Vincas krėvė6
5 (100%) 1 vote

Vincas krėvė6

Svarb. Biografijos bruožai Kūryba Visuomeninė veikla

Gimė 1882m. Subartonių kaime netoli Merkinės. 1m. Merkinės pradinės mokyklos mokinys.

Peterburge išlaiko egzaminus iš 4 klasių kurso.

1898m. įstoja į Vilniaus kunigų seminariją.

1900m. išstoja iš seminarijos.

1904m. Kazanėje išlaiko brandos atestato egzaminus.

1904m. įstoja į Kijevo universitetą studijuoti slavistikos.

1905m. į Austro-Vengriją į Lvovo universitetą.

1909m. baigia universitetą filosofijos daktaro laipsniu.

1909m. išvyksta į Baku realinę gimnaziją iki 1920m.

1911m. apgina Kijevo disertaciją ir gauna lyg. Kalbotyros magistro laipsnį.

1920m. grįžta į Lietuvą.

1940m. persikelia į Vilniaus universitetą. Iš pradžių pasitraukia į Austriją.

1947m. emigruoja į JAV, Filadelfiją, kur dirba Pensilvanijos universitete.

1954m. mirė Springfilde, netoji Filadelfijos.

Legenda „Gilšė“.

Aps. „Bobulės vargai“.

Diplominis darbas apie indoeuropiečių protėvynę.

„Dainavos šalies senų žmonių padavimai“, daug apsakymų iš „Šiaudinės pastogės“, „Šarūnas“, drama „Skirgaila.“

Redaguoja žurnalus „Skaitymai“, „Baras“, „Skynimai“, apys. „Žentas“, „Raganius.“

„Dangaus ir žemės sūnūs.“

Rinko tautosaką, skelbė ir tyrinėjjo ją.

Eina užsienio reikalų ministro, ministro pirmininko pareigas.

Dainavos šalies senų žmonių padavimai

1. Kodėl V.Krėvė parašė „Dainvos šalies senų žmonių padavimus“?

2. Iš kur į rinkinį atėjo pavadinimas Dainava?

3. Kokį uždavinį kėlė sau V.Krėvė padavimuose?

4. Koks istorinis laikotarpis vaizduojamas padavimuose?

5. Kokius jausmus iškelia V.Krėvė padavimuose? Kaip jis žiūri į žmones, siekiančius asmeninės laimės?

6. Kaip vertinami žmonės, kurie viskam ryžtasi dėl meilės?

7. Kokias moralės ir etikos normas aprašo V.Krėvė?

8. Koks pagrindinis žmogaus vertės kriterijus? Koks baisiausias žmogui dalykas? (negarbė)

9. Koks padavimų žmogaus ryšys su gamta?

10. Kaip įsivaizduojame pasakotoją?

11. Kuo įdomus pats pasakojimo būdas? (melodeklamacinis, ilgi sakiniai, daug pakartojimų, nuolatinių epitetų).

Praeities romantika V.Krėvės „Dainavos šalies senų žmonių padavimuose“

planas

I. V.Krėvė – didelio ir savito talento rašytojas.

II. V.Krėvės romantinis požiūris į Lietuvos senovę.

1. Lietuva – nuostabus kraštas („Milžinkapis“)

2. Veikėjai – heroiškos, taurios, pasiaukojančios asmenybės:

a) neatskiriama gamtos dalis;

b) jų ryžtingumas, drąsa kovoj su kryžiuočiais;

c) pasiaukojimas tėvynės labui;

d) dramatiškas likimas;

e) asmeninės laimės siekimas.

3. Ryški tautosakos dvasia.

4. Poetiškas muzikalus stilius.

III. Padavimų išliekamoji vertė.

Ar teisus buvo Skirgaila

planas

I. Istorinės medžiagos panaudojimas „Skirgailoje“ (arba „Skirgailos“ problematika).

II. Žmogaus ir valdovo tragedija prieštaringų istorijos jėgų sankryžoje.

1. Skirgaila – valdovas:

a) priima krikščionybę kaip pažangesnę religiją, kurios pusėje fizinė jėga;

b) nepaiso nei savo, nei kitų žmonių asmeninių interesų.

2. Skirgaila – jautrus, trokštantis laimės žmogus:

a) smerkia krikščionybę už jos nehumaniškumą, širdimi pritaria pagonybės išsaugojimui;

b) nori mylėti ir būti mylimas;

c) žmones vertina ne pagal kilmę ar tikėjimą, o pagal jų asmenines ypatybes.

