Įvadas
Sociainės paslaugos- istorinės sociainio darbo organizavimo raidos elementas. Šiandien jos reiškia visuomenės teisinius įsipareigojimus teikti pagalbą, ją organizuoti laikantis išlaidų atpirkimo, įstaigų veiklos efektyvumo ir racionalumo principų. Socialinių paslaugų esmę, veiklos centrą, branduolį sudaro profesionalių arba savanorių, viešųjų, ne pelno arba pelno tiekėjų pagalbos veikla, atliekamas socialinis darbas.
Socialinės paslaugos- socialinės apsaugos sistemos dalis, kuriomis siekiama panaikintį socialinę atskirtį, remti asmenų lygiateisiškumą, įtraukimą į bendruomenę teikiant paslaugas labiausiai pažeidžiamoms žmonių grupėms- seniems žmonėms, neįgaliesiems, rizikos grupių žonėms, vaikams, šeimoms ir pan. Socialinės paslaugos- socialinio darbo organizavimas ir vadovavimas jam. Socialinės paslaugos- pagalba asmenims, siekiant juos intagruot į visuomenę (L. Žalimienė, 2003).
Vienas iš daugelio atvejų, kada įgyvendinama teisė į socialines paslaugas yra narkomanija. Taigi šiame savo darbe pristatysiu mano aplinkoje teikiamas socialines paslaugas nuo narotikų priklausantiems žmonėms.
Darbo objektas:
Nuo narkotikų prilausantys žmonės.
Darbo tikslas:
Išanalizuoti socialinių paslaugų programą savo aplinkoje.
Darbo uždaviniai:
I. Išanalizuoti socialinių paslaugų programos struktūrinius komponentus.
II. Išanalizuoti alternatyvios programos charakteristikas.
III. Įvertinti programą.
Tyrimo metodika:
Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė.
Šiame darbe analizuojamos socialinių paslaugų programos:
1. pavadinimas- ,,Vilties švyturys”.
2. vietovė, kurioje ta programa veikia- Kėdainių rajonas, Surviliškių seniunija, Kalnaberžė.
3. tikslai:
• Motyvuoja bei ruošia piktnaudžiaujančius narkotikais, alkoholiu ilgalaikiai reabilitacijai.
• Palaiko baigusius reabilitaciją asmenis tolimesniame blaivėjime, sveikime.
• Suteikia sąlygas baigusiems reabilitaciją skatinti kitus reabilituotis.
• Konsultuoja.
4. uždaviniai:
• Kartu su kitomis panašiomis programomis bandyti užkirsti kelią narkomanijos plitimui.
• Skatinti sveiko gyvenimo būdą.
• Apmokyti būdų, padedančių išvengti narkotikų vartojimo.
• Išmokyti narkomaną prisiimti atsakomybę už savo elgesį.
Socialinių paslaugų programos ,,Vilties švyturys“ analizė.
I. Programos struktūriniai komponentai:
a) Programos ,,Vilties švyturio“ paslaugos, jos klientai.
Ši programa yra skirta amžiaus grupėms 16–25, 25-40 ir daugiau metų turintiems žmonėms, vartojantiems narkotikus ir alkoholį. Ją sudaro kelių mėnesių trukmės intensyvūs grupių lankymai, kurių metu edukacinės grupės dalyviai supažindinami su narkomanija ir jos padariniais, apmokomi būdų, kaip galima išvengti narkotikų vartojimo. Taip pat jie apmokomi sveiko gyvenimo būdo, kaip alternatyvaus kelio narkotikų vartojimui. Užsiėmimų metu organizuojami individualios ir grupinės edukacijos užsiėmimai, videofilmų peržiūros ir jų aptarimai, kultūriniai-rekreaciniai renginiai. Yra pritaikyta šiems kursams 12 žingsnių programa, skirta alkoholikams ir narkomanams.
Mokymo metodų ir formų panaudojimas grupėje:
1. Paskaitos.
2. Savarankiškas mokymasis.
3. Informacija su vaizdinėmis priemonėmis.
4. Viešas akivaizdus stebėjimas.
5. Grupinė diskusija.
6. Mokymasis dirbant.
7. Mokymasis mokant kitus.
8. Individualus konsultavimas.
9. Grupės pagal 12 žingsnių programą.
Vienas reabilitacinės bendruomenės tikslų yra išmokyti narkomaną prisiimti atsakomybę už savo elgesį. Šiuo tikslu sveikimo procesas suskirstytas į tam tikras fazes, kurios numato vis didėjančią sveikstančiam asmeniui tenkančią atsakomybę už savo elgseną.
