VIRŠKINIMO ORGANŲ SISTEMA (v.o.s.)
Virškinimo organų sistemą jungia daug įvairių organų, kurių pagrindinė
funkcija aprūpinti organizmą energrtinėmis ir plastinėmis medžiagomis.
Šios sistemos organai taip paruošia augalinės, bei gyvūninės kilmės medž.,
kad jas galėtų įsisavinti organizmas.
Žmogaus v.o.s. sudaro 8-10 m. kanalas ir stambios virškinimo liaukos: kasa
ir kepenys. V.o.s.prasideda burnos ertme. Joje esantys dantys ir liežuvis
mechaniškai susmulkina maistą. Liežuvio skonio organai įvertina jo kokybę,
seilės jį suvilgo, sudrėkina.
Toliau maisto tyrė per žiotis patenka į ryklę. Iš jos į stemplę. Per
stemplę maistas patenka į praplatėjusią virškinimo sistemos dalį- skrandį.
Čia prasideda virškinimas, baltymų skaidymas. Maisto tyrė su apvirškintais
baltymais nuslenka iš skrandžio į plonąją žarną, į jos pradinę dalį-
dvylikapirštę žarną, kur atsiveria kasos ir kepenų ištekamieji latakai. Per
juos atiteka svarbiausios virškinimo sultys. Taigi dvylikapirštėje žarnoje
suvirškinama 2/3maisto.
Sekančioje plonosios žarnos dalyje- tuščiojoje žarnoje suvirškinamos
likusios maisto medž. Prasideda rezorbcija- suvirškintų maisto medž.
įsiurbimas. Jis vyksta ir paskutinėje plonosios žarnos dalyje- klubinėje
žarnoje. Iš plonosios žarnos likusi tyrė pereina į storąją žarną, kur
įsiurbiamas H2O ir mineralinės medž. bei formuojasi išmatos. Per galinę
storosios žarnos dalį- tiesiąją žarną išmatos pašalinamos. Tiktai burnos
ryklės ir iš dalies ryklės sienoje yra skeleto elementų: kaulų, kremzlių.
Kitur virškinamojo trakto siena visur minkšta, susideda iš epitelio,
jungiamojo audinio ir raumenų. Sienoje yra liaukų, limfoidinių darinių.
Gausu kraujagyslių ir nervų iš suminėtų audinių hyra susidarę 3 klodai:
gleivinis, raumeninis ir serozinis. Jie būdingi ne tik virškinamiesiems bet
ir kvepuojamiesiems bei šalinimo ir lytiniams organams. Organai, kurie
neturi serozinio dangalo turi adventiciją. Šis puriojo jungiamojo audinio
dangalas prasidėjęs nuo raumeninio pereina į kito organo adventiciją, tai
lyg tarpinis kelių organų derinys. Adventicija sujungia gretimus organus į
vieną kompleksą nepriklausomai nuo jų sisteminės priklausomybės.BURNOS ERTMĖ (b.e.)
Pradinė virškinamojo trakto dalis. Joje tikrinamas maisto skonis,
temperatūra, konsistencija ir prasideda virškinimas. Burnoje maista
susmulkinamas, sumaišomas su seilėmis. Čia iš dalies jis veikiamas seilių
fermentų pakinta ir chemiškai.
B.e. dalijama į prieangį ir tikrąją b.e. Prieangiu vadiname plyšį, kurį iš
išorės sudaro lūpos ir skruostai, iš vidaus žandikaulių dantinės ataugos ir
abi dantų eilės. Tikrąją b.e. riboja žandikaulis ir žandikaulių dantinės
ataugos iš viršaus kietasis ir minkštasis gomurys iš apčios- burnos
diafragma. Užpakalyje b.e. pro neporinę angą susisieia su rykle.GOMURYS (g.)
Yra kietasis ir minkštasis g.
Kietąjį g. sudaro viršutinio žandikaulio gomurinės ataugos ir gomurikaulių
gulsčiosios plokštelės padengtos gleivine suaugusia su antkauliu.
