Virtuali prekyba birzoje dokumentas
5 (100%) 1 vote

Virtuali prekyba birzoje dokumentas

Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazija

Turinys

Ekonomika……………………………………………………………………………………………………………3

Ekonomika, Mikroekonomika ir Makroekonomika……………………………………………………3

Kada ekonomika auga?…………………………………………………………………………………………..4

Kaip keitėsi Lietuva 2001-2005 metais ekonominiu atžvilgiu……………………………………..5

Lietuvos vertybinių popierių rinka ir Depozitoriumo vaidmuojoje……………………………….5

Pinigų rinkos priemonės…………………………………………………………………………………………7

Obligacijos……………………………………………………………………………………………………………7

Akcijos…………………………………………………………………………………………………………………8

Biržos makleris……………………………………………………………………………………………………10

Vilniaus vertybinių popierių birža………………………………………………………………………….11

Lietuvos Nacionalinės Vertybinių Popierių Biržos Istorija……………………………………….11

Apie Lietuvos VP rinką………………………………………………………………………………………..15

Bendra Baltijos VP rinka………………………………………………………………………………………17

Prekyba ir narystė………………………………………………………………………………………………..17

Apie „Finastą“……………………………………………………………………………………………………..18

Investicinė veikla…………………………………………………………………………………………………19

Svarbiausi Finastos įvykiai……………………………………………………………………………………20

Finastos Čempionatas 2006…………………………………………………………………………………..21

“Investuotojo” konkursas………………………………………………………………………………………21

Taisyklės…………………………………………………………………………………………………………….22

Žodynėlis……………………………………………………………………………………………………………25

Mūsų dalyvavimas „Investuotojo“ konkurse……………………………………………………………27

Mūsų tikslai ir uždaviniai……………………………………………………………………………………..28

Mūsų komandos įspūdžiai……………………………………………………………………………………………….28

Priedai………………………………………………………………………………………………………………..29

Literatura……………………………………………………………………………………………………………32

Ekonomika

Ekonomika- tai mokslas, padedantis iš visų ribotų išteklių panaudojimo elternatyvą pasirinkti geriausią.

Ekonominė politika – tai valstybės valdančių ir opozicinių partijų suformuluotų principų, uždavinių, veiksmų ir priemimnių visuma, skirta ekonomikos organizavimui ir valdymui. Ekonominė politika skirstoma į vidaus ir užsienio.

Svarbiausias ekonomikos veikimo dėsnis – paklausos ir pasiūlos pusiausvyra.

Ekonominės politikos sudedamosios dalys:

– mokslinė – mechaninė;

– technologinių investicijų;

– materialinių išteklių;

– finansinė;

– mokesčių;

– kainų kreditų;

– struktūrinė;

Atsižvelgiant į ekonominės politikos principų reikalavimus, vienam ar net keliems dešimtmečiams rengiamos tikslinės programos (mokslo ir technikos, energetikos, aagrarinės ir kt.)

Ekonominės politikos vaisingumas priklauso nuo tikių veiksnių, kaip valstybės partijų ir specialistų sugebėjimas perengti racionalią ekonominę strategiją ir taktiką, nuo mokėjimo ją įgyvendinti.

EKONOMIKA, MIKROEKONOMIKA IR MAKROEKONOMIKA

Ekonomiką galima suvokti, kaip visumą apsisprendimų, kuriuos sudaro vartotojai, valdžios žmonės.

Ekonomikos studijos skyla į dvi dideles tarpusavyje susijusias, net gana savarankiškas dalis: mikroekonomiką ir makroekonomiką.

Makroekonomika – ekonomikos kaip visumos studijos. Čia nagrinėjamos tokios problemos, kaip infliacija, nedarbas ir ekonomikos augimas. Makroekonomika analizuoja, kaip rutuliojasi visas valstybės ūkis,kaip kuriamas ir paskirstomas visuminis produktas.

Mikroekonomika – tai individualių dalių, kurios sudaro ekonomikos lauką, studijos. Taigo mikroekonomika nagrinėja ekonominius individualių (šeimos) ūkių ir verslo įmonių pasirinkimą. Domimasi vartotojais, pirkėjais ir pardavėjais, verslininkais ir dirbančiaisiais.

KADA EKONOMIKA AUGA?

