Referatas
2005 m.
1. Įvadas
2. Viruso samprata
3. Viruso apibrėžimas
4. Virusų atsiradimas
5. Moriso virusas
6. Viruso veikimas
7. Virusų klasifikacija
8. Kaip apsisaugoti nuo virusų
9. Virusas ,,Hoax“
10. Išvada
1. Įvadas
Kompiuterių virusai – specialios kompiuterinės programos, sukurtos stengiantis sutrikdyti kompiuterio darbą arba bent iškrėsti kokį pokštą. Virusų yra daug ir visokių, jie klasifikuojami, registruojami, aprašomi jų veikimo padariniai. Kuriamos virusų veikimą blokuojančios priemonės – antivirusinės programos. Virusai gali pridaryti didelių rūpesčių, todėl reikia nuolat būti budriems ir taikyti apsaugos nuo virusų priemones.
2. Viruso samprata
Kompiuterių virusas panašus į biologinį virusą esmine savybe: įsiskverbęs kenkia. Kenkti gali įvairiai: pakeisti mūsų vykdomos programos atliekamus veiksmus, ištrinti bylas, sunaikinti dalį duomenų, įterpti įvairius pranešimus ar atskirus žodžius, perimti kompiuterio valdymą. Įsiskverbti į kompiuterį virusas gali tik įrašius virusuotą bylą į kompiuterį. Virusuota byla dažniausiai patenka į kompiuterį įkeliant informaciją iš diskelio arba naudojantis kompiuterių tinklu.
Kompiuterių virusas savaime įsiskverbia į kitas programas ir sugeba daugintis. Jis greitai plinta, nes kaskart paleidus “užkrėstą” programą, susiranda kaupiklyje (diske ar diskelyje) dar “neužkrėstą” programą ir į ją įsiskverbia.
Kompiuterių virusai yra tokios pat programos, kaip ir daugelis kitų įprastinių kompiuterio programų. Tik jos nematomos vartotojui ir jų paskirtis kenkėjiška: įsikišti į kitų programų darbą ir atlikti vartotojui netikėtus ir nepageidautinus veiksmus.
Kol nebuvo kompiuterių tinklų, virusinės programos pridarydavo nedaug žalos. Kas kita kai kompiuteriai susijungė į tinklą. Virusai juo plinta be galo dideliu greičiu, todėl ir jų daroma žala didėja daug kartų.
Išsivysčiusiose šalyse daugelis firmų, kuriančių programinę įrangą, rūpinasi ir priešvirusinėmis programomis. Daugelis kompiuterių savininkų žino, kas yra kompiuterio virusas, kokios jo “vizito” pasekmės, ir yra pasirengę su juo kovoti. Silpnai išsivysčiusiose šalyse (taip pat ir mūsų) labai paplitęs nekontroliuojamas įvairių programų kopijavimas – vogimas. Tai ypač gera dirva kompiuterio virusams. Todėl mokyklose, įstaigose užsikrėtimo faktas yra įprastas reiškinys.
3. Viruso apibrėžimas
Kompiuterių virusas – programa, kuri savavališkai trikdo kompiuterio programų darbą bei keičia kompiuteryje esančią informaciją: įrašo naują, ištrina esamą, modifikuoja vartotojo programas ar bylas, įterpdama į jas savo pačios kopijas ar perdirbtus variantus, šitaip pakenkdama programų darbui.
4. Virusų atsiradimas
Terminą ,,kompiuterio virusas“ pirmą kartą pavartojo amerikiečių mokslininkas Fredas Koenas 1984 m. 7-oje informacijos saugumo konferencijoje (JAV).
Pirmieji virusų prototipai buvo žaidimų programos, sukurtos 7-ajame dešimtmetyje, kurios stengdavosi sudoroti priešininkų programas ir užimti jų vietą atmintinėje.
1962 metais trys “Bell” laboratorijos (JAV) programuotojai H. McCilroy, V. Visotsky ir R. Moris (Roberto Moriso tėvas), sukūrė kompiuterinį žaidimą “Darvin”. Žaidžiant jį, mašininiais kodais parašytos programos turėjo sunaikinti viena kitą ir “užimti” mašinos atmintį. Nugalėdavo ta programa, kuri “užgrobdavo” visą atmintį arba sunaikindavo daugiausiai kitų programų. Panašių programų buvo sukurta ir vėliau.
Jos buvo pagrįstos idėja, kurią 9-ojo dešimtmečio viduryje suformulavo Kornelio universiteto (JAV) studentas R. Morisas: programos, užuot ,,žiaumojusios“ duomenis, gali užsiimti kitų, lygiagrečiai vykdomų programų ,,rijimu“. Tokio pobūdžio žaidimai išpopuliarėjo, buvo rengiami netgi tarptautiniai jų turnyrai.
Drauge su šiomis žaidžiančiomis programomis ėmė rastis programos, kurios nepriklausomai nuo vartotojo noro pakeisdavo jo vykdomų programų veiksmus. Taip atsirado kenkėjiškų programų tipas, jas imta vadinti virusinėmis programomis arba – virusais. Visi virusai turi vardus, susijusius su jų atliekamomis ,,šunybėmis“ arba tiesiog egzotiškus.
5. Moriso virusas
1969 metais JAV atsirado globalusis tinklas “Arpanet”, susijungęs tūkstančius kompiuterių ir didžiulį skaičių vartotojų. Tais pačiais metais atsirado eperacinė sistema “Unix”.
