KOMPIUTERIO VIRUSAI
Informacinis virusas yra programa, savaime įsiskverbianti į kitas programas ir sugebanti daugintis. Jis greitai plinta, nes kaskart paleidus “užkrėstą” programą, jis susiranda kaupiklyje ( diske ar diskelyje ) dar “neužkrėstą” programą ir į ją įsiskverbia. Ne visi virusai gadina programas ar duomenis, tačiau jie visi vienaip ar kitaip trukdo dirbti su AK. Kai kurie virusai gali būti labai pavojingi ir nepataisomai sugadinti AK esančią informaciją, kuri gali kainuoti daug brangiau negu AK.
Terminą “kompiuterio virusas” pirmą kartą pavartojo amerikiečių mokslininkas Fred Cohen 1984 metais. Praėjo nemažai laiko, bet virusų problema nė kiek nesumažėjo.
Jeigu kompiuterį palygintume su gyvuoju organizmu, o atskiras kompiuterines programas – su ląstelėmis, gautume analogišką vaizdą. Analogijos tarp biologijos, medicinos ir kompiuterijos šaknys daug gilesnės, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kompiuterio virusai rūpi tiek pat, kiek ir AIDS.
Kompiuterinio viruso blogoji savybė, kad jis plinta. Kol nebuvo kompiuterių tinklų, virusinės programos pridarydavo nedaug žalos. Kas kita kai kompiuteriai susijungė į tinklą. Virusai juo plinta be galo dideliu greičiu, todėl ir jų daroma žala didėja daug kartų.
Ši problema turi dar vieną aspektą. Išsivysčiusiose šalyse daugelis firmų, kuriančių programinę įrangą, rūpinasi ir prieš virusinėmis programomis. Taip pat yra nemažai literatūros šiuo klausimu. Taigi daugelis kompiuterių savininkų žino, kas yra kompiuterio virusas, kokios jo “vizito” pasekmės, ir yra pasirengę su juo kovoti. Silpnai išsivysčiusiose šalyse (taip pat ir mūsų ) labai paplitęs nekontroliuojamas įvairių programų kopijavimas, paprasčiau, vogimas. Tai ypač gera dirva kompiuterio virusams. Todėl mokyklose, įstaigose užsikrėtimo faktas yra įprastas reiškinys, panašus kaip sloga. Toks “pripratimas” prie virusų gali baigtis liūdnai, jei pasitaikys labai pavojingas “egzempliorius”.
Yra žinoma keletas programų, diskų ar diskelių užkrėtimo požymių.Greta tokių akivaizdžių, kaip raidžių byrėjimas, kamuoliuko šokinėjimas, įvairių pranešimų ( “pasakyk Bebe…” ) pasirodymas displėjaus ekrane ar neįprasti garsiniai efektai, pasitaiko ir ne tokių ryškių:
* pasikeičia command. com ir kitų bylų dydis bei data;
* lėčiau nei įprasta programa įrašoma į atmintį, neaiškus kreipimasis į diską;
* neveikia kai kurios rezidentinės programos bei tvarkyklės;
* anksčiau normaliai dirbusi programa sustoja;
* staiga sumažėja tiesioginės kreipties atmintis ( RAM ) dydis bei disko talpa ir t. t.
Kompiuterių pasaulis sparčiai plėtojosi. Ir štai 1969 metais JAV atsirado globalusis tinklas “Arpanet”, susijungęs tūkstančius kompiuterių ir didžiulį skaičių vartotojų. Galimybė padiskutuoti su kolega, gyvenančiu už tūkstančių kilometrų, labai viliojo. Tinkle dirbo universitetų ir koledžų mokslininkai bei studentai, Pentagono žinybos. Tais pačiais 1969 metais atsirado operacinė sistema “Unix”, tapusi labai populiaria. Atrodė, kad nėra jokių audros požymių…
Ir štai atėjo 1988 metų vasara. “Bell” kompanijoje ( JAV ) dirbo vieno universiteto diplomatas Robert Morris. Katastrofa prasidėjo 1988 metų lapkričio 2 dieną.