Ekonomikos augimas- tai pastovus prekių ir paslaugų gamybos didėjimas. Ekonomikos augimą skatina ir technologiniai pokyčiai ir turimų gamybos išteklių – darbo
jėgos ir kapitalo tobulinimas.

Jei gerėja šalyje savų išteklių – darbo jėgos ir kapitalo – kokybė ir jų tarpusavio sąveika, tai galime kalbėti apie ekonomikos augimą.

Valstybės sukuriamas BVP priklauso nuo šalies darbuotojų išsilavinimo, jų darbo kokybės ir kultūros lygio. Išsilavinę darbuotojai visada pagamins daugiau negu mažiau išsilavinę.

Kartu mažėja ir investicijų į kapitalą – įrengimus, prietaisus, pastatus – reikšmė. Kuo daugiau kapitalo ir žmogaus išteklių, kuo geresnė jų kokybė, tuo efektyvesnė ekonomika ir didesnis ekonominis augimas.

BVP augimas

KAIP KEITĖSI LIETUVA

2001-2005 METAIS EKONOMINIU ATŽVILGIU

• sukurta 100 000 naujų darbo vietų; vien šiais metais įdarbinta 64 tūkstančiai žmonių;

• minimali alga padidinta nuo 430 lt iki 500 lt, neapmokestinamasis minimumas – nuo 214 Lt iki 290 Lt, vidutinis mėnesio darbo užmokestis išaugo nuo 970 Lt iki 1222 Lt;

• bazinė pensija padidinta nuo 147 Lt iki 172 Lt, vidutinė senatvės pensija išaugo nuo 318 Lt iki 400 Lt;

• pelno mokestis sumažintas nuo 29 proc. iki 15 proc.;

• PVM mokestis sumažintas nuo 18 proc. iki 5 proc. (gyventojai sutaupė 40 mln. Lt), socialiai remtiniems žmonėms komunalinių mokesčių kompensacijoms skirta 150 mln. Lt;

• Kiekvienam vaikui nuo 3 iki 7 metų mokami „vaiko pinigai“ – 50 Lt;

• Vyriausybės parama žemės ūkiui padidinta nuo 618,7mln. iki 812,1 mln. Lt (31 proc.), o parama specialiajai kaimo rėmimo programai – nuo 266 mln. lt iki 375,5 mln. Lt (41 proc.)

• Žemdirbių kasmetinės realizacijos pajamos išaugo nuo 5200 Lt iki 8000 Lt;

• Žemės ūkis ir kaimo plėtra gavo 370 mln. Lt SAPARD lėšų;

• Gyventojų indėliai išaugo nuo 5 mlrd. Lt iki 8 mlrd. Lt;

• Pasaulio banko duomenimis, Lietuva tapo viena iš 10 labiausiai investicinę aplinką reformavusių pasaulio valstybių.

LIETUVOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKA IR DEPOZITORIUMO VAIDMUO JOJE

Vertybiniai popieriai (VP) – tai serijomis išleidžiamos finansavimo priemonės, patvirtinančios dalyvavimą akciniame kapitale arba (ir) teises, kylančias iš kreditinių santykių, bei suteikiančios teisę gauti dividendus, palūkanas ar kitas pajamas. VP rūšys – akcijos, obligacijos, Vyriausybės vertybiniai popieriai, taupymo lakštai, teisės ir kt. Išsamiau apie tai – Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių rinkos įstatyme ir Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme.

Vertybiniai popierių apyvarta gali būti pirminė (pasiūlymas įsigyti VP jų išleidimo metu bei jų perleidimas investuotojų nuosavybėn) ir antrinė (pasiūlymas įsigyti jau išleistų į apyvartą VP, taip pat jų perleidimas kitiems investuotojams). Akcinės bendrovės akcijos ir obligacijos, Vyriausybės vertybiniais popieriai gali būti platinami ir jais prekiaujama viešai kreipiantis į visuomenę ir (arba) kreipiantis į daugiau kaip 100 asmenų (vieša VP apyvarta). Pagal sandorio vietą yra išskiriama biržinė ir užbiržinė VP apyvarta.

