Virusinės ligos
5 (100%) 1 vote

Virusinės ligos

Kancerogenai

Virusinės ligos

VIRUSAS (lot. virus – nuodas), neląstelinės sandaros savarankiška mažiausių mikrobų grupė. Virusas, kaip ir visi gyvi organizmai, gali daugintis, evoliucionuoti, kisti. Tačiau jie neturi baltymus sintetinančių ir energetinių sistemų, nevyksta jų medžiagų apykaita su aplinka, o patys paprasčiausi virusai niekuo nesiskiria nuo sudėtingų org. medžiagų molekulių. Virusai paplitę visur, kur yra gyvybė. Visi virusai yra užkrečiami.

Virusai būna lazdelės, daugiakampio ikoseadro, rutulio pavidalo. Mažiausieji esti 12 – 18 nm, didžiausieji – 300 – 400 nm dydžio. Matomi pro elektrinį mikroskopą, o poksvirusai – ir pro optinį. Daugelį virusų galima išgryninti ir kristalizuoti, o kristalus saugoti kaip ir kitas chemines medžiagas.

Kiekvienos rūšies virusas paprastai susideda iš dviejų dalių: iš baltymo dalelių sudarytos išorinės kapsidės bei vidinės šerdies, sudarytos iš nukleorūgšties – arba DNR, arba RNR, bet ne iš abiejų kartu. Viruso genome daugiausia yra keli šimtai genų. Kapsidę dar gali supti išorinis membraninis apvalkalas; jei nesupa , sakoma, kad virusas yra “nuogas”. Apvalkalas yra šeimininko plazminės membranos dalis, kurioje taip pat yra viruso glikoproteinų spyglių.

Virusai yra obligatiniai viduląsteliniai parazitai. Tai reiškia, kad jie negali daugintis už gyvos ląstelės ribų. Virusai apkrečia visokias ląstelių rūšis – nuo bakterijų iki žmogaus ląstelių, tačiau virusai yra labai specifiški.

Virusai taip pat gali keistis arba evoliucionuoti. Besikeičiantys virusai gali sukelti daug rūpesčių, ne veikli vakcina šiandien gali būti neveikli rytoj.

Dauginantis virusas prilimpa prie šeimininko ląstelės išorinio paviršiaus receptorių. Tada viruso nukleorūgštis patenka į ląstelę. Jau viduje ji koduoja kapsidės baltymines daleles. Daugiausia virusų dauginimasis priklauso nuo šeimininko fermentų, ribosomų, transportinės RNR ir ATP. Virusas perima šeimininko ląstelės medžiagų apykaitos aparatą.

Labiausiai virusai žinomi todėl, kad sukelia užkrečiamas ligas. Vieni iš labiausiai žinomų žmogaus virusų yra – hepatito, papilomų, ŽIV, gripo, tymų, kiaulytės, raudonukės virusai.prieš kai kurias virusines ligas yra sukurtos vakcinos – vaistai, skiriami didinti atsparumą virusinėms ligoms.