Pirmoji fazė (1,5 mėn.) – adaptacijos bendruomenėje (nekontaktinė). Jos metu gyventojas turi atsisakyti kontaktų su artimiausiais draugais, nesinaudoti telefonu, neišeiti už bendruomenės ribų (išskyrus ypatingą atvejį, prižiūrint vyresnių fazių gyventojams arba darbuotojams). Šios fazės metu, vos tik pradėjęs sveikti asmuo nepajėgus kontroliuoti impulsų ir potraukio narkotikams, ar alkoholiui, todėl ir negali būti atsakingas už daugelį savo veiksmų. Šie apribojimai yra skirti tam, kad būtų galima jį apsaugoti nuo pavojingų kontaktų, kurie gali išprovokuoti jo norą vėl vartoti narkotikus. Tik po tam tikro laiko, kai sveikstantysis pradeda suprasti dvasinius principus ir prisitaiko prie jų, kai išmoksta naudotis bendruomenės siūlomais atsispyrimo pagundyme metodais ir kai atlieka savo narkomaninės praeities analizę, bendruomenė gali svarstyti jo prašymą suteikti jam daugiau atsakomybės, t.y. pervesti į antrąją reabilitacijos azę.
Antroji fazė (4 mėn.) – ribotų kontaktų. Jos metu leidžiama trumpam palikti bendruomenę bei bendrauti su artimaisiais, tačiau prižiūrint vyresnių fazių gyventojams arba darbuotojams ir iš anksto tai aptarus su bendruomene.Šiuo metu reabilitantas taip pat privalo imtis daugiau atsakomybės reikalaujančių pareigų – tai bendruomenės šeimininko pareigos, taip pat tam tikros konkrečios pareigos, įpareigojančios jį atsakyti už kurią nors ūkio dalį (pvz.šiltnamio priežiūra, sporto salės priežiūra, skalbimo reikalai ir pan.). Antros fazės metu gyventojas
atlieka pagrindinį savianalizės darbą – savo gyvenimo analizę, kurioje raštu išnagrinėja visus veiksnius, padariusius jį priklausomą narkotikams, alkoholiui ir kitoms žalingoms priklausomybėms.Taip pat tvarkingai surašo savo atsivertimo liudijima. Būtent po tokių darbų jis gali prašyti bendruomenės pervesti į trečią fazę.
Trečioji fazė (4 mėn.) – atsakomybės. Jos metu leidžiama savarankiškai išvykti iš bendruomenės prieš tai ją informavus. Gavus bendruomenės sutikimą, kas antrą savaitgalį galima išvykti namo. Šioje fazėje reabilitantas moka išvengti atkryčio ir todėl gali būti atsakingas už save. Jis gali prižiūrėti ir mokyti bendruomenės narius, lydėti juos už bendruomenės ribų, taip pat užimti lyderio pareigas ir būti atsakingu už visą bendruomenę. Šioje fazėje reabilitantas vykdo švietėjišką veiklą visuomenėje.
Taip pat jis pamažu pradeda grįžti į pirminę socialinę aplinką – savo šeimą. Gali pradėti
atstatinėti praeityje pašlijusius santykius su artimaisiais ir tuo pačiu jaustis saugus, nes bendruomenė jam vis dar teikia didžiulę paramą. Jei sveikstantysis ėkmingai susitvarko su šiais uždaviniais – jis pervedamas į ketvirtąją reabilitacijos fazę.
Ketvirtoji fazė (2,5 mėn.) – kontaktinė (socializacija ir integracija visuomenę). Jos metu žmogus per du mėnesius privalo susirasti darbą mieste arba pradėti mokytis profesinio parengimo kursuose. Tai galutinis etapas, kurio metu reabilitantas turi įgyti darbo įgūdžių, padedančių rasti savo vietą visuomenėje. Tai galutinis asmeninės atsakomybės už save ir savo gyvenimą priėmimas. Žmogui nebus formuojama priklausomybė nuo reabilitacijos centro.
b) Klientų patekimas į šią programą.