Taigi 1988 metų lapkričio 2-oji diena, trečiadienis:
17.00 val. aptiktas virusas Kornelio ( JAV ) universitete;
21.00 val. aptiktas virusas Stenfordo ( JAV ) universitete;
22.00 val. virusas sunaikino Berklio ( JAV ) universiteto kompiuterinę sistemą;
23.00 val. aptiktas virusas Prinstono ( JAV ) universiteto matematikos fakultete.
Iš pradžių visi, aptikę virusą, manė, kad tai tik jų sistemos bėda. Niekas nė neįsivaizdavo, kokio masto epidemija bus po keleto valandų.
23.28 val. pranešimas apie virusą, “atakuojantį” Deviso ir San Diego universitetus bei Nacionalinę aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo valdybą ( NASA ). greitai paaiškėjo, kad virusas iš “Arpanet” tinklo pateko į “Internet” tinklą. Po to, kai Kornelio universitetas netiesiogiai įrodė, jog būtent čia sukurtas virusas, jam buvo suteiktas “Cornel/Arpanet” vardas.
Ketvirtadienis, lapkričio 3-oji diena:
01.00 val. pranešama, kad 15 ”Arpanet” tinklo centrų apkrėsti virusu;
02.00 val. virusas aptiktas Harvardo ( JAV ) universitete;
03.30 val. virusas aptiktas Masačūsetso ( JAV ) universitete.
Apie sistemų sutrikimus pranešė ne tik žmonės, bet ir skaičiavimo sistemų procesoriai, kurie į tinklą pradėjo siųsti pranešimus, kad nebesugeba priimti naujų duomenų. Greitai paaiškėjo, koks stipru smūgis buvo suduotas. Pirma, virusas išplito kompiuterių tinkluose siaubingu greičiu, antra, jis blokavo tinklų sistemas dėl perpildytos atminties, trečia, labiausiai nukentėjo pati populiariausia “Unix” operacinė sistema.
Tarp sistemų administratorių kilo panika, nes užkrėstų sistemų buvo neįmanoma kontroliuoti. Tapo aišku, jei viruso plitimas nebus sustabdytas, tai pasekmės gali būti labai liūdnos.
Per penkias valandas virusas išvedė iš rikiuotės apie 800 sistemų, o per lapkričio 2-ąją ir 3-iąją dienas – 6000 kompiuterių. Per “Internet” tinklą virusas pasiekė Europą ir Australiją.Vis dar lapkričio 3-oji diena:
15.00 val. į sistemas pradedamas siųsti antivirusas,
atitinkamos tarnybos ima aiškintis, kas yra viruso autorius, Berklio universiteto mokslininkai išanalizuoja virusinę programą ir rekomenduoja “laikiną žingsnių rinkinį” viruso plitimui sustabdyti.
Penktadienis, lapkričio 4-oji diena:
00.27 val. pranešama, kad virusas detaliai aprašytas;
14.22 val. trumpai informuojama, kad virusinėje programoje aptikta klaidų, kurios viruso elgesį daro neprognozuojamą;
21.52 val. pranešimas apie “Internet” virusą.
Tuo tarpu FTB atkakliai dirbo. Kreipėsi į Kornelio universitetą, prašydami leisti susipažinti su visų darbuotojų darbo bylomis. Visi magnetiniai diskai buvo areštuoti. Tikrinant aptikta byla su rinkiniu slaptažodžių, į kurios kreipėsi virusas. Šios bylos savininkas buvo 23 metų Kornelio universiteto paskutinio kurso studentas Robert Moris. Tą pačią dieną jis pats atvyko į FTB centrą Vašingtone ir papasakojo, kad lapkričio 2 dieną Kornelio universiteto kompiuteryje “įvedė” virusą, tikėdamasis, kad jis ims veikti tik po keleto dienų. Bet virusas pradėjo veikti tuoj pat. R. Moris dar bandė sustabdyti jo plitimą, tačiau buvo per vėlu. Nebeveikė kompiuterinis paštas ir nebegalima buvo pranešti apie pavojų.