Vincas kudirka7
5 (100%) 1 vote

Vincas kudirka7

Vincas Kudirka, pasirašinėjęs daugiausia V. Kapso slapyvardžiu, yra vienas iš žymiausių XIX a. paskutiniojo dešimtmečio lietuvių rašytojų bei kritinio realizmo atstovų. V. Kudirkos kūryboje plačiai atsispindėjo nacionalinė lietuvių tautos priespauda, liaudies neapykanta carizmui, atskiri nacionalinio išsivadavimo reiškiniai (kova dėl lietuviškos spaudos, dėl gimtosios kalbos teisių ir kt.). V. Kudirka buvo žymus lietuvių nacionalinio judėjimo srovės (“varpininkų”) ideologas bei vadovas, vienas iš talentingiausių to meto lietuvių publicistų, propagavęs kylančios lietuvių buržuazijos siekimus įsitvirtinti krašto ekonominiame ir kultūriniame gyvenime. Buvo pagrindinis “Varpo” leidėjas, bei parašė Tautišką giesmę, vėliau tapusią mūsų tautos himnu.

V. Kudirkos kūryba idėjiškai prieštaringa. Savo raštuose V. Kudirka kėlė aktualius politinius ir socialinius liaudies gyvenimo klausimus, griežtai demaskavo carinę santvarką, atskleidė kai kurias buržuazinės visuomenės negeroves, aštriai kritikavo buržuazinę lietuvių inteligentiją, tačiau jo kritika ir sprendimai dažnai buvo ribojami liberalinės ideologijos, jis ne iš esmės smerkė buržuazinę visuomenę, o tik siekė ją pataisyti.

Vinco Kudirkos gyvenimas ir veikla

Vincas Kudirka gimė 1858 metų gruodžio 31 dieną Vilkaviškio apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčių valstiečių šeimoje. Iš tėvo paveldėjo tvirtą būdą, savarankiškumą ir atkaklumą.Iš motinos – meno palinkimą. Jo motina pasak paties V. Kudirkos, gražiai dainavo, labai puikiai margino margučius, labai dailiai sekė pasakas ir prie tų dailių dalykų mane pritraukė”. Iš motinos jis paveldėjo puikų balsą, gerą klausą, stiprų pasakotojo talentą ir iš mažens palinkimą piešti.

Dešimties metų amžiaus V. Kudirka pradėjo lankyti pradinę mokyklą. Jau tuomet jis pasižymėjo gabumais, gražia rašysena ir muzikiniu talentu. 1871 metais baigęs pradžios mokyklą įstojo į Marijampolės gimnazijos pirmą klasę. Ir čia gabumais atkreipė visų dėmesį. Mėgo svečiuotis, o draugija, kurioje dalyvaudavo, buvo lenkiška ar sulenkėjus, tad ir jis pats nepajuto, kaip su ja sutapo, kaip pasidavė jos srovės nešamas. Nors ir lankė lietuvių kalbos pamokas, tačiau jos įtakos jam nedarė.

Baigęs šešias klases ir tėvo verčiamas, 1877 metais V. Kudirka įstojo į Seinų kunigų seminariją. Tačiau, būdamas linksmo ir gyvo būdo jaunuolis, nelinkęs tapti dvasininku, V. Kudirka negalėjo pakęsti slopaus seminarijos režimo bei tvarkos. 1879 metais jis buvo pašalintas dėl “pašaukimo stokos”. Pašalinimas iš kunigų seminarijos V. Kudirką supykdė su išdidžiu tėvu, ir to pykčio šešėlis visą gyvenimą temdė judviejų santykius.

1879 metais V. Kudirka grįžo į Marijampolės gimnaziją, norėdamas ją baigti. Čia jis toliau rašinėjo eilėraščius ir straipsnelius lenkų kalba, buvo nelegalaus gimnazistų laikraštėlio redaktorius ir aktyviausias bendradarbis. Tai buvo pirmieji V. Kudirkos literatūros ir žurnalistikos bandymai.

Tuo metu Marijampolės gimnazijoje viešpatavo lenkiškumo atmosfera. Baigęs šią mokyklą (1881), V. Kudirka save irgi laikė lenku. Jis išvyko studijuoti ne į Maskvą, kur mokėsi nemažas jo draugų būrys, bet į Varšuvos universitetą, nors ir negalėjo ten gauti stipendijos. Vienerius metus paklausęs filologijos paskaitų ir nusivylęs menku dėstymu, V. Kudirka perėjo į medicinos fakultetą. Netekęs namiškių paramos, jis turėjo verstis privačiomis pamokomis, paskaitų perrašinėjimu, grojimu orkestre ir pan.

Varšuva V. Kudirkai atvėrė platesnius akiračius, ir, Lenkijos sostinėje gyvendamas, jis įsitikino, kad Lietuva – ne Lenkija, o lietuviai ne lenkai, ir kad lenkai daug skiriasi nuo sulenkėjusių lietuvių. Marijampolė V. Kudirką buvo gerokai aplenkinus, bet savo siela jis buvo lietuvis ir mėgo viską, kas lietuviška. Tuo metu Varšuvos studentų tarpe buvo gana stiprios anticarinės nuotaikos, kurioms nebuvo abejingas ir V. Kudirka, dėlto jis gana skaudžiai nukentėjo: dėl perrašymo sutrumpinto K. Markso “Kapitalo”, 1885 metais jis buvo suimtas, kalintas ir pašalintas iš universiteto. Po dviejų metų vėl į universitetą priimtas, ir 1889 metais baigė medicinos mokslus. Kitų metų pradžioje V. Kudirka įsikūrė Šakiuose ir ėmė verstis gydytojo praktika. V. Kudirka iš savo tėvų buvo paveldėjęs palinkimą džiovai. Jam dešimtuosius einant nuo džiovos mirė jo motina, vėliau džiova išskynė ir daugiau šeimos narių. Sunkios studento V. Kudirkos gyvenimo sąlygos pagreitino ir jo ligą. 1889 metų pavasarį jam kraujas prasiveržė iš plaučių, ir juo toliau, tuo labiau jam džiova stiprėjo. 1894 metų pabaigoje išvyko į Jaltą (Krymą) gydytis, bet dėl lėšų stokos ten ilgai būti negalėjo: 1895 metais sugrįžo į Lietuvą ir įsikūrė Naumiestyje, atsidėdamas tik literatūros darbui. Tų pačių metų vasarą V. Kudirka dėl lietuviškos veiklos žandarų buvo suimtas, bet dėl kaltę įrodančios medžiagos stokos buvo paleistas. Paskutiniais gyvenimo metais buvo tiek silpnas, jog tik gulėdamas galėjo rašyti. Gyveno vienas, beveik niekieno nelankomas. Kūryba buvo vienintelė paguoda ir kūrė be paliovos, kiek leido senkančios jo jėgos. Prie lovos degdavo žvakė, kad žandarams veržiantis į butą, galėtų savo
rankraščius sudeginti. Mirė Vincas Kudirka 1899 metų lapkričio šeštą dieną Naumiestyje, vėliau, jo garbei pavadintu Kudirkos Naumiesčiu.

Šiuo metu Jūs matote 36% šio straipsnio.
Matomi 879 žodžiai iš 2423 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.