Vincas kudirka3
5 (100%) 1 vote

Vincas kudirka3

Vincas Kudirka

Vincas Kudirka, pasirašinėjęs daugiausia V. Kapso slapyvardžiu,

yra vienas iš žymiausių XIX a. paskutiniojo dešimtmečio lietuvių rašytojų

bei kritinio realizmo atstovų. V. Kudirkos kūryboje plačiai atsispindėjo

nacionalinė lietuvių tautos priespauda, liaudies neapykanta carizmui,

atskiri nacionalinio išsivadavimo reiškiniai (kova dėl lietuviškos spaudos,

dėl gimtosios kalbos teisių ir kt.). V. Kudirka buvo žymus lietuvių

nacionalinio judėjimo srovės (“varpininkų”) ideologas bei vadovas, vienas

iš talentingiausių to meto lietuvių publicistų, propagavęs kylančios

lietuvių buržuazijos siekimus įsitvirtinti krašto ekonominiame ir

kultūriniame gyvenime.

V. Kudirkos kūryba idėjiškai prieštaringa. Savo raštuose V.

Kudirka kėlė aktualius politinius ir socialinius liaudies gyvenimo

klausimus, griežtai demaskavo carinę santvarką, atskleidė kai kurias

buržuazinės visuomenės negeroves, aštriai kritikavo buržuazinę lietuvių

inteligentiją, tačiau jo kritika ir sprendimai dažnai buvo ribojami

liberalinės ideologijos, jis ne iš esmės smerkė buržuazinę visuomenę, o tik

siekė ją pataisyti.

Gyvenimas ir veikla

V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio apskrityje, Paežerių

kaime, pasiturinčių valstiečių šeimoje. Jo tėvas buvo sąmojingas ir

pastabus žmogus, mokėjęs gerai pasakoti. Prisimindamas motiną, kurios jis

neteko eidamas dešimtus metus, V. Kudirka rašė: “Mano motina davė man, ką

apskritai motina lietuvė gali duoti savo vaikams, dargi daugiau, nes pati

daugiau turėjo. Labai gražiai dainavo, labai puikiai margino margučius,

labai dailiai sekė pasakas ir prie tų dailių dalykų mane pritraukė”.

Dešimties metų amžiaus V. Kudirka pradėjo lankyti pradinę mokyklą. Jau

tuomet jis pasižymėjo gabumais, gražia rašysena ir muzikiniu talentu. 1871-

1877 m., mokydamasis Marijampolės gimnazijoje, V. Kudirka su dideliu

pamėgimu skaitė A. Mickevičiaus, M. Knopnickos ir kitų žymių lenkų rašytojų

kūrybą, grojo smuiku mokinių orkestre, dainavo chore. Tuo metu V. Kudirka

ėmė rašinėti ir eilėraščius lenkų kalba.

Baigęs šešias klases ir tėvo verčiamas, 1877 m. V. Kudirka buvo įstojęs

į Seinų dvasinę seminariją. Tačiau, būdamas linksmo ir gyvo būdo jaunuolis,

nelinkęs tapti dvasininku, V. Kudirka negalėjo pakęsti slopaus seminarijos

režimo bei tvarkos. 1879 m. jis buvo pašalintas dėl “pašaukimo stokos”. Dėl

to V. Kudirka visam laikui neteko užsirūstinusio tėvo materialinės paramos.

1879 m. V. Kudirka grįžo į Marijampolės gimnaziją, norėdamas ją baigti.

Čia jis toliau rašinėjo eilėraščius ir straipsnelius lenkų kalba, buvo

nelegalaus gimnazistų laikraštėlio “Klamstwo” redaktorius ir aktyviausias

bendradarbis.

Tuo metu Marijampolės gimnazijoje viešpatavo lenkiškumo atmosfera.

Baigęs šią mokyklą (1881), V. Kudirka save irgi laikė lenku. Jis išvyko

studijuoti ne į Maskvą, kur mokėsi nemažas jo draugų būrys, bet į Varšuvos

universitetą, nors ir negalėjo ten gauti stipendijos. Vienerius metus

paklausęs filologijos paskaitų ir nusivylęs menku dėstymu, V. Kudirka

perėjo į medicinos fakultetą. Netekęs namiškių paramos, jis turėjo verstis

privačiomis pamokomis, paskaitų perrašinėjimu, grojimu orkestre ir pan.

