Virskinimas
5 (100%) 1 vote

Virskinimas

VIRŠKINIMAS IR MITYBA

Virškinamųjų traktų palyginimas

Dauguma gyvūnų turi kokią nors žarną arba virškinamąjį traktą, kur maistas suvirškinamas iki mažų maistinių medžiagų molekulių, galinčių pereiti plazminę membraną. Virškinimas padeda palaikyti homeostazę, teikdamas ląstelių gyvybę palaikančias medžiagas. Virškinamajame trakte 1) maistas nuryjamas, 2) suskaidomas į mažas molekules, kurios gali pereiti plazmines membranas, 3) absorbuoja maisto medžiagų molekules ir 4) pašalina nesuvirškinamas liekanas.

Žarna būna visiškai arba nevisiškai išsivysčiusi

Nevisiškai išsivysčiusi žarna turi vieną angą, paprastai vadinamą burna. Gyvūno su nevisiškasi išsivysčiusia žarna pavyzdys yra planarija. Ji yra plėšri ir minta daugiausia mažesniais vandens gyvūnais. Jos virškinimo sistemą sudaro tik burna, ryklė ir žarna. Kai kirmėlė maitinasi, jos ryklė išsikiša už burnos ribų. Planarija visu kūnu apsivynioja apie auką ir savo raumeninga rykle po truputį ją siurbia. Virškinamojoje ertmėje esantys virškinimo fermentai leidžia šiek tiek vykti ląsteliniam (už ląstelės ribų) virškinimui. Virškinimas baigiasi ląstelėse, kurios iškloja ertmę, išsišakojančią po visą kūną. Visos kūno ląstelės yra netoli nuo žarnos, todėl maisto medžiagoms paskirstyti užtenka vien difuzijos.

Planarijų virškinimo sistemai būdinga tai, kad neturi specializuotų dalių. Ji yra kaip maišelis, nes ryklė tarnauja ne tik maisto patekimo anga, bet ir nesuvirškintų medžiagų šalinimo anga. Šiomis aplinkybėmis dalių specializacija nevyksta.

Planarijos turi pakitusių parazitinių giminaičių. Pvz., kaspinuotis visai neturi virškinimo sistemos – jis tiesiog sugeria iš kūną supančių virškinamųjų sulčių maisto medžiagų molekules. Todėl jo kūno sienelė labai pakitusi: joje yra milijonai mikroskopinių pirštikų išaugų, padidinančių siurbiamąjį paviršių.

Priešingai planarijoms, sliekų žarna visiškai išsivysčiusi, tai reiškia, kad joje yra tik burna, ir išeinamoji anga. Sliekai daugiausia minta suardytomis organinėmis medžiagomis. Raumeninga ryklė siurbdama įtraukia maistą. Maisto saugojimo vieta, vadinama gurkliu, turi plonas, išsitempiančias sieneles. Malamasis skrandis turi storas, raumeningas, maisto smulkinimui ir malimui skirtas sieneles. Virškinimas yra neląstelinis – jis vyksta žarnoje. Maisto medžiagoms įsiurbti virškinamojo trakto paviršius dažnai būna padidėjęs; slieko atveju tą daro žarnos raukšlė, vadinama tiflozoliu. Nesuvirškintos liekanos išeina iš kūno per išeinamąją angą. Slieko virškinamojo trakto dalių specializacija yra akivaizdi, nes visos jo dalys – ryklė, gurklys, malamasis skrandis ir žarna – atlieka tam tikrą funkciją.

Įdomu tai, kad kai kurie sliekų jūriniai giminaičiai yra daugiašerės žieduotosios kirmėlės, gyvenančios įvairios konstrukcijos vamzdeliuose. Plunksnuoti šių kirmėlių čiupikliai surenka iš vandens smulkias daleles ir mikroskopinį planktoną. Šių kirmėlių virškinamasis traktas atrodo kaip paprastas ir nediferencijuotas vamzdelis.

Priešingai, nevisiškai išvystytai, į maišelį panašiai žarnai, burną ir išeinamąją angą turinti visiškai išvystyta žarna gali turėti daug specializuotų dalių, tai priklauso nuo gyvūno gyvenimo būdo.

Mityba yra nenutrūkstama arba nutrūkstama

Geldutė maitinasi nenutrūkstamai, ji dažnai vadinama filtruotoju. Per įtekamąjį sifoną (plyšio formos angą) vanduo visą laiką teka į mantijos ertmę, ir ant žiaunų nusėda atneštos dalelės. Įtekamojo sifono dydis leidžia vidun patekti tik nedidelėms dalelėms, kurios prilimpa prie žiaunų. Blakstienėlių judesiai varo tinkamo dydžio daleles prie burnos skiaučių, kurios per burną daleles stumia į skrandį. Didelė virškinimo liauka išskiria fermentus, tačiau manoma, kad visame virškinamajame trakte esančios ameboidinės ląstelės baigia virškinimo procesą viduląsteliniu būdu.

