Vincas KudirkaVincas Kudirka, pasirašinėjęs daugiausia V. Kapso slapyvardžiu, yra
vienas iš žymiausių XIX a. paskutiniojo dešimtmečio lietuvių rašytojų bei
kritinio realizmo atstovų. V. Kudirkos kūryboje plačiai atsispindėjo
nacionalinė lietuvių tautos priespauda, liaudies neapykanta carizmui,
atskiri nacionalinio išsivadavimo reiškiniai (kova dėl lietuviškos spaudos,
dėl gimtosios kalbos teisių ir kt.). V. Kudirka buvo žymus lietuvių
nacionalinio judėjimo srovės (“varpininkų”) ideologas bei vadovas, vienas
iš talentingiausių to meto lietuvių publicistų, propagavęs kylančios
lietuvių buržuazijos siekimus įsitvirtinti krašto ekonominiame ir
kultūriniame gyvenime. Buvo pagrindinis “Varpo” leidėjas, bei parašė
Tautišką giesmę, vėliau tapusią mūsų tautos himnu.
V. Kudirkos kūryba idėjiškai prieštaringa. Savo raštuose V. Kudirka kėlė
aktualius politinius ir socialinius liaudies gyvenimo klausimus, griežtai
demaskavo carinę santvarką, atskleidė kai kurias buržuazinės visuomenės
negeroves, aštriai kritikavo buržuazinę lietuvių inteligentiją, tačiau jo
kritika ir sprendimai dažnai buvo ribojami liberalinės ideologijos, jis ne
iš esmės smerkė buržuazinę visuomenę, o tik siekė ją pataisyti.
Vinco Kudirkos gyvenimas ir veikla
Vincas Kudirka gimė 1858 metų gruodžio 31 dieną Vilkaviškio
apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčių valstiečių šeimoje. Iš tėvo
paveldėjo tvirtą būdą, savarankiškumą ir atkaklumą.Iš motinos – meno
palinkimą. Jo motina pasak paties V. Kudirkos, gražiai dainavo, labai
puikiai margino margučius, labai dailiai sekė pasakas ir prie tų dailių
dalykų mane pritraukė”. Iš motinos jis paveldėjo puikų balsą, gerą klausą,
stiprų pasakotojo talentą ir iš mažens palinkimą piešti.
Dešimties metų amžiaus V. Kudirka pradėjo lankyti pradinę mokyklą. Jau
tuomet jis pasižymėjo gabumais, gražia rašysena ir muzikiniu talentu. 1871
metais baigęs pradžios mokyklą įstojo į Marijampolės gimnazijos pirmą
klasę. Ir čia gabumais atkreipė visų dėmesį. Mėgo svečiuotis, o draugija,
kurioje dalyvaudavo, buvo lenkiška ar sulenkėjus, tad ir jis pats nepajuto,
kaip su ja sutapo, kaip pasidavė jos srovės nešamas. Nors ir lankė lietuvių
kalbos pamokas, tačiau jos įtakos jam nedarė.
Baigęs šešias klases ir tėvo verčiamas, 1877 metais V. Kudirka įstojo
į Seinų kunigų seminariją. Tačiau, būdamas linksmo ir gyvo būdo jaunuolis,
nelinkęs tapti dvasininku, V. Kudirka negalėjo pakęsti slopaus seminarijos
režimo bei tvarkos. 1879 metais jis buvo pašalintas dėl “pašaukimo stokos”.
Pašalinimas iš kunigų seminarijos V. Kudirką supykdė su išdidžiu tėvu, ir
to pykčio šešėlis visą gyvenimą temdė judviejų santykius.
1879 metais V. Kudirka grįžo į Marijampolės gimnaziją, norėdamas ją
baigti. Čia jis toliau rašinėjo eilėraščius ir straipsnelius lenkų kalba,
buvo nelegalaus gimnazistų laikraštėlio redaktorius ir aktyviausias
bendradarbis. Tai buvo pirmieji V. Kudirkos literatūros ir žurnalistikos
bandymai.
Tuo metu Marijampolės gimnazijoje viešpatavo lenkiškumo atmosfera.
Baigęs šią mokyklą (1881), V. Kudirka save irgi laikė lenku. Jis išvyko
studijuoti ne į Maskvą, kur mokėsi nemažas jo draugų būrys, bet į Varšuvos
universitetą, nors ir negalėjo ten gauti stipendijos. Vienerius metus
paklausęs filologijos paskaitų ir nusivylęs menku dėstymu, V. Kudirka
perėjo į medicinos fakultetą. Netekęs namiškių paramos, jis turėjo verstis
privačiomis pamokomis, paskaitų perrašinėjimu, grojimu orkestre ir pan.
Varšuva V. Kudirkai atvėrė platesnius akiračius, ir, Lenkijos
sostinėje gyvendamas, jis įsitikino, kad Lietuva – ne Lenkija, o lietuviai
ne lenkai, ir kad lenkai daug skiriasi nuo sulenkėjusių lietuvių.
Marijampolė V. Kudirką buvo gerokai aplenkinus, bet savo siela jis buvo
lietuvis ir mėgo viską, kas lietuviška. Tuo metu Varšuvos studentų tarpe
buvo gana stiprios anticarinės nuotaikos, kurioms nebuvo abejingas ir V.
Kudirka, dėlto jis gana skaudžiai nukentėjo: dėl perrašymo sutrumpinto K.
Markso “Kapitalo”, 1885 metais jis buvo suimtas, kalintas ir pašalintas iš
universiteto. Po dviejų metų vėl į universitetą priimtas, ir 1889 metais
baigė medicinos mokslus. Kitų metų pradžioje V. Kudirka įsikūrė Šakiuose ir
ėmė verstis gydytojo praktika. V. Kudirka iš savo tėvų buvo paveldėjęs
palinkimą džiovai. Jam dešimtuosius einant nuo džiovos mirė jo motina,
vėliau džiova išskynė ir daugiau šeimos narių. Sunkios studento V. Kudirkos
gyvenimo sąlygos pagreitino ir jo ligą. 1889 metų pavasarį jam kraujas