Virškinimo sistemos organų ligos
Dantų ėduonis (kariesas) – danties kietųjų medžiagų audinių liga, dėl kurios dantis ima irti. Nevalant dantų arba netinkamai juos prižiūrint, tarpdančiuose kaupiasi maisto liekanos ir atsiranda palankios sąlygos veistis bakterijoms. Jos sudaro bakterijų dangą, arba apnašą. Misdamos angliavandeniais, bakterijos apnaše išskiria rūgštis, ardančias dantų audinius.
Kad išvengtume dantų ėduonies reikia kruopščiai valyti dantis, valgyti mažiau saldumynų, nekąsti kietų saldainių, riešutų. Išsyk po karšto valgio negalima gerti šalto vandens ar valgyti ledų, ir atvirkščiai. Svarbu nuolat, bent 2 kartus per metus, tikrintis pas stomatologą ir nedelsiant į jį kreiptis, pastebėjus nors menką danties gedimą, valgyti fluoro turinčius maisto produktus.
Dantų akmenys. Susidaro blogai prižiūrint burną, sutrikus medžiagų apykaitai, sergant dantenų, burnos gleivinės, skrandžio bei žarnyno ligomis. Dantų akmenys – tai ant dantų susi- kaupusios ir per ilgesnį laiką susikristalizavusios nuosėdos. Dažniausiai susidaro tarpdančiuose, apie danties kaklą, vidiniame dantų paviršiuje.
Kad išvengtume dantų akmenų svarbiausia – nuolat ir tinkamai valyti dantis, be to, valgyti mažiau saldumynų, daugiau rupaus maisto (jis gerai nuvalo apnašas). Susidariusius akmenis reikia 2 kartus per metus šalinti. Šią procedūrą atlieka gydytojas stomatologas.
Dantenų uždegimas. Jį sukelia bakterijos ar virusai, dantų apnašos. Susergama ir dėl vitaminų stokos, apsinuodijus sunkiaisiais metalais, sergant virškinimo trakto ir kt. ligomis. Dantenos paburksta, kraujuoja, iš burnos sklinda nemalonus kvapas, gali pakilti temperatūra. Dantenų uždegimas ir jo sukelti pūliniai kenkia kitiems organams ir organų sistemoms.
Kad išvengtume dantenų uždegimo reikia šalinti dantenų apnašas ir akmenis, burną skalauti dezinfekuojančiais tirpalais, laikytis burnos higienos.
Apsinuodijimai. Apsinuodyti galima nešviežiu ar nekokybišku maistu, vaistais, grybais. Apsinuodijimo požymiai – pykinimas, galvos svaigimas ir skausmas, pakilusi temperatūra, skrandžio, pilvo skausmai, vėmimas ar viduriavimas. Sunkiau apsinuodijus, galima netekti sąmonės.
Apsinuodijus svarbu greitai pašalinti maistą iš skrandžio: išgerti apie 2 l pasūdyto šilto vandens ir, dirginant liežuvio šaknį, sukelti vėmimą. Procedūrą reikia kartoti 2-3 kartus. Galima išgerti 2-3 tabletes medicininės anglies. Sunkesniais atvejais reikia kreiptis į gydytoją.
Gastritas (skrandžio uždegimas). Susergama suvalgius sugedusių ar potogeniniais mikroorganizmais apkrėstų, taip pat sunkiai virškinamų, labai riebių maisto produktų (keptos riebios žąsienos, kiaulienos). Ligonis netenka apetito, jaučia skausmą skrandyje, pykinimą, vemia.
Kad išvengtume gastrito derėtų maitintis tik šviežiais ir tinkamai paruoštais maisto produktais, gerai juos sukramtyti, nevartoti alkoholio. Susirgus reikia plauti skrandį, laikytis dietos.
Skrandžio opa (žaizda), dvylikapirštės žarnos opa. Dėl netinkamos mitybos, nervinių sukrėtimų, rūkymo, nesaikingo alkoholio vartojimo gali sutrikti virškinimas skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje. Skrandyje ima skirtis daugiau ir didesnio rūgštingumo sulčių, o šarminė dvylikapirštės žarnos terpė jų neįstengia neutralizuoti. Dėl to skrandžio ir dvylikapirštės žarnos sieneles sauganti gleivinė suplonėja ir joje gali atsirasti opų. Jos sukelia stiprius skausmus. Ligai progresuojant, kartais vemiama krauju.
Kad išvengtume skrandžio opų (žaizdų), dvylikapirštės žarnos opų svarbu laikyti racionalaus darbo ir poilsio režimo, vengti streso, nuolatinės nervinės įtampos, reguliariai ir tinkamai maitintis, nevartoti alkoholinių gėrimų, nerūkyti. Susirgus privalu laikytis dietos, dienotvarkės ir vykdyti gydytojo nurogymus.
Kirmėlinės ligos (helmintozės). Kai į maistą patenka kirmėlių kiašinėlių arba jų lervų, apsikrečiama kirmėlėmis. Jos ne tik žaloja virškinimo organus, bet ir stipriai apnuodija mūsų organizmą savo medžiagų apykaitos metu susidariusiomis nuodingo- siomis medžiagomis (toksinais). Kai kurių kirmėlių, pavyzdžiui, trichinų, lervos paplinta po visą organizmą.