Lietuvoje vertybinių popierių rinkos infrastruktūrą sudaro:

a) Vilniaus vertybinių popierių birža (VVPB) – akcinė bendrovė, įsteigta VP pasiūlos ir paklausos koncentravimui, sudaranti galimybę visiems rinkos subjektams per viešosios apyvartos tarpininkus operatyviai sudaryti sandorius pagal kursą, realiai atspindintį susiklosčiusios VP rinkos konjunktūrą.

b) Viešosios apyvartos tarpininkai – finansų maklerio įmonės arba banko specializuoti finansų maklerio padaliniai (toliau – FMĮ), investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės. Priklausomai nuo įmonės rūšies ir kategorijos jie:

• savo ir klientų vardu bei lėšomis atlieka VP pirkimo ir pardavimo operacijas,

• konsultuoja investuotojus VP kainų ir investavimo į juos klausimais,

• valdo savo klientų VP portfelius,

• atidaro klientams VP ir pinigų sąskaitas ir yra atsakingi už klientų nuosavybės teisės įrodymą į vertybinius popierius.

Viešosios apyvartos tarpininkas, apskaitantis(saugantis) sandorio objektu esančius VP ir(ar) pinigines lėšas, bet nevykdantis kliento pirkimo – pardavimo pavedimo, vadinamas VP ir(ar) piniginių lėšų saugotoju.

c) Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (LCVPD arba Centrinis depozitoriumas)

d) Kliringo bankas – Lietuvos banko mokėjimo sistema LITAS, užtikrinanti piniginių atsiskaitymų įvykdymą už sandorius su VP tarp FMĮ ir bankų pagal gautas iš Centrinio depozitoriumo atsiskaitymo nurodymus. Centrinis depozitoriumo vertybinių popierių atsiskaitymų sistema ir Kliringo bankas užtikrina VP ir lėšų pervedimo vienalaikiškumo principą.

e) Emitentai – tai fiziniai arba juridiniai asmenys (tarp jų ir Finansų ministerija ir Lietuvos bankas), savo vardu siūlantys leisti ar leidžiantys vertybinius popierius, siekiant pritraukti laisvas investuotojų lėšas.

f) Investuotojai – tai fiziniai arba juridiniai asmenys, savo vardu nuosavybės teise turintys bent vieną kokios nors bendrovės vertybinį popierių.

g) Klientai – tai fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie naudojasi FMĮ teikiamomis paslaugomis perkant ir parduodant VP biržoje ar už biržos ribų, gauna konsultacijas investavimo klausimais, suteikia makleriams įgaliojimus tvarkyti ar valdyti jų VP portfelį, turi finansų maklerio įmonėse atsidarę VP sąskaitas.

h)
Vertybinių popierių komisija (VPK) – valstybinė institucija, atliekanti VP rinkos priežiūros ir reguliavimo, investuotojų apsaugos bei kitas Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių rinkos įstatyme numatytas funkcijas

PINIGŲ RINKOS PRIEMONĖSPinigų rinkos priemone laikytina tokia priemonė, kurią galima per trumpą laiką ir be nuostolių investuotam kapitalui paversti pinigais. Grynieji pinigai, indėliai bankuose, iždo vekseliai (trumpalaikiai – iki 1 metų – Vyriausybės vertybiniai popieriai), pinigų rinkos fondų vienetai laikomi pinigų rinkos priemonėmis. Pinigų rinkos priemonės yra trumpalaikės investicijos, todėl mažai tikėtina, kad per trumpą investavimo laikotarpį rinkos kaina nenumatytai kis nepalankia kryptimi. Taigi rizika maža, o būsimas pajamas žinai iš anksto, bet ir pajamingumas nedidelis. Pinigų rinkos priemonės nėra gera apsauga nuo infliacijos tiek dėl mažo pajamingumo, tiek dėl to, kad fiksuotos palūkanos nustatytos iš anksto.

Verta paminėti, kad kiekvienas investuotojas turi turėti atsidėjęs šiokią tokią pinigų sumą nenumatytiems atvejams.

