Virusai ir bakterijos
5 (100%) 1 vote

Virusai ir bakterijos

TURINYS

ĮVADAS 3

KAS YRA BAKTERIJA? 4

BAKTERIJŲ KLASIFIKACIJA 5

KAS YRA VIRUSAS? 5

VIRUSŲ IR BAKTERIJŲ PALYGINIMAS 6

LIGOS, KURIAS SUKELIA BAKTERIJOS IR VIRUSAI 6

GRIPAS 6

VIRUSINIS HEPATITAS B 7

ŽIV 8

GRAUŽIKŲ PLATINAMOS LIGOS 13

GELTLIGĖ 13

SALMONELIOZĖ 14

HEMORAGINĖ KARŠTLIGĖ SU INKSTINIU SINDROMU 14

UŽKREČIAMŲ LIGŲ SITUACIJA LIETUVOJE 14

VIRUSINĖS AUGALŲ LIGOS 15

IŠVADOS 16

NUORODOS/NAUDOTA LITERATŪRA 17

ĮVADAS

Bakterijos, virusai – tik pro mikroskopą įžiūrimi vienaląsčiai pirmuonys. Jų yra visur – ore, vandenyje, dirvoje, žmogaus ir gyvūnų organizmuose. Jie yra atsparūs aplinkos veiksniams , ir išgyvena ten, kur kitos gyvybės formos neišsilaiko. Jie gali sukelti įvairias ligas.

Laikraščių antraštės mirgėte marga nuo antraščių : „ Virusas SARS nusinešė ne viena tūkstantį gyvybių“, „ Teroristai pradeda biologinį karą“, „ Kas išras vaistus nuo Aids?“ ir t.t. Visuomenė vis labiau įvertina bakterijų ir virusų pavojų, nes kasmet jie nusineša vis daugiau žmonių gyvybių. Nors medicina yra daug pažengusi, tačiau vis dar nesugeba išrasti vaitų nuo mirtinų ligų, kurias sukelia virusai ar bakterijos. Mane sudomino ši tema, nes ji yra aktuali kiekvienam, įdomu žinoti apie naujausius medicininius laimėjimus šioje srityje bei kaip apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų.

Rašydama šį referatą aptarsiu pačias sąvokas, kas yra bakterija, kas yra virusas. Naudosiuos naujausiais medicininiais leidiniais, straipsniais, kad atskleisčiau esamą bakterijų ir virusų pavojų bei aprašysiu ligas, kurias jie sukelia ir kaip nuo jų apsisaugoti.

Rašant referatą stengsiuos daugiau dėmesio skirti Lietuvos situacijai apibūdinti, atkreipti dėmesį į ligas, kuriomis daugiausia serga Lietuvos žmonės. Taip pat norėčiau paminėti augalų bei gyvūnų ligas, kuriomis sergama Lietuvoje ir kokios ligos labiausiai paplitusios.

Didelę vietą mano referate turėtų užimti informacija apie Živ, Aids, nes šios ligos yra neišgydomos ir labai pavojingos. Daug dėmesio skirsiu informacijai kaip nuo jų apsisaugoti ir apsaugoti kitus.

KAS YRA BAKTERIJA?

Bakterijos – tai ląstelės. Jos neturi branduolio ir kitų membraninių organoidų, randamų eukariotinėje ląstelėje. Jos dauginasi nelytiškai – skildamos pusiau; genetinės medžiagos rekombinacija gali vykti dėl konjugacijos, transformacijos ar transdukcijos. Tačiau pagrindinė genetinės įvairovės atsiradimo priežastis yra mutacijos. Kai kurios bakterijos sudaro endosporas, kurios ypač atsparios ardymui, ir todėl genetinė medžiaga gali išlikti nepalankiausiomis sąlygomis. Citoplazmos dalis ir chromosomos kopija netenka vandens ( išdžiūva ), ją apgaubia trys stori apsauginiai sporos dangalai. Likusi bakterijos ląstelė suyra, ir spora patenka į aplinką. Sporos išgyvena pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis – dykumos karštyje ar ašigalio ledynuose, virimo temperatūroje ir veikiant ultravioletine spinduliuote. Jos išlieka gyvos labai ilgai. Kai 1300 metų senumo juodligės spora sudygsta, ji dar gali sukelti labai stipria infekcija. Dygdama spora sugeria vandenį ir išauga iš sporos dangalų. Per keletą valandų ji tampa bakterijos ląstele, kuri gali toliau daugintis skildama pusiau. Žmonėms ypač pavojingas apsinuodijimas maistu, kuriame yra botulino, išsiskiriančio dygstant endosporoms maisto konservuose. Ši liga, vadinama botulizmu, yra mirtina, nors pasitaiko retai. Sporų susidarymas nėra dauginimosi būdas, bet jis leidžia išgyventi nepalankiausiomis sąlygomis ir išplisti naujose vietose. Kai kurios bakterijos plinta judėdamos žiuželiais.( 1 ) ( Žiūrėti į 1 paveikslėlį: „Bakterijos sandara“ )

1. Bakterijos sandara ( 7, 14psl. )

Bakterijų poreikis deguoniui yra nevienodas. Egzistuoja obligaciniai ( visiški ) anaerobai , fakultyviniai ( daliniai ) anaerobai ir aerobinės bakterijos. ( 1)

Dalis bakterijų yra autotrofinės ir vykdo fotosintezę arba chemosintezę. Vienos fotosintetinančios bakterijos deguonį išskiria, kitos ( purpurinės ir žaliosios sierabakterės ) – ne. Chemosintetinančios bakterijos oksiduoja neorganinius junginius, pavyzdžiui, vandenilio sulfidą, kad gautų reikalingas energijos maisto medžiagoms gaminti. Šių bakterijų daugiausia aptinkama karštosiose versmėse. ( 1 )

BAKTERIJŲ KLASIFIKACIJA

Bakterijų klasifikacija vis dar tobulinama. Šiuo metu pagrindinė reikšmė teikiama ląstelės formai ir ląstelės sienelės sandarai, kurią veikia dažymas Gramo metodu. Pagrindinės ląstelės formos yra trys: lazdelė ( bacila ), apvali ( kokas ) ir spiralė ( spirilos ). ( 1 )

KAS YRA VIRUSAS?

