REFERATAS
“Kompiuterių Virusai”
Informacinis virusas yra programa, savaime įsiskverbenti į kitas programas ir sugebanti
daugintis. Jis greitai plinta, nes kaskart paleidus “užkrėstą” programą, jis susiranda
kaupiklyje ( diske ar diskelyje ) dar “neužkrėstą” programą ir į ją įsiskverbia. Ne visi
virusai gadina programas ar duomenis, tačiau jie visi vienaip ar kitaip trukdo dirbti su
AK. Kai kurie virusai gali būti labai pavojingi ir nepataisomai sugadinti AK esančią
informaciją, kuri gali kainuoti daug brangiau negu AK.
Terminą “kompiuterio virusas” pirmą kartą pavartojo amerikiečių mokslininkas Fred
Cohen 1984 metais. Praėjo nemažai laiko, bet virusų problema nė kiek nesumažėjo.
Jeigu kompiuterį palygintume su gyvuoju organizmu, o atskiras kompiuterines
programas – su ląstelėmis, gautume analogišką vaizdą. Analogijos tarp biologijos,
medicinos ir kompiuterijos šaknys daug gilesnės, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Kompiuterio virusai rūpi tiek pat, kiek ir AIDS.
Kompiuterinio viruso blogoji savybė, kad jis plinta. Kol nebuvo kompiuterių tinklų,
virusinės programos pridarydavo nedaug žalos. Kas kita kai kompiuteriai susijungė į
tinklą. Virusai juo plinta be galo dideliu greičiu, todėl ir jų daroma žala didėja daug
kartų.
Ši problema turi dar vieną aspektą. Išsivysčiusiose šalyse daugelis firmų, kuriančių
programinę įrangą, rūpinasi ir priešvirusinėmis programomis. Taip pat yra nemažai
literatūros šiuo klausimu. Taigi daugelis kompiuterių savininkų žino, kas yra
kompiuterio virusas, kokios jo “vizito” pasekmės, ir yra pasirengę su juo kovoti.
Silpnai išsivysčiusiose šalyse (taip pat ir mūsų ) labai paplitęs nekontroliuojamas įvairių
programų kopijavimas, paprasčiau, vogimas. Tai ypač gera dirva kompiuterio virusams.
Todėl mokyklose, įstaigose užsikrėtimo faktas yra įprastas reiškinis, panašus kaip
sloga. Toks “pripratimas” prei virusų gali baigtis liūdnai, jei pasitaikys labai pavojingas
“egzempliorius”.
Yra žinoma keletas programų, diskų ar dikelių užkrėtimo požymių.
Greta tokių akivaizdžių, kaip raidžių byrėjimas, kamuoliuko šokinėjimas, įvairių
pranešimų ( “pasakyk Bebe…” ) pasirodymas displėjaus ekrane ar neįprasti garsiniai
efektai, pasitaiko ir ne tokių ryškių:
* pasikeičia command. com ir kitų bylų dydis bei data;
* lėčiau nei įprasta programa įrašoma į atmintį, neaiškus kreipimasis į diską;
* neveikia kai kurios rezidentinės programos bei tvarkyklės;
* anksčiau normaliai durbusi programa sustoja;
* staiga sumažėja tiesioginės kreipties atmintis ( RAM ) dydis bei disko talpa ir t. t.
Kompiuterių pasaulis sparčiai plėtojosi. Ir štai 1969 metais JAV atsirado globalusis
tinklas “Arpanet”, susijungęs tūkstančius kompiuterių ir didžiulį skaičių vartotojų.
Galimybė padiskutuoti su kolega, gyvenančiu už tūkstančių kilometrų, labai viliojo.
Tinkle dirbo universitetų ir koledžų mokslininkai bei studentai, Pentagono žinybos.
Tais pačiais 1969 metais atsirado eperacinė sistema “Unix”, tapusi labai populiaria.
Atrodė, kad nėra jokių audros požymių…
Ir štai atėjo 1988 metų vasara. “Bell” kompanijoje ( JAV ) dirbo vieno universiteto
diplomatas Robert Morris. Katastrofa prasidėjo 1988 metų lapkričio 2 dieną.
Taigi 1988 metų lapkričio 2-oji diena, trečiadienis:
17.00 val. aptiktas virusas Kornelio ( JAV ) universitete;
21.00 val. aptiktas virusas Stenfordo ( JAV ) universitete;
22.00 val. virusas sunaikino Berklio ( JAV ) universiteto kompiuterinę sistemą;
23.00 val. aptiktas virusas Prinstono ( JAV ) universiteto matematikos fakultete.
Iš prasdžių visi, aptikę virusą, manė, kad tai tik jų sistemos bėda. Niekas nė
neįsivaizdavo, kokio masto epidemija bus po keleto valandų.
23.28 val. pranešimas apie virusą, “atakuojantį” Deviso ir San Diego universitetus bei
Nacionalinę aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo valdybą ( NASA ). greitai paiiškėjo,
kad virusas iš “Arpanet” tinklo pateko į “Internet” tinklą. Po to, kai Kornelio
universitetas netiesiogiai įrodė, jog būtent čia sukurtas virusas, jam buvo suteiktas
“Cornel/Arpanet” vardas.
Ketvirtadienis, lapkričio 3-oji diena:
01.00 val. pranešama, kad 15 ”Arpanet” tinklo centrų apkrėsti virusu;
02.00 val. virusas aptiktas Harvardo ( JAV ) universitete;