Virusinės ligos
5 (100%) 1 vote

Virusinės ligos

Virusinės ligos

VIRUSAS (lot. virus – nuodas), neląstelinės sandaros savarankiška

mažiausių mikrobų grupė. Virusas, kaip ir visi gyvi organizmai, gali

daugintis, evoliucionuoti, kisti. Tačiau jie neturi baltymus sintetinančių

ir energetinių sistemų, nevyksta jų medžiagų apykaita su aplinka, o patys

paprasčiausi virusai niekuo nesiskiria nuo sudėtingų org. medžiagų

molekulių. Virusai paplitę visur, kur yra gyvybė. Visi virusai yra

užkrečiami.

Virusai būna lazdelės, daugiakampio ikoseadro, rutulio pavidalo.

Mažiausieji esti 12 – 18 nm, didžiausieji – 300 – 400 nm dydžio. Matomi

pro elektrinį mikroskopą, o poksvirusai – ir pro optinį. Daugelį virusų

galima išgryninti ir kristalizuoti, o kristalus saugoti kaip ir kitas

chemines medžiagas.

Kiekvienos rūšies virusas paprastai susideda iš dviejų dalių: iš

baltymo dalelių sudarytos išorinės kapsidės bei vidinės šerdies, sudarytos

iš nukleorūgšties – arba DNR, arba RNR, bet ne iš abiejų kartu. Viruso

genome daugiausia yra keli šimtai genų. Kapsidę dar gali supti išorinis

membraninis apvalkalas; jei nesupa , sakoma, kad virusas yra “nuogas”.

Apvalkalas yra šeimininko plazminės membranos dalis, kurioje taip pat yra

viruso glikoproteinų spyglių.

Virusai yra obligatiniai viduląsteliniai parazitai. Tai reiškia, kad

jie negali daugintis už gyvos ląstelės ribų. Virusai apkrečia visokias

ląstelių rūšis – nuo bakterijų iki žmogaus ląstelių, tačiau virusai yra

labai specifiški.

Virusai taip pat gali keistis arba evoliucionuoti. Besikeičiantys

virusai gali sukelti daug rūpesčių, ne veikli vakcina šiandien gali būti

neveikli rytoj.

Dauginantis virusas prilimpa prie šeimininko ląstelės išorinio

paviršiaus receptorių. Tada viruso nukleorūgštis patenka į ląstelę. Jau

viduje ji koduoja kapsidės baltymines daleles. Daugiausia virusų

dauginimasis priklauso nuo šeimininko fermentų, ribosomų, transportinės RNR

ir ATP. Virusas perima šeimininko ląstelės medžiagų apykaitos aparatą.

Labiausiai virusai žinomi todėl, kad sukelia užkrečiamas ligas. Vieni iš

labiausiai žinomų žmogaus virusų yra – hepatito, papilomų, ŽIV, gripo,

tymų, kiaulytės, raudonukės virusai.prieš kai kurias virusines ligas yra

sukurtos vakcinos – vaistai, skiriami didinti atsparumą virusinėms ligoms.

ŽIV – Žmogaus imunodeficito virusas. Jis sukelia ligą – Žmogaus

imonudeficito virusinę infekciją. Šios ligos paskutinė stadija –

akvizitinis imunodeficito sindromas – AIDS. Žodis “akvizitinis” reiškia

“įgytas”, o “sindromas” – ligos požymių visuma. Virusas naikina organizmo

imuninę sistemą, kuri saugo žmogų nuo infekcijos. ŽIV gyvena žmogaus kūne

nuo užsikrėtimo iki mirties. Svarbu suprasti, kad žmogus užsikrėtęs ŽIV,

ilgus metus ( 6 – 12 m. ) paprastai jaučiasi sveikas ir gali nežinoti, kad

yra užsikrėtęs, bet gali užkrėsti kitus. Ar žmogus yra užsikrėtęs ŽIV, gali

pasakyti tik gydytojai po kraujo tyrimo. AIDS diagnozuojama kai,

susilpnėjus imuninei organizmo sistemai, prasideda plaučių ligos ( pvz.

plaučių uždegimas ), nervų sistemos ligos ( pvz. encefalitas, meningitas ),

navikinės ligos ir kitos. Kiek laiko sergama iki mirties? Jau sergant AIDS,

vartojant priešvirusinius vaistus gyvenama vidutiniškai 5 – 7 metus, o

kartai ir dar ilgiau ( tai priklauso nuo ligonio sveikatos būklės ). Ar

visi užsikrėtę ŽIV serga AIDS? Liga žinoma dar labai neseniai, tik 18 metų.

Nustatyta, kad apie 1,5 procento visų užsikrėtusiųjų gyvena su virusu

ilgiau nei 15 metų ir nejaučia jokių ligos požymių. Galbūt jie niekada

nesusirgs, bet niekas dar negali to užtikrinti. Trumpa statistika

pasaulyje: 1998 m. pabaigoje pasaulyje gyveno 33,4 milijonai žmonių su

ŽIV/AIDS. PSO duomenimis, kas 100-asis lytiškai aktyvus pasaulio gyventojas

yra užsikrėtęs ŽIV. Kas dieną daugėja ŽIV užsikrėtusių vaikų: 2,7 milijonai

mirė nuo AIDS, 1,5 gyvena su ŽIV, 8,2 milijonai dėl AIDS liko našlaičiai.

Lietuvoje: Lietuvoje iki 1999 m. užregistruoti 135 ŽIV nešiotojai ( 123

vyrai, 12 moterų ). Klaipėdoje – 84, Vilniuje – 21, Kaune – 6, Panevėžyje –

4, Šiauliuose – 3, kituose miestuose – 7, ne Lietuvos piliečių – 10. 21

asmuo sirgo AIDS, 8 mirė dėl AIDS sukeltų komplikacijų.

Užsikrėtusių asmenų amžius nuo 16 iki 65 metų.

ŽIV kilmė

Žmogaus imunodeficito viruso kinmė nėra aiški, Tačiau dauguma

mokslininkų linkę manyti, kad virusas ilgą laiką buvo paplitęs labai

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 669 žodžiai iš 1318 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.