OBLIGACIJOSObligacijos – tai paprasčiausia paskola Vyriausybei, bankui ar kuriai nors akcinei bendrovei, išleidusiai obligacijas. Kai investuojate į obligacijas, Jūs tiesiog skolinate pinigus Vyriausybei, bankui ar bendrovei ir už tai periodiškai gaunate nustatytas pajamas – palūkanas. Vienas iš investavimo į obligacijas pranašumų yra tas, kad žinai, kokias pajamas iš savo investicijos gausi. Investuojant į obligacijas, reikia žinoti kelis dalykus. Pirma, obligacijų kainos kyla, kai palūkanų normos rinkoje krenta, ir atvirkščiai. Antra, kuo nepatikimesnis obligacijų emitentas (pavyzdžiui, neseniai savo veiklą pradėjusi ar smulki bendrovė), tuo didesnės turi būti palūkanos. Pailiustruokime tą obligacijų savybę, kai jos kaina priklauso nuo palūkanų normos rinkoje. Sakykime, nusipirkote 100 Lt nominalo obligaciją, kurios palūkanos per metus 4 Lt, tačiau palūkanų normai rinkoje didėjant, išleidusi naują obligacijų emisiją bendrovė jau siūlys 5 Lt palūkanų už 100 Lt obligaciją. Kas gi norės pirkti obligacijas už 100 Lt ir gauti 4 Lt per metus palūkanų, kai gali gauti 5 Lt? Taigi pirmosios obligacijos turėtų būti parduodamos pigiau. Čia ir yra obligacijų kainos priklausomumas nuo palūkanų normos rinkoje – kai palūkanų norma kyla, obligacijų kaina krenta ir atvirkščiai – kai palūkanų norma krenta, obligacijų kaina kyla. Manau pritarsite, kad nemėgstančiam rizikuoti investuotojui Vyriausybės obligacijos patraukli investicija, nes patikima – esi tikras, kad gausi pastovias palūkanas ir kad Vyriausybė tikrai išpirks tavo turimas obligacijas. Taigi Vyriausybės obligacijos yra laikomos mažiausiai rizikingais ilgalaikiais vertybiniais popieriais, ir dėl to jos mokamos palūkanos yra mažesnės negu privačių bendrovių. Panašiai ir su stambiomis, aukštus kredito reitingus turinčiomis, bendrovėmis – obligacijas jos gali išleisti su mažesnėmis palūkanų normomis negu smulkios, ką tik savo veiklą pradėjusios bendrovės.

AKCIJOSObligacijų turėtojai laikomi bendrovės kreditoriais, o bendrovės akcijų turintieji yra bendrovės savininkai ir jų akcijos atspindi savininko teises. Pavyzdžiui, jeigu bendrovė yra išleidusi iš viso 1000 akcijų, o Jūs turite 1 akciją, tai, galima sakyti, kad turite teisę į 1/1000 (vieną tūkstantąją) bendrovės turto ir uždirbtų pajamų dalį. Investuojantysis į akcijas gali uždirbti iš akcijų dviem būdais: pirmas – gaudamas dividendus, antras – kylant akcijų rinkos kainai, jis gali jas parduoti brangiau negu pirko, profesionalų terminais tariant, tai būtų pajamos iš kapitalo prieaugio.Tačiau akcininkas, priešingai negu obligacijų turėtojas, nežino kiek pajamų jis gaus iš akcijų. Bendrovei sėkmingai dirbant, akcininkas gali tik tikėtis gauti didelius dividendus ir taip uždirbti daugiau, negu duoda obligacijų palūkanos. Tačiau būna metų, kai bendrovės dirba nuostolingai, ir dividendai akcininkams visai nemokami, taip pat patys akcininkai susirinkime gali nuspręsti nemokėti dividendų, o pelną panaudoti kitiems tikslams. Pajamos iš kapitalo prieaugio taip pat negarantuotos – antrinėje rinkoje akcijų kainos gali labai svyruoti, taigi yra didelė rizika, kad kaip tik tuo metu, kai norėsite akcijas parduoti, jų kaina gali būt kritusi. Nors akcininkas ir nežino, kokios bus jo pajamos iš akcijų, tačiau per ilgą laikotarpį akcijos yra pelningesnės. Pasiremkime tokios senos vertybinių popierių rinkos kaip JAV rinka duomenimis, Nuo 1800-ųjų vidutinis JAV akcijų rinkos pajamingumas buvo 8–9 proc., tuo tarpu obligacijų – 5–6 proc. Kaip minėjau, akcijų rinkos kaina svyruoja kur kas daugiau negu obligacijų vertė, ir buvo metų, kad investicijos į obligacijas buvo pelningesnės. Tačiau jei ketinate investuoti ilgam laikotarpiui, patartina ryžtis investuoti į akcijas, t.y. labiau rizikuoti, užtat turėti galimybę daugiau gauti. Tikriausiai pastebėjote, kad apibūdindama investavimo priemones vis minėjau du terminus: investicijų pelną ir investicijų rizikingumą. Tai dėl to, kad investicijas ir reikia vertinti remiantis abiem minėtais kriterijais. Kuo didesnis investicijos pajamingumas, tuo investicija yra rizikingesnė!
Kuo didesnio pajamingumo gali tikėtis, tuo didesnė ir rizika. Vertybinių popierių rinkos pokyčiai gali būti nepalankūs Jūsų investicijoms, todėl galite prarasti dalį ar net visą investuotą sumą.

