Vincas kudirka1
5 (100%) 1 vote

Vincas kudirka1

Vincas KudirkaVincas Kudirka, pasirašinėjęs daugiausia V. Kapso slapyvardžiu, yra

vienas iš žymiausių XIX a. paskutiniojo dešimtmečio lietuvių rašytojų bei

kritinio realizmo atstovų. V. Kudirkos kūryboje plačiai atsispindėjo

nacionalinė lietuvių tautos priespauda, liaudies neapykanta carizmui,

atskiri nacionalinio išsivadavimo reiškiniai (kova dėl lietuviškos spaudos,

dėl gimtosios kalbos teisių ir kt.). V. Kudirka buvo žymus lietuvių

nacionalinio judėjimo srovės (“varpininkų”) ideologas bei vadovas, vienas

iš talentingiausių to meto lietuvių publicistų, propagavęs kylančios

lietuvių buržuazijos siekimus įsitvirtinti krašto ekonominiame ir

kultūriniame gyvenime. Buvo pagrindinis “Varpo” leidėjas, bei parašė

Tautišką giesmę, vėliau tapusią mūsų tautos himnu.

V. Kudirkos kūryba idėjiškai prieštaringa. Savo raštuose V. Kudirka kėlė

aktualius politinius ir socialinius liaudies gyvenimo klausimus, griežtai

demaskavo carinę santvarką, atskleidė kai kurias buržuazinės visuomenės

negeroves, aštriai kritikavo buržuazinę lietuvių inteligentiją, tačiau jo

kritika ir sprendimai dažnai buvo ribojami liberalinės ideologijos, jis ne

iš esmės smerkė buržuazinę visuomenę, o tik siekė ją pataisyti.

Vinco Kudirkos gyvenimas ir veikla

Vincas Kudirka gimė 1858 metų gruodžio 31 dieną Vilkaviškio

apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčių valstiečių šeimoje. Iš tėvo

paveldėjo tvirtą būdą, savarankiškumą ir atkaklumą.Iš motinos – meno

palinkimą. Jo motina pasak paties V. Kudirkos, gražiai dainavo, labai

puikiai margino margučius, labai dailiai sekė pasakas ir prie tų dailių

dalykų mane pritraukė”. Iš motinos jis paveldėjo puikų balsą, gerą klausą,

stiprų pasakotojo talentą ir iš mažens palinkimą piešti.

Dešimties metų amžiaus V. Kudirka pradėjo lankyti pradinę mokyklą. Jau

tuomet jis pasižymėjo gabumais, gražia rašysena ir muzikiniu talentu. 1871

metais baigęs pradžios mokyklą įstojo į Marijampolės gimnazijos pirmą

klasę. Ir čia gabumais atkreipė visų dėmesį. Mėgo svečiuotis, o draugija,

kurioje dalyvaudavo, buvo lenkiška ar sulenkėjus, tad ir jis pats nepajuto,

kaip su ja sutapo, kaip pasidavė jos srovės nešamas. Nors ir lankė lietuvių

kalbos pamokas, tačiau jos įtakos jam nedarė.

Baigęs šešias klases ir tėvo verčiamas, 1877 metais V. Kudirka įstojo

į Seinų kunigų seminariją. Tačiau, būdamas linksmo ir gyvo būdo jaunuolis,

nelinkęs tapti dvasininku, V. Kudirka negalėjo pakęsti slopaus seminarijos

režimo bei tvarkos. 1879 metais jis buvo pašalintas dėl “pašaukimo stokos”.

Pašalinimas iš kunigų seminarijos V. Kudirką supykdė su išdidžiu tėvu, ir

to pykčio šešėlis visą gyvenimą temdė judviejų santykius.

1879 metais V. Kudirka grįžo į Marijampolės gimnaziją, norėdamas ją

baigti. Čia jis toliau rašinėjo eilėraščius ir straipsnelius lenkų kalba,

buvo nelegalaus gimnazistų laikraštėlio redaktorius ir aktyviausias

bendradarbis. Tai buvo pirmieji V. Kudirkos literatūros ir žurnalistikos

bandymai.

Tuo metu Marijampolės gimnazijoje viešpatavo lenkiškumo atmosfera.

Baigęs šią mokyklą (1881), V. Kudirka save irgi laikė lenku. Jis išvyko

studijuoti ne į Maskvą, kur mokėsi nemažas jo draugų būrys, bet į Varšuvos

universitetą, nors ir negalėjo ten gauti stipendijos. Vienerius metus

paklausęs filologijos paskaitų ir nusivylęs menku dėstymu, V. Kudirka

perėjo į medicinos fakultetą. Netekęs namiškių paramos, jis turėjo verstis

privačiomis pamokomis, paskaitų perrašinėjimu, grojimu orkestre ir pan.

Varšuva V. Kudirkai atvėrė platesnius akiračius, ir, Lenkijos

sostinėje gyvendamas, jis įsitikino, kad Lietuva – ne Lenkija, o lietuviai

ne lenkai, ir kad lenkai daug skiriasi nuo sulenkėjusių lietuvių.

Marijampolė V. Kudirką buvo gerokai aplenkinus, bet savo siela jis buvo

lietuvis ir mėgo viską, kas lietuviška. Tuo metu Varšuvos studentų tarpe

buvo gana stiprios anticarinės nuotaikos, kurioms nebuvo abejingas ir V.

Kudirka, dėlto jis gana skaudžiai nukentėjo: dėl perrašymo sutrumpinto K.

Markso “Kapitalo”, 1885 metais jis buvo suimtas, kalintas ir pašalintas iš

universiteto. Po dviejų metų vėl į universitetą priimtas, ir 1889 metais

baigė medicinos mokslus. Kitų metų pradžioje V. Kudirka įsikūrė Šakiuose ir

ėmė verstis gydytojo praktika. V. Kudirka iš savo tėvų buvo paveldėjęs

palinkimą džiovai. Jam dešimtuosius einant nuo džiovos mirė jo motina,

vėliau džiova išskynė ir daugiau šeimos narių. Sunkios studento V. Kudirkos

gyvenimo sąlygos pagreitino ir jo ligą. 1889 metų pavasarį jam kraujas

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 739 žodžiai iš 2447 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.