Vinstonas leonardas spenseris čerčilis
5 (100%) 1 vote

Vinstonas leonardas spenseris čerčilis

Įžanga

Aš pasirinkau rašyti referatą apie Vinstoną Čerčilį, nes mano ir kitų manymu šis žmogus absoliutus Antrojo pasaulinio karo didvyris. Čerčilio vardu net buvo pavadintas tankas. Jis buvo gan įdomus žmogus, kuris turėjo stiprę nuojautą kuri niekada jo neapvylė. Vinstonas Čerčilis buvo britų politikas, labiausiai išgarsėjęs būdamas Didžiosios Britanijos premjeru Antrojo pasaulinio karo metais. Jis laikomas vienu svarbiausiu vadovų Britanijos ir viso pasaulio istorijoje. 1953 metais gavo sero titulą ir tais pačiais metais apdovanotas Nobelio literatūros premija. Jis šešiatomio darbo “Antrasis Pasaulinis karas” ir keturių tomų studijos”Angliškai kalbančių tautų istorija” autorius.

Vinstonas Leonardas Spenseris Čerčilis

(1874-1965)

Vinstonas Čerčilis gimė nedideliame Anglijos miestelyje netoli Vudstoko. Jo tėvas – žymus politikas lordas Rendolfas Čerčilis buvo Marlboro kunigaikščio Džono Spenserio Čerčilio sūnus. Motina – amerikiečių milijonieriaus Leonardo Džeromo dukra.

V. Čerčilis mokėsi uždarose mokyklose, taip pat ir Harrow mokykloje, kur mokėsi gana prastai, dažnai buvo baudžiamas už prastus rezultatus ir per mažas pastangas. Dėl nepriklausomo ir maištingo charakterio, kai kuriuos kursus kartojo keliskart, akademiniais pasiekimais nepasižymėjo, tačiau buvo mokyklos fechtavimosi čempionas.

1893 metais iš trečio karto įstojo į Karališkąją karo akademiją Sandherste. Nors tarp stojančiųjų buvo vienas paskutinių iš 102 kadetų, po dvejų metų jau buvo aštuntas pagal pažangumą. Vėliau paskirtas jaunesniuoju leitenantu husarų kavalerijoje. 1895 metais išvyko į Kubą kaip karinis stebėtojas, iš ten rašė straipsnius savaitraščiui „Saturday Review“.

Būdamas politiko sūnus, V. Čerčilis greitai ir pats įsitraukė į politiką, pradėdamas sakyti kalbas XIX amžiaus dešimtojo dešimtmečio Konservatorių partijos susirinkimuose.

1899 V. Čerčilis buvo Oldhame pasiūlytas kandidatu į parlamentą, tačiau rinkimuose pralaimėjo. Tuomet tapo karo korespondentu Pietų Afrikoje, iš kur rašė apie Anglų-būrų karą. Grįžęs, 1900 metais pasinaudojo išaugusiu populiarumu ir buvo išrinktas į parlamentą, kur Bendruomenės rūmuose dirbo nuo 1900 iki 1922 m. bei nuo 1924 iki 1964 m. Pradžioje buvęs konservatoriumi, jis 1904 metais perėjo į Liberalų partiją.

Po 1906 metų rinkimų dalyvavo vyriausybės veikloje, kur sėkmingai dirbo ir 1908 metais paskirtas Prekybos tarybos pirmininku. Nuo 1911 metų buvo atsakingas už karines reformas. Pirmajame pasauliniame kare kelis mėnesius tarnavo Vakarų fronte. Tapęs karinio jūrų laivyno ministru (1911 – 1915) Čerčilis koncentravosi Britanijos karinio jūrų laivyno stiprinimui, ir pasiruošimui karui su Vokietija. Tuo pačiu Čerčilio “rytinė” strategija visiškai nepasisekė. Bandant užgrobti Dardanelo ir Galipolio pusiasalius, britų armija patiriė milžiniškus nuostolius. Čerčiliui teko palikti admiralitetą. 1917 metais D.Loidui Džordžiui pasiūlius dirba koalicinėje vyriausybėje. 1918 – 1922 metais vadovauja karo ir aviacijos ministerijai. Tampa įsitikinusiu antikomunistu.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, V. Čerčilis vėl buvo Pirmasis admiraliteto lordas, atsakingas už karinį laivyną. 1940 metais Čerčilis paskirtas premjeru ir suformavo daugiapartinę vyriausybę. Būdamas ministru pirmininku, jis sukūrė naują – Gynybos ministro postą. Jo uždegančios kalbos buvo labai svarbios kare kovojančiai Jungtinei Karalystei.