2. .Kai kuriuos vertybinius popierius būna sunku parduoti. Todėl pasitikrinkite, ar yra numatyti kokie nors mokesčiai, jeigu norėtumėte parduoti vertybinius popierius labai greitai ar prieš numatytą jų išpirkimo laiką.

3. Bendrovių, kurios neseniai veikia arba apie kurias yra mažiai informacijos, išleisti vertybiniai popieriai yra labiau rizikingi;

4. Praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų.

Kai kurių investicijų priemonių charakteristikos

Pinigų rinkos priemonės Obligacijos

(VVP arba aukštus reitingus turinčios bendrovės) Akcijos

Likvidumas (galimybė investicijas pakeisti į pinigus be didelių išlaidų) Didelis Priklauso nuo rinkos sąlygų, bet dažniausiai VVP likvidumas didelis Vidutinis arba didelis, jeigu bendrovė priklauso Biržos sąrašams, mažas, kai bendrovių akcijos neįtrauktos į Biržos sąrašus

Rizika Maža Maža arba vidutinė Vidutinė arba didelė

Apsauga nuo infliacijos Nėra Nėra Gera

Pelningumas Mažas Mažas arba vidutinis Vidutinis arba didelis

Jeigu vis dėl to negalite apsispresti kiek ko isigyti geriau kreiptis į biržos maklerį,jis jums padės tinkamai investuoti.

BIRŽOS MAKLERIS

Biržos makleris dirba su vertybiniais popieriais (akcijomis, obligacijomis ir kt.). Jis gali būti samdomas darbui banke ar investicinėje kompanijoje, prekiaujančioje vertybiniais popieriais ar gali dirbti tiesiogiai brokerių firmoje, kitų individų ar įmonės vardu prekiaujančioje vertybiniais popieriais. Jis taip pat gali būti nepriklausomu šios srities verslininku.

Darbe yra šios veiklos – rinkos pokyčių stebėsena ir analizė – rinktinių įmonių, pasirinktų monitoringui, analizė – tikslios informacijos apie dabartinius pokyčius kapitalo rinkose priėmimas ir įvertinimas (t.y., vertybinių popierių rinkose) – nuolatinio tiesioginio kontakto užtikrinimas su atitinkamomis kapitalo rinkomis, verslo partneriais ir įmonėmis – klientų informavimas apie situaciją kapitalo rinkose ir apie jos kitimo galimybes, potencialių komercinių transakcijų rekomendavimas – individų ir įmonių vardu dalyvauja derybose ir atlieka įvairias vertybinių popierių transakcijas nacionalinio kapitalo rinkoje ir užsienio – gauna informacijos, reikalingos šioms transakcijoms – registruoja duomenis ir sudaro specialias duomenų bazes klientams, kuriem buvo atliktos transakcijos, registruoja vertybinius popierius ir susijusias transakcijas, o taip pat ir reikiamą spausdintą medžiagą – siūlo, papildo ir įvertina strategiją ir prekybos vertybiniais popieriais konkrečiam bankui ar investicinei kompanijai planą.

Reikalingas universitetinis išsilavinimas, ar baigtas vidurinis išsilavinimas ir išlaikytas profesionalaus biržos maklerio egzaminas baigus biržos maklerio specialistų mokymo kursus. Gebėjimas gerai ir greitai daryti sprendimus, sisteminti faktus ir juos interpretuoti, intuicija, verslo pojūtis, gebėjimas dirbti su žmonėmis, noras nuolat mokytis iš patirties padės sėkmingai dirbti.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2292 žodžiai iš 7537 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.