III. Ar tikslas pateisina priemones?

GALVAŽUDYS

Novelė sudaryta iš 3 dalių. Pirmoje ir antroje dalyje veiksmo laikas apima vieną dieną. Jis nurodytas jau pačiame pirmame sakinyje – tai vasaros metas. Novelės ekspozicijoje nurodyta ir veiksmo vieta – pamiškė. Susipažįstame su dviem veikėjais – Žvairių Petriuku ir Juknių Miku, ganančiais kiaules. Veiksmo užuomazga – įpykusio Pliaugos pasirodymas pamiškėje. Ir štai pirmas įvykis: Pliauga sušeria botagu užsisvajojusiems piemenukams už tai, kad jie praganė Kalpoko kiaulę, kuri iškniso bulves. V.Krėvė parodo, kaip vieno žmogaus pyktis iššaukia ir kito pyktį. Petriukas už patirtą skriaudą pasiryžta atkeršyti Kalpoko Žvinei, kuri nuolat pridaro piemenukams rūpesčių. Jis prisideda kišenes akmenų ir sviedžia vieną į kiaulę, kuri ramiai triauškia bulves. Žvinė nė nekriuktelėjusi griuvo ant šono ir nekrustelėjo, kai Petriukas ją čaižė botagu. Tačiau netrukus jo pyktį pakeičia išgąstis. Supranta, užmušęs kiaulę. Štai čia ir paaiškėja, kodėl novelė pavadinta „Galvažudys.“ Juolab, kad ir bobulė, kuriai piemenukas pasiguodžia, pavadina jį galvažudžiu. Toliau svarbiausi novelės įvykiai yra tokie: bobulė, nenorėdama netekti piemens, pataria Petriukui prigrąsyti Miką, kad jis nesakytų, kas užmušė kiaulę, tačiau Mikas neiškenčia ir tą pačią dieną išplepa Kalpokienei, o įtūžęs Kalpokas ateina pas Žvairius skųsti piemenį ir ruošiasi jį prilupti. Tačiau bobulė gelbsti savo piemenuką ir prašo jo negąsdinti. Visą vasarą Petriukas bėga nuo Kalpoko keršto. Tokie įvykiai buvo I ir II dalysje. III dalis pradedama rudens peizažu. Čia matome Kalpoką, einantį mišku per lietų ir apmąstantį savo sunkią ūkininko dalią. Lietinga, niūri diena, tokios pat
graudžios ir Kalpoko mintys. Ir štai kūrinio kulminacija – jis pamato Petriuką, užsiglaudusį už pušelės. Tačiau kaip nekeista, pykčio mažajam galvažudžiui Kalpokas jau nejaučia ir netgi norėtų, kad Petriukas, kaip visada, nuo jo pabėgtų. Bet vaikas nebėga, nors ir girdi ūkininko kosčiojimą. Pasirodo, piemenukas verkia užmuštos Žvinės ir žada atsilyginti Kalpokui, bet šis paglosto ir nuramina sulytą piemenuką. Taigi atomazga visai netikėta – du priešai susitaiko rudenėjančiame miške. Gamta paveikia jų jausmus, daro juos geresniais. Kaip matome, novelėje didelis vaidmuo tenka gamtos peizažui. Pirmoje dalyje, paveikti vasaros peizažo, peimenukai svajoja ir fantazuoja apie miškinius, laumes, antroje dalyje, po lietaus, nusigiedrijus, pakvipus orui, Petriukas atleidžia Mikui išdavystę, o trečiojoje – nei Kalpoko, nei Petriuko širdyje nelieka pykčio, nes taip juos paveikia rudeninis miškas.

Novelės kalba vaizdinga, paprasta, atrodo, kad pasakoja apie tai, kas vyksta. Dzūkijos kaimo rašytojas meistriškai atskleidžia tiek Petriuko, tiek Miko, tiek bobulės, tiek Kalpoko psichologiją. Šioje novelėje, kaip ir kituose V.Krėvės kūriniuose matome, kad liaudies žmogus nėra blogas, glaudžiai susijęs su gamta, turi daugybę rūpesčių, darbų ir vargų, tačiau tai neužstelbia jo prigimties gerumo.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 984 žodžiai iš 1829 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.