Vilniaus klasicizmas
5 (100%) 1 vote

Vilniaus klasicizmas

…Pastato grožis, darnumas ir didingumas glūdi ne išgalvo-

tuose pagražinimuose ar papuošimuose, bet atskirų dalių santy-

kiavime su visuma ir tarpusavyje.

L. STUOKA-GUCEVIČIUS



Kiekvienos tautos kultūros lobyne svarbią vietą užima architektūros menas. Į architektūrą įprasta žiūrėti kaip į visos eilės meno šakų sintezę, kur darniai susijungia ir skulptūra, ir monumentalioji tapyba ir taikomoji dailė (keramika, tekstilė, baldai).

Žymi dalis Lietuvos architektūrinio palikimo susikaupusi Vilniuje, kuris jau daugiau kaip šešetą amžių susijęs su Lietuvos valstybiniu gyvenimu, lietuvių nacionalinės kulturos vystymusi. Reikšmingą vietą čia užima talentingo architekto Lauryno Stuoko-Gucevičiaus kūryba.

Pirmuosius architektūros paminklus Gucevičius pamatė įspūdingiausiame amžiuje, jaunystėje, Vilniuje. Tie paminklai, palyginti, buvo kuklūs, didžioji jų dalis baroko stiliaus. Tuo tarpu Gucevičiaus architektūrinėje kūryboje nematyti nė pėdsako baroko. Jis yra naujos architektūros krypties-klasicizmo kūrėjas.

Visas L. Stuoko-Gucevičiaus kūrybinis palikimas- neįkainojamai vertingas indėlis į mūsų krašto architektūrą. Jo kūriniai tapo vertingais Vilniaus miesto ir jo apylinkių architektūriniais akcentais. Jie ir iki mūsų dienų nenustojo savo reikšmės.

Į to meto Vilniaus barokinę architektūrą įjungdamas aiškų, laisvai perkurtą klasicizmą, jis žymiai pralenkė savo pirmtakų (buvusio savo mokytojo Knafkuso) nedrąsius ieškojimus šioje srityje ir tuo pačiu sukėlė visuomenėje susižavėjimą naujuoju architektūros menu.

Tuo būdu, ne tiek pats klasicizmo stiliuje pastatų projektavimo ir įgyvendinimo faktas baroku pagarsėjusiame mieste, kiek laisvas, kūrybiškas, antikos kanonais nedaug tesuvaržytas klasicizmo elementų perkūrimas buvo labai radikalus žingsnis Lauryno Stuokos-Gucevičiaus kūryboje.

Galima drąsiai teigti, kad Stuokos Gucevičiaus kūrybinė veikla nauja linkme pakreipė architektūros meno vystymąsi Lietuvoje, padėjo tvirtus pagrindus geriausioms klasicizmo tradicijoms prigyti ir vystytis. Jo buvusio mokytojo architekto Knakfuso pastatams būdingas šaltas varšuviškio klasicizmo atkartojimas. Stuokos-Gucevičiaus kūrybinė veikla pasižymėjo novatoriškais ieškojimais, siekimu sukurti savą, vilnietišką klasicizmo išraišką, sugebėjimu suteikti savo kūriniams senosios nacionalinės architektūros ir klasicizmo kūrybinių principų sąskambį. Visai pagrįstai jį galima vadinti lietuviškojo klasicizmo architektūros pradininku.

Lauryno Stuokos-Gucevičiaus kūrybinis palikimas, kaip matyti iš archyvinių dokumentų ir spausdintinių šaltinių, yra gana gausus, nors tik 17metų tebuvo skirti kūrybai. Tiesa, įvairūs šaltiniai dažniausiai nurodo tik užsakovų pavardes ir neskiria jo paties sukurtų nuo jam vadovaujant arba jo įtakoje įvykdytų kūrinių.

Nėra abejonės, kad Stuoka-Gucevičius darė įtaką ir kitų architektų kūrybai, perteikdamas jiems ne tik savo kūrybinius principus, bet ir komponavimo dėsnius. Yra kitų autorių suprojektuotų statinių, kuriuose labai ryškus Stuokos-Gucevičiaus kūrybinis braižas, jo kūriniams būdinga išvaizda.