ŽIV – Žmogaus imunodeficito virusas. Jis sukelia ligą – Žmogaus imonudeficito virusinę infekciją. Šios ligos paskutinė stadija – akvizitinis imunodeficito sindromas – AIDS. Žodis “akvizitinis” reiškia “įgytas”, o “sindromas” – ligos požymių visuma. Virusas naikina organizmo imuninę sistemą, kuri saugo žmogų nuo infekcijos. ŽIV gyvena žmogaus kūne nuo užsikrėtimo iki mirties. Svarbu suprasti, kad žmogus užsikrėtęs ŽIV, ilgus metus ( 6 – 12 m. ) paprastai jaučiasi sveikas ir gali nežinoti, kad yra užsikrėtęs, bet gali užkrėsti kitus. Ar žmogus yra užsikrėtęs ŽIV, gali pasakyti tik gydytojai po kraujo tyrimo. AIDS diagnozuojama kai, susilpnėjus imuninei organizmo sistemai, prasideda plaučių ligos ( pvz. plaučių uždegimas ), nervų sistemos ligos ( pvz. encefalitas, meningitas ), navikinės ligos ir kitos. Kiek laiko sergama iki mirties? Jau sergant AIDS, vartojant priešvirusinius vaistus gyvenama vidutiniškai 5 – 7 metus, o kartai ir dar ilgiau ( tai priklauso nuo ligonio sveikatos būklės ). Ar visi užsikrėtę ŽIV serga AIDS? Liga žinoma dar labai neseniai, tik 18 metų. Nustatyta, kad apie 1,5 procento visų užsikrėtusiųjų gyvena su virusu ilgiau nei 15 metų ir nejaučia jokių ligos požymių. Galbūt jie niekada nesusirgs, bet niekas dar negali to užtikrinti. Trumpa statistika pasaulyje: 1998 m. pabaigoje pasaulyje gyveno 33,4 milijonai žmonių su ŽIV/AIDS. PSO duomenimis, kas 100-asis lytiškai aktyvus pasaulio gyventojas yra užsikrėtęs ŽIV. Kas dieną daugėja ŽIV užsikrėtusių vaikų: 2,7 milijonai mirė nuo AIDS, 1,5 gyvena su ŽIV, 8,2 milijonai dėl AIDS liko našlaičiai. Lietuvoje: Lietuvoje iki 1999 m. užregistruoti 135 ŽIV nešiotojai ( 123 vyrai, 12 moterų ). Klaipėdoje – 84, Vilniuje – 21, Kaune – 6, Panevėžyje – 4, Šiauliuose – 3, kituose miestuose – 7, ne Lietuvos piliečių – 10. 21 asmuo sirgo AIDS, 8 mirė dėl AIDS sukeltų komplikacijų.

Užsikrėtusių asmenų amžius nuo 16 iki 65 metų.

ŽIV kilmė

Žmogaus imunodeficito viruso kinmė nėra aiški, Tačiau dauguma mokslininkų linkę manyti, kad virusas ilgą laiką buvo paplitęs labai nedidelėje subsacharinės Afrikos teritorijoje. Žmonės galėjo užsikrėsti nuo beždžionių. Žlugus kolonijiniai sistemai ( 1961 m. ), Afrika tapo laisva ir atvira. Gyventojų migracija “padėjo” virusą iš epidemiškai pavojingų teritorijų perkelti į visai naujas, neturinčias minimalaus atsparumo ŽIV infekcijai, teritorijas. Infekcijos plitimą paspartino ir medikai, aktyviai propaguodami ir plačiai naudodami kraujo perpilimus…

Kaip virusas pateko į Lietuvą?

Pirmieji virusą į Lietuvą galėjo įvežti tolimojo plaukiojimo jūrininkai, pabuvoję šalyse, kur virusas jau buvo labai išplitęs, pavyzdžiui, Centrinėje Afrikoje. Dažniausiai jūrininkai užsikrėčia naudodamiesi uostų prostitučių paslaugomis (heteroseksualus lytinis užsikrėtimo būdas). Antra grupė
žmonių, kurie galėjo pirmieji įvežti virusą – tai asmenys, dirbę ar kurį laiką gyvenę užsenyje. Tai dažniausiai homoseksualūs vyrai, užsikrėtę per homoseksualius santykius. Pirmieji užsikrėtimai Lietuvoje galėjo įvykti apie 1983 – 1985 m.

Viruso plitimo būdai

Per lytinius santykius

• Lytiniai santykiai. Tikimybė užsikrėsti – nuo 1 iki 10 proc. Ypač pavojinga, jei žmogus yra užsikrėtęs lytiškai plintančiomis infekcijomis (chlamidijomis, lytiniu herpesu, sifiliu, gonorėja ir kt.)

Per kraują

• Kraujo perpylimai. Daugelyje pasaulio šalių nebuvo tikrinama, ar kraujas užkrėstas ŽIV. Tikimybė užkrėsti žmogų ŽIV perpilant kraują, siekė iki 100 proc. Pradėjus tirti donorų kraują, užkrėstųjų skaičius sumažėjo iki 0,01 proc. ŽIV infekcija pasižymi inkubaciniu (lango) periodu, kai antikūnai prieš virusą dar nesigamina arba jų nepasigamina pakankamai, tačiau jau galima jį perduoti perpilant kraują. Lietuvoje donorų kraujas dėl ŽIV antikūnų pradėtas tirti 1989 m.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 937 žodžiai iš 1864 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.