Minkštąjį g. sudaro jungiamojo audinio plokštelė- aponeurozė ir raumenys iš
viršaus ir apačios apkloti gleivinės. Priekinių kraštų minkštasis g.
mrisitvirtina prie užpakalinio kietojo g. krašto. O užpakalinis- gomurio
burė laisvai kabo atskirdamas nosiaryklę nuo burininės ryklės dalies, nuo
užpakalinio krašto žemyn nutysta nedidelė atauga liežuvėlis.
LIEŽUVIS
Raumeninis organas padengtas gleivinės su liaukutėmis ir limfiniais
dariniais. Jame gausu kraujagyslių ie nervų. Jis visiškai užpildo uždaros
burnos ertmę. Liežuvyje skiriame: viršūnę, kūną ir šaknį. Šaknis suaugusi
su paliežuviniu kaulu. Viršutinis liežuvio paviršius vadinamas jo nugara.
Liežuvio raumenys sudaro pagrindinę šio organo masę ir skirstomi į 2
grupes:
1) vidiniai raumenys- prasideda ir prisitvirtina liežuvyje.
2) išoriniai- prasideda nuo įvairių kaulų, o pasibaigia liežuvyje.
Vidiniai raumenys išsidėsto liežuvyje trim viena kitai statmenomis
kryptimis: išilgine, skersine ir statmena. Susitraukdami raumenys keičia
liežuvio formą, judina jį, traukia jį į priekį, atgal, į šonus, pakelia,
bei nuleidžia. Judėdamas liežuvis maišo kramtomą maistą, nustumia kasnį iš
burnos pro žiotis į ryklę.
Be to žmogaus liežuvis yra kalbos organas. Liežuvio ir visos burnos ertmės
gleivinė susideda iš daugiasluoksnio plokščiojo epitelio ir puriojo
jungiamojo audinio. Jo nugaroje visą gleivinę dengia įvairių rūšių
iškilumos, liežuvio speneliai ir todėl jis atrodo kaip aksomas. Liežuvio
speneliai yra jungiamojo audinio išaugos, kurias dengia epitelio skiriamos
4 liežuvio spenelių rūšys:
siūliniai
grybiniai
piliminiai
lapo pavidalo
Siūliniai speneliai gausiausi ir kartu mažiausi. Jie dengia 2 priekinius
liežuvio nugaros trečdalius. Šiuose speneliuose yra bendro jutimo nervų
receptoriai. Visų kitų rūšių speneliai turi skonio jutimo nervinių galūnių.
Liežuvio šaknies gleivinėje yra
limfoidinio audinio darinys- liežuvio
migdolas.DANTYS
Dantys sudaryti iš paties kiečiausio organizmo audinio. Jie įsitvirtinę
abiejų žandikaulių dantinių ataugų duobutėse įkalu. Skiriamos 3dantų dalys:
šaknis, kalelis ir vainikas. Šaknis yra žandikaulių duobutėse. Vainikas
išlenda virš žandikaulio ataugų ir sudaro matomą danties dalį. Kaklelis yra
siaura juostelė tarp šaknies ir vainiko. Kiekvieno danties viduje yra ertmė
užpildyta iš kraujagyslių ir nervų sudaryta danties minkštimo. Dantis
sudarytas iš 3 medžiagų: dentino, emalės ir cemento. Dentinas sudaro beveik
visą danties masę. Danties vainiką dengia emalis, o šaknį cementas. Pagal
formą skiriamos 4dantų rūšys: kandžiai, iltys, kapliai, krūminiai.
Žmogaus dantys pasikeičia. Pradžioje vaikams išdygsta laikini pieniniai, o
vėliau juos pakeičia pastovieji. Pieninių dantų išdygsta 20. Jų formulė
[pic]
Tai reiškia, kad žandikaulio tiek viršuj tiek apačioj yra 2kandžiai,