Jūrinės daugiašerės žieduotosios kirmėlės vadinamos filtruotojais, nes į jų virškinamąjį traktą patenka tik nedidelės dalelės. Didesnės dalelės atmetamos. Aktyvūs filtruotojai yra tikrieji banginiai. Jų ūsai, kaip spurguota uždanga kabo nuo gomurio (burnos viršaus) ir iš vandens košia mažas krevetes, vadinamas kriliu. Kas kelias minutes banginis nukošia apie toną krilio.

Kalmaras – nutrūkstamo maitinimosi pavyzdys. Kalmaro kūnas aptakus, todėl jis greitai juda vandenyje; varomas reaktyvinės jėgos (stipraus vandens išstūmimo per vamzdinį piltuvą). Kalmaro galvą supa dešimt čiuptuvų, iš kurių du gaudomieji (gaudant grobį, jie išsitempia). Čiuptuvų siurbtukai turi dantytus žiedus. Šie čiuptuvai čiumpa grobį (žuvis, krevetes, kirmėles) ir atneša jį prie panašų į snapą kalmaro žandikaulių. Padedant dantytam liežuviui – trintuvei (arba radulei), žandikauliai atplėšia gabalus nuo patekusio į burną grobio. Stemplė eina į skrandį ir akląją žarną (užrarą maišą), kur ir vyksta virškinimas. Tiek nenutrūkstamos mitybos žolėdžiai, tiek ir plėšrūnai turi turėti vietos maistui saugoti.

Nenutrūkstamai besimaitinantiems, pvz., sėsliems filtruotojams, maisto sandėliavimo vietos nereikia; maisto sandėliavimo vieta reikalinga nutrūkstamai besimaitinantiems, pvz., žolėdžiams ir plėšrūnams.

Dantys

ir virškinamasis traktas pritaikyti maistui

Kai kurie gyvūnai yra visaėdžiai, jie minta ir augalais, ir gyvūnais. Kiti yra žolėdžiai – jie minta vien augalais. Dar kiti yra mėsėdžiai – jie ėda tik kitus gyvūnus. Tarp bestuburių yra visaėdžių, pvz., filtruotojai – geldutės ir daugiašerės žieduotosios kirmėlės. Moliuskai (pvz., sausumos sraigės) ir kai kurie vabzdžiai (pvz., žiogai ir skėriai) yra žolėdžiai. Vorai – mėsėdžiai, kaip ir geldutėmis mintančios jūrų žvaigždės. Jūrų žvaigždė atsistoja virš geldutės ir ambulakrinėmis kojytėmis atplėšia kriauklę. Tada ji išverčia dalį skrandžio ir pradeda virškinti dar geldutei tebebandant užsiverti. Kai kurie bestuburiai yra kanibalai. Išbadėjusi maldininko patelė pradeda ėsti savo patiną dar tebevykstant poravimuisi.

Žinduolių dantys ir jų išsidėstymas skiriasi atsižvelgiant į mitybos būdą. Kaip ir meškėnai, žiurkės bei rudieji lokiai, žmogus priklauso visaėdžiams. Todėl jo dantys išsidėstę ir prisitaikę kramtyti tiek augalinį, tiek ir mėsišką maistą. Suaugęs žmogus turi trisdešimt du dantis. Kiekvieno žandikaulio yra keturių rūšių dantys: du kaplių formos kandžiai skirti pjauti; vienas smailas iltinis dantis – plėšyti, du gana plokšti prieškrūminiai dantys – malti ir trys labai plokšti krūminiai dantys – susmulkinti (sutrinti).

Tarp žolėdžių Australijos koala pasižymi tuo, kad minta vien tik eukaliptų lapais. Yra ir daug kitų žinduolių mintančių šakelėmis, žieve ir lapais. Žolėmis minta besiganantieji, pvz., arkliai. Arklys turi aštrius, lygius kandžius, kuriais lygiai, tvarkingai nuskuta žoles, bei didelius, plokščius prieškrūminius ir krūminius dantis žolei sumalti ir susmulkinti. Smarkus sutrynimas suardo augalų ląstelių sieneles, ir leidžia akląja žarna vadinamoje virškinamojo trakto dalyje gyvenančioms bakterijoms pasiekti celiuliozę ir ją virškinti. Kiti besiganantieji, pvz., karvės ir elniniai žvėrys, priklauso atrajojantiems. Priešingai negu arkliai, jie skabo žolę greitai ir praryja iš dalies sukramtytas žoles. Jos patenka į ypatingą skrandžio dalį, vadinamą didžiuoju skrandžiu. Čia mikroorganizmai pradeda virškinti. Jų veiklos rezultatas, vadinamas gromuliu, atryjamas, kai gyvūnas nebesigano. Prieš praryjant galutiniam virškinimui, gromulys vėl kramtomas.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 1219 žodžiai iš 3615 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.