1988 metų vasarą, “Bell” kompanijoje (JAV), dirbo vieno universiteto diplomantas Robertas Morisas. Jis dirbo su “Unix” saugumą užtikrinančiomis programomis ir 1988 metų lapkričio 2 dieną:
17.00 val. aptiktas virusas Kornelio (JAV) universitete;
21.00 val. aptiktas virusas Stenfordo (JAV) universitete;
22.00 val. virusas sunaikino Berklio (JAV) universiteto kompiuterinę sistemą;
23.00 val. aptiktas virusas Prinstono (JAV) universiteto matematikos fakultete.
Visi, aptikę virusą, manė, kad tai tik jų sistemos bėda.
23.28 val. virusas aptiktas Deviso ir San Diego universitetuose, Nacionalinėje aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo valdyboje ( NASA).
Paiiškėjo, kad virusas iš “Arpanet” tinklo pateko į “Internet” tinklą.
Kai Kornelio
universitetas netiesiogiai įrodė, jog čia buvo sukurtas virusas, jam suteiktas “Cornel/Arpanet” vardas.
Lapkričio 3-oji diena:
01.00 val. 15 ”Arpanet” tinklo centrų buvo apkrėsti virusu;
02.00 val. virusas aptiktas Harvardo (JAV) universitete;
03.30 val. virusas aptiktas Masačūsetso (JAV) universitete.
Apie sistemų sutrikimus pranešė ne tik žmonės, bet ir skaičiavimo sistemų procesoriai, kurie į tinklą nebesugebėjo priimti naujų duomenų, nes daugindamasis virusas užėmė visą atmintį.
Virusas išplito kompiuterių tinkluose siaubingu griečiu, jis blokavo tinklų
Tarp sistemų administratorių kilo panika, nes užkrėstų sistemų buvo neįmonoma kontroliuoti.
Per penkias valandas virusas išvedė iš rikiuotės apie 800 sistemų, o per lapkričio 2-ąją ir 3-iąją dienas – 6000 kompiuterių. Per “Internet” tinklą virusas pasiekė Europą ir Australiją.
15.00 val. į sistemas pradedamas siųsti antivirusas, atitinkamos tarnybos ima aiškintis, kas yra viruso autorius, Berklio universiteto mokslininkai išanalizuoja virusinę programą ir rekomenduoja “laikiną žingsnių rinkinį” viruso plitimui sustabdyti.
Lapkričio 4-oji diena:
00.27 val. virusas detaliai aprašytas;
14.22 val. informuojama, kad virusinėje programoje aptikta klaidų, kurios viruso elgesį daro neprognozuojamą;
21.52 val. pranešama apie “Internet” virusą.
Tuo tarpu FTB kreipėsi į Kornelio universitetą, prašydamas leisti susipažinti su visų darbuotojų darbo bylomis. Visi magnetiniai diskai buvo areštuoti. Tikrinant aptikta byla su rinkiniu slaptažodžių, į kurios kreipėsi virusas. Šios bylos savininkas 23 metų Kornelio universiteto paskutinio kurso studentas Robertas Morisas. Jis pats atvyko į FTB centrą Vašingtone ir papasakojo, kad lapkričio 2 dieną Kornelio universiteto kompiuteryje “įvedė” virusą, tikėdamasis, kad jis ims veikti tik po keleto dienų. Bet virusas pradėjo veikti tuoj pat. R. Morisas dar bandė sustabdyti jo plitimą, tačiau buvo per vėlu. Nebeveikė kompiuterinis paštas, nebebuvo galima pranešti apie pavojų.
Lapkričio 3 d. 02.00 val. Morisas paskambino draugui į Harvardo universitetą, jo prašydamas pranešti apie gresiantį pavojų, bet buvo per vėlu… Išsigandęs jis pabėgo pas tėvus ir išsikvietė advokatą. Jo padedamas sukūrė įvykio versiją ir lapkričio 4 d. atvyko į FTB. Iki tol panašių įvykių nepasitaikė, buvo neaišku, kaip vertinti R. Moris veiklą – kaip paprastą chuliganizmą ar kaip rimtą nusikaltimą. 1989 m. sausio 22 d. prisiekusiųjų teismas nuteisė R. Morisą 5 metus kalėti ir paskyrė 250 tūkstančių dolerių baudą. Jo advokato pastangomis bausmė buvo sumažinta – teko 3 mėnesius kalėti ir sumokėti 270 tūkstančių dolerių baudą. Morisas buvo išbrauktas iš Kornelio universiteto studentų sąrašų.
Viruso padaryti nuostoliai siekė 98 milijonus dolerių. Virusas penkioms dienoms išvedė iš rikiuotės per 6200 kompiuterių, daugelį kompiuterių tinklų.
Slaptažodžiai, į kuriuos kreipėsi Moriso virusas
A. aaa academia aerobica airplanealbany albert alex alexander algebra allases alphabet ama amorphous anlog anchor andromache animals answer anthropogenic anvils anything aria ariadre arrow arthur athena atmosphere azure
B. bacchus bailey banana bananas bandit banks barber baritone bass bassoon batman beater beauti beethoven beloved benz beowolf berkeley berliner beryl beverly bicameral bob brenda brian bridget broadway bumbling burges