V. Čerčilio draugystė su Franklinu D. Ruzveltu užtikrino karinės įrangos ir medžiagų tiekimą Atlanto vandenynu, kai įranga buvo vežama net ir Didžiajai Britanijai neišgalint susimokėti.

Po 1945 metų leiboristų pergalės rinkimuose į parlamentą Čerčilis pasitraukia į atsargą, tačiau toliau aktyviai dalyvauja politikoje. 1946 metais JAV, Fultone jis kviečia angliškai kalbančias tautas vienytis, kovojant su komunizmu. Čerčilis nedviprasmiškai mini totalitarinio režimo pavojų, ko geros jisai pirmasis ir pavartojo “geležinės uždangos” terminą. V. Čerčilis 1946 m. kovą pasakė savo garsiąją kalbą, kurią daugelis laiko Šaltojo karo paskelbimu. Joje buvos sakoma: „Nuo Štetino prie Baltijos iki Triesto prie Adrijos nusileidusi geležinė uždanga uždengė visą žemyną. Tokios senosios sostinės kaip Varšuva, Berlynas, Viena, Praha, Budapeštas, Belgradas, Budapeštas, Sofija, ir kiti miestai bei jų žmonės yra atsidūrę Sovietų įtakoje ir kai kuriais atvejais labai smarkiai įtakojami iš Maskvos“.

Tiesa, po pakartotinio tapimo ministru pirmininku (1951 metais), jis kiek pakeičia poziciją. Jis nelaiko tikslinga tęsti spaudimą SSRS. 1955 metais Čerčilis dėl pablogėjusios sveikatos pasitraukia iš politikos.

Santrauka:

Vinstonas Čerčilis -vienas žymiausių XX a. politikų, daug prisidėjęs prie sąjungininkų pergalės Antrajame pasauliniame kare ir padaręs nemažai įtakos pokario Europos politinei raidai. 1940-1945 m. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas. Čerčilis buvo vienas pirmųjų politikų, parėmusių Richardo Nikolauso Kudenhovės-Kalergio iškeltą Paneuropos idėją ir
dar prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui ne kartą teigęs, kad Europai būtina vienytis. 1940 m. jis pasiūlė sąjungą Prancūzijai. Po karo Čerčilis tapo Europos integracijos politikos simboliu. 1946 m. garsiojoje Ciūriche pasakytoje kalboje jis įrodinėjo, kad atėjo laikas kurti Jungtines Europos Valstijas. Čerčilis palaikė tarptautinį komitetą Jungtinių Europos Valstijų reikalu, 1948 m. Europos kongreso sesijoje Hagoje buvo jo garbės prezidentas, o įkūrus Europos judėjimą- vienas iš jo globėjų. Tačiau suvienytoje Europoje jis nematė vietos Didžiajai Britanijai; buvo įsitikinęs, kad Europą reikia kurti per Vokietijos ir Prancūzijos susitaikymą ir kad abi šios valstybės turi perimti vadovavimą žemynui. 1951 m., vėl tapęs konservatorių ministru pirmininku, iš esmės vykdė tokią pat Europos politiką kaip ir leiboristai- apsiribojo tarpvyriausybiniu bendradarbiavimu ir laikėsi nuošalyje nuo Europos Bendrijų kūrimo procesų.

Juodas Jaltos šešėlis

Jaltos konferencijoje, vykusioje prieš 60 metų, 1944 m. vasario 4-11 d., Sovietų Sąjungos „tautų tėvas ir mokytojas“ J.Stalinas, JAV prezidentas F.Ruzveltas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas V.Čerčilis bei šių šalių užsienio reikalų ministrai suderino karo su Vokietija baigiamojo etapo planus. Bet svarbiausia – F.Ruzveltas ir V.Čerčilis atidavė savo sąjungininkui Stalinui Baltijos valstybes ir vos ne pusę Europos. Taigi Jaltos konferencijoje ilgiems dešimtmečiams buvo nulemtas tų valstybių likimas. Tos sovietinės okupacijos metais buvo nužudyta ir ištremta nesuskaičiuojama daugybė Stalino okupuotų šalių žmonių, suluošinti jų gyvenimai, o tos okupacijos pasekmės jaučiamos iki šiol.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1015 žodžiai iš 3303 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.