Virusai ( lot. virus – nuodas) yra įvairios formos negyvos dalelės ( iki šiol nėra vieningos nuomonės ar virusas gyvas, ar negyvas organizmas ), kurios turi tam tikrų bendrų bruožų. Visi virusais yra užkrečiami. Virusai nėra ląstelės. Viruso dydį galima palyginti su didele baltymo makromolekule. Paveikslėlyje ( nr. 2 ) pavaizduotas DNR virusas su daugiakampės formos galvute ir spiraline uodegėle, paprastai jų skersmuo mažesnis nei 200 nm. Daugelį virusų galima išgryninti ir kristalizuoti, o kristalus augoti kaip ir kitas chemines medžiagas. Tačiau, jei tik bus galimybė įsiskverbti į šeimininko ląstelę, viruso kristalų dalelės taps užkrečiamos. ( 8 )

2. Viruso sandara ( 8

)

Virusai – neląsteliniai organizmai, o bakterijos – laisvai gyvenantys ląsteliniai organizmai. Visi virusai susideda mažiausiai iš dviejų dalių: išorinės apsidės, sudarytos iš baltymo dalelių ir vidinės šerdies – nukleorūgšties ( DNR arba RNR, bet ne iš abiejų kartu). Kai kurie turi išorinį membraninį apvalkalą. Virusai – obligaciniai viduląsteliniai parazitai, kurie gali augti tik gyvų ląstelių viduje, pavyzdžiui, viščiuko embrione arba ląstelių ( audinių )kultūroje. ( 8 )

Virusai sukelia užkrečiamas augalų, gyvūnų, taip pat ir žmogaus ligas. Tūkstančių įvairių virusų sukeltas ligas atpažinti labai sunku. Dažnai pasekmės dėl virusinio užkrato ir reikiamų medžiagų stokos yra panašios. Daugelis žmonių virusinių ligų yra kontroliuojamos, t.y. stabdomas jų paplitimas iki žmogaus ir pačiame žmoguje: skiepijama vakcinomis ir vartojami antivirusiniai vaistai. Žinodami, kaip perduodamos virusinės ligos, galime užkirsti kelią infekcijų plitimui. ( 8 )

VIRUSŲ IR BAKTERIJŲ PALYGINIMAS

Gyvybės požymiai Virusai Bakterijos

Turi ląstelę Ne Taip

Vykdo medžiagų apykaitą Ne Taip

Reaguoja į dirgiklius Ne Taip

Dauginasi Taip ( visada tik gyvos ląstelės viduje ) Taip ( dažniausiai savarankiškai )

Vystosi ( evoliucionuoja) Taip Taip

( 8 )

LIGOS, KURIAS SUKELIA BAKTERIJOS IR VIRUSAI

GRIPAS

Gripas yra liga, kuria kiekvienais metais suserga ir nuo kurios visame pasaulyje miršta daug žmonių. Epidemijos registruojamos kiekvieną žiemą kurių metu paprastai nukenčia apie 5-15 proc. gyventojų. Įprastinių epidemijų metu gripas kelia rimtą grėsmę sveikatai, ypač labai jaunų ir labai senų žmonių sveikatai, taip pat gali grėsti lėtinėmis ligomis sergančių ir pagyvenusių žmonių gyvybei. Apie 80 proc. mirčių nuo gripo tenka vyresnių nei 65 metai amžiaus žmonių grupei.( 6 )

Vienintelis paprasčiausias būdas išvengti ligos ir ypač jos sukeliamų komplikacijų – pasiskiepyti. Skiepytis reikėtų rudenį, kad žmogaus organizme iki epidemijos pradžios suspėtų susidaryti reikiamas imunitetas. Sveiko žmogaus organizmas įgauna atsparumo per dvi savaites. Ligotam, senyvam žmogui reikia daugiau laiko. Todėl patartina skiepytis spalio – lapkričio mėnesiais. Tačiau ir prasidėjus epidemijai verta pasiskiepyti. Neprasminga skiepytis pavasarį ir vasarą, nebent ruoštumėtės keliauti į pietų pusrutulį. Kadangi gripą kiekvienais metais sukelia vis kitas viruso tipas, skiepytis reikėtų kasmet tam sezonui pagaminta vakcina.( 6 )

VIRUSINIS HEPATITAS B

Virusinis hepatitas B – tai yra hepatito B viruso (HBV) sukeltas kepenų uždegimas. Ši infekcija sukelia kepenų pažeidimą, kuris gali progresuoti ir sukelti kepenų cirozę (kepenų randėjimą) ar kepenų vėžį. 90-98 % suaugusiųjų per 6 mėnesius po ūminio virusinio hepatito B visiškai pasveiksta ir įgyja natūralų imunitetą. Iš visų infekuotų HBV apie 2-10 % suaugusiųjų ir 80% vaikų iki 5 metų visiškai nepasveiksta ir jiems diagnozuojama lėtinė HBV infekcija. ( 5 )

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1205 žodžiai iš 3970 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.