Tuo metu Varšuvos studentų tarpe buvo gana stiprios anticarinės

nuotaikos, plito “Proletariato” partijos propaguojamos socializmo idėjos,

įvykdavo politinio pobūdžio neramumų (pvz., 1883 m.). V. Kudirka taip pat

buvo užmezgęs su šia partija. 1885 m. rudenį, būdamas ketvirto kurso

studentas, kartu su kitais partijos veiklos dalyviais V. Kudirka buvo

suimtas ir įkalintas Varšuvos citadelėje. Jis buvo kaltinamas ryšiais su

“Proletariato” partijos Centro Komiteto nariais ir K. Markso “Kapitalo”

konspekto parengimu partijos reikalams. Įnešus piniginį užstatą, V. Kudirka

buvo išleistas iš kalėjimo, bet dvejus metus negalėjo naudotis studentų

teisėmis (laikyti egzaminų, pereiti į aukštesnį kursą ir kt.). Vėliau,

paskelbus caro patvirtintą sprendimą “Proletariato”bylos dalyviams, jis

buvo visai pašalintas iš universiteto be teisės įstoti į kitą kurią

aukštąją mokyklą.

Caro valdžiai sutriuškinus “Proletariato” partiją ir lenkų

inteligentijoje pasklidus nusivylimo nuotaikoms, V. Kudirka nebeatnaujino

ryšių su revoliuciniu judėjimu, o ėmė žavėtis tuo metu Lenkijoje madinga

liberaline pozityvizmo ideologija. Tačiau V. Kudirkos dalyvavimas

“Proletariato” veikloje vis dėlto galėjo turėti teigiamos įtakos jo

ideologijos formavimuisi, ypač jo demokratiniam, anticariniam nusiteikimui.

Susidūręs su “Proletariato” partijos kova prieš carizmą, V. Kudirka galėjo

stipriau pajusti meilę ir savajai, carizmo engiamai tautai, aiškiau

suprasti, kad reikia pradėti kovoti dėl jos nacionalinių teisių.

Nemažą reikšmę V. Kudirkos nacionaliniam apsisprendimui turėjo J.

Jablonskis, buvęs jo klasės draugas. Studijuodamas Maskvoje,
J. Jablonskis

1883 m. parašė V. Kudirkai laišką, šitaip jam priekaištaudamas dėl

sulenkėjimo: “Lyg jau netekai savo prigimtinės kalbos, t. y. kalbos tėvo ir

motinos, katruodu Tave be baimės lietuviškai liūliavo ir aukšliavo. Gėda

tai XIX amžiuje taip elgtis – mesti savuosius dėl kitų”. Šitoks griežtas J.

Jablonskio žodis galėjo smarkiai paveikti V. Kudirką.

Be kitų veiksnių, patraukusių V. Kudirką į lietuvių nacionalinį

judėjimą ir į lietuvių literatūrą, jam turėjo didelės įtakos “Aušros”

laikraštis. Tai vėliau pripažino pats V. Kudirka. 1885 m. “Aušroje” V.

Kudirka išspausdino pirmąjį savo eiliuotą kūrinį – sekimą nežinomu

autorium.

1887 m. V. Kudirkai, padavus malonės prašymą carui, buvo leista grįžti

į Varšuvos universitetą. Tuo metu ten studijavę lietuviai studentai ėmė

rūpintis nacionaliniu veikimu. 1888 m. jie suorganizavo nelegalią

“Lietuvos” draugiją. Nustatant šios draugijos programą, V. Kudirka vaidino

žymų vaidmenį. Todėl draugijos įstatai iš dalies atskleidžia ir jo paties

ideologiją bei pažiūras. Įstatai buvo sudaryti pagal to meto lenkų

liberalinės pozytivizmo srovės programą, stengiantis ją pritaikyti Lietuvos

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 961 žodžiai iš 1918 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.