Ypatingai apsunkina tyrinėjimus ta aplinkybė, kad Stuoka-Gucevičius, kaip taisyklė, po savo projektais nepasirašydavo ir nedėdavo inicialų. Nemaža sunkumų sudaro ir tai, kad gana daug Stuoko- Gucevičiaus kūrinių šiuo metu yra arba visai sugriauti, arba žymiai pertvarkyti, kartais net visiškai pakeitus jų pirmykštę išvaizdą.

Lauryno Stuokos-Gucevičiaus išaiškintą kūrybinį palikimą sudaro: a) projektai ( 20 objektų) ; b) jo atlikti architektūriniai kūriniai (17 objektų) ; c) perstatyti arba šiuo metu jau nesantieji bei natūroje nebeatsekami, bet iš archyvinių duomenų žinomi kūriniai ( 12 objektų) ; d) techniški išradimai bei patobulinimai ( 2 objektai): e) teoriniai darbai ( 6 vienetai) ; g) jam rašyti laiškai, kur minimi faktai apie jo kūrinius ( 6 vienetai).

Vienas ryškiausių L. Stuokos- Gucevičiaus kūrinių yra Vilniaus katedra ( dabar Paveikslų galerija) . Su šiuo objektų architektas jau buvo susidūręs 1777 metais, kai jis įruošė čia didįjį altorių, tebestovintį ir dabar. Tai keturių dorėninio orderio kolonų portiko motyvas, kuris puikiai derinasi su viso pastato architektūriniu sprendimu.

Pastato atstatymo projektui sudaryti buvo pakviesti keli geriausi to meto architektai. Įvyko tarsi konkursas, kurį laimėjo Stuoka-Gucevičius. Savo projekte jis visiškai pakeitė anksčiau buvusį barokinį katedros sprendimą ir suteikė naujai šio pastato apimčiai savitą klasicizmo stiliaus išraišką su jam būdingu monumentalumu ir simetrija. Jo perplanuota katedra tapo žymiai didesnė už ankstyvesniąją.

Jo opriginali kompozicija nusakė tokius kūrinio privalumus, dėl kurių jį galima pavadinti vilnietiškojo klasicizmo pirmagimiu, o jo autorių pripazinti nacionalinės klasicizmo architektūros pradininku.

Stuoka-Gucevičius, kaip rodo katedros ir kitų jo kūrinių analizė, sugebėjo įveikti klasicizmo ribotumą, išvengti pagrindinių jo
trūkumų, kurie reiškėsi sustingusių antikinių formų kanonizavimu, atitrūkimu nuo nacionalinių tradicijų.

Yra zinoma, kad Stuoka-Gucevičius mirė, nesuspėjęs visiškai uzbaigti šio savo kūrinio. (uzbaigė architektas M. Šulcas).

Nagrinėjant Stuokos-Gucevičiaus kūrinius, būtina pažymėti, kad kiekvienam jo projektuotam didesnės apimties objektui būdinga ansamblinė kompozicija. Čia kiekvienas pastatas projektuotas, ieškant bendro viso ansamblio sprendimo, panaudojant gamtines sąlygas (vandenį, augmeniją).

Reikšmingiausias Stuokos-Gucevičiaus kūrinys yra Vilniaus rotušė (dabar Dailės muziejus). Šiam objektui suprojektuoti taip pat buvo suruoštas savotiškas konkursas. Jo atstatymo ir praplėtimo projektus ruošė keli žymiausi to meto architektai. Stuoka-Gucevičius sukūrė net tris projekto variantus.

Peržvelgus Vilniaus rotušės projektus, galima pasakyti, kad, spręsdamas atskiras architektūrinės detales, autorius visuomet stengdavosi suteikti joms savitą išraišką. Stuokos-Gucevičiaus kūriniams charakteringa tai, kad portiko antablementas ištisai juosia visą pastatą ir pasibaigia galingu, moduljonais paremtu, karnizu.

Kai mes žiūrime į Rotušės fasadus, arba nagrinėjame jos planus, kuriuose dar ryškiai matyti senosios rotušės sienos, jaučiame, kur autorius išsaugojo senuosius mūrus ir kur naujai pastatė, apvainikuodamas pagrindinį fasadą skoningu, 16 modulių aukščio šešiakoloniu dorėninio orderio portiku.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 968 žodžiai iš 3169 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.