo egzistavimo metus.

Savo referate “Vilniaus jėzuitų kolegija” pirmiausia apžvelgiau kolegijos įsteigimo priežastis ir tikslus. Norėdama apibūdinti kolegijos įsteigimo raidą, didelį dėmesį skyriau vyskupo V. Protasevičiaus bei pačių jėzuitų iniaciatyvai. Kalbėdama apie kolegijos vidaus reikalus, paliečiau dėstomų dalykų disciplinas bei dėstytojus, kurie juos dėstė. Referatą užbaigiau skyriumi, kuriame išdėsčiau aplinkybės, kuriomis remiantis Vilniaus kolegija buvo pakelta iki akademijos lygio.

Priežastys ir tikslai

Anot J. Bičiūno, iniciatyva, įkurdinti Lietuvoje jėzuitus kilo iš vietinės bažnytinės hierarchijos. Be V. Protasevičiaus nuopelnų jis mini ir Varmijos vyskupo kardinolo St. Hozijaus dėtas pastangas, kovai su Liuterio sekėjais. Jie abu priklausė konservatorių srovei bei laikėsi katalikų vedamos priešprotestantiškos pozicijos.

Žinoma, kad viena iš pagrindinių priežasčių, skatinusių V. Protasevičių kuo greičiau kurti jėzuitų kolegiją, buvo protestantiškų mokyklų galios augimas, protestantų skelbiamos religinio ir politinio pobūdžio reformacinės idėjos (LDK Senate katalikai priklausė mažumai), o taip pat ir tai, kad viduramžių mokymo sistemoje buvo nemažai spragų: „naujų mokyklų veikla ir jos trukdymai rodė didelį žinių poreikių ir galimybių konfliktą“1 Iki XVI a. Lietuvoje nebuvo aukštesniųjų mokyklų, kuriuose vyrautų katalikiška pasaulėžiūra, taip pat nebuvo ir specialios dvasiškių ruošimo mokyklos – seminarijos. Dėl šių priežačių „katalikų kunigai stokojo veiksmingų priemonių pakelti dvasiškių skaičių ir kokybę“2 Dar viena sunki katalikybės padėties aplinkybė, kurią mini J. Bičiūnas: „Radvila ir jo autoritetas“3 Kaip žinia, Radvila (kazkoks) buvo stiprus kalvinistas, į savo gretas traukęs nemažą dalį liaudies. Autorius daro ir dar viena prielaidą, anot jo, galbūt V. Protasevičius nebūtų taip skubėjęs dėl kolegijos steigimo, jei ne protestantų pastangos steigti Vilniuje protestantišką aukšteniąją mokyklą. Pasak J. Bičiūno, vyskupas V. Protasevičius iš pat pradžių norėjo pavesti Krokuvos akademijai steigti Vilniuje aukštesniąją mokyklą, tačiau ši
galimybė buvo pakeista i jėzuitų kolegijos įkūrimą.

Būtent dėl šių priežačių XVI a. viduryje subrendo sąlygos įdiegti sistemingą Europos mokyklų lygio mokymą. Neužteko tik priešintis ir ginti katalikų pozicijas nuo protestantizmo, atėjo laikas organizuoti puolimą. Taigi V. Protasevičiaus tikslas ir buvo pakelti katalikiškąjį švietimą, steigti naujas ir stiprinti žemesniąsias katalikiškas mokyklas, tačiau svarbiausia buvo atidaryti Vilniuje aukštąją mokykla – akademiją, kuri taptų sustiprinto katalikiškojo švietimo sistemos pagrindas.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 873 žodžiai iš 2750 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.