Viskas apie vitaminus
5 (100%) 1 vote

Viskas apie vitaminus

Maisto medziagos

Vitaminai

Panevezio “Sauletekio” vid. m-klos

10d klases Justo Karpaviciaus

Referatas

Turinys:

Turinys…………………………………………………………2

Vitaminų apibendrinimas…………………………………..3

Vitaminas A (retinolis)……………………………………….4

Vitaminas B1 ( tiaminas)…………………………………….5

Vitaminas B2 ( riboflavinas)………………………………..6Niacinas (vitaminas PP, vitaminas B3) –

nikotino rūgštis, nikotinamidas…………………………..7

Pantoteno rūgštis (vitaminas B5)…………………………8

Vitaminas B6 ( piridoksinas, piridoksalis,

piridoksaminas)………………………………………………9

Folio rūgštis (vitaminas B9, vitaminas Bc)………………10

Vitaminas B12 (kobalaminai)……………………………….11

Vitaminas C (askorbo rūgštis)…………………………….12

Vitaminas D ( cholekalciferolis, ergokalciferolis)……..13

Vitaminas E ( -tokoferolis ir kiti tokoferoliai)…………14

Biotinas (vitaminas H, vitaminas B8)…………………….15

Vitaminas K (filochinonai, menachinonai)………………16

Vitaminai yra mažos molekulinės masės organiniai junginiai, būtini normaliam organizmo vystymuisi, augimui ir veiklai. Kaip kofermentai, jie būtini fermentinių organizmo reakcijų komponentai. Vitaminai katalizuoja medžiagų apykaitą ir dalyvauja audinių bei organų biocheminėse reakcijose, bet jie nėra energetiniai ir plastiniai produktai. Organizmas nesugeba pasigaminti daugumos vitaminų ir turi juos nuolat ir reguliariai gauti su maistu . Maiste, be vitaminų, yra provitaminų, kurie organizme virsta vitaminais. Pvz.: morkose randama karotinų, iš kurių organizme susidaro vitaminas A.

Rusų mokslininkas N.Luninas (1880) eksperimentais įrodė, kad vitaminai yra svarbūs ir būtini normaliai organizmo medžiagų apykaitai. Lenkų mokslininkas K. Funkas (1912) pasiūlė vitaminų terminą. Trūkstant organizme vitaminų, susergama hipovitaminoze arba avitaminoze.

Hipovitaminozę ir avitaminozę lemia įvairios priežastys. šiomis ligomis susergama, kai: 1) vartojamuose maisto produktuose yra nepakankamai vitaminų;

2) sutrikęs vitaminų įsisavinimas; 3) sutrikęs provitaminų virtimo vitaminais procesas; 4) padidėjęs organizmo poreikis vitaminams nėštumo, kūdikio maitinimo metu, dėl jvairių intoksikacijų, karščiavimo, didelio fizinio ar psichinio krūvio; 5) vartojami medikamentai, trikdantys normalią vitaminų, apykaitą organizme (dauguma antimikrobinių, ypač antituberkuliozinių vaistų, fenobarbitalis, difeninas). Hipovitaminozėms gali turėti įtakos ir netinkamas maitinimasis. Gausiai maitinantis angliavandeniais, didėja vitamino B-i, vartojant daug riebalų, vitamino E poreikis.

Vartojant daug baltymų, organizmui papildomai reikia vitamino C.

Pradiniai visų vitaminų nepakankamumo simptomai: bendras silpnumas, greitas nuovargis, apetito stoka, sumažėjęs organizmo atsparumas. Specifiški atskiro vitamino hipovitaminozės požymiai išryškėja vėliau. Absoliutus vitaminų trūkumas (avitaminozė) dabar labai retas reiškinys. Palyginti reta ir hipervitaminozė (vi-taminų perdozavimas). Šis pavojus prisimintinas, vartojant sintetinius vitaminų preparatus (vitamerus) didelėmis dozėmis ir ilgesnį laiką.

Vandenyje tirpūs vitaminai yra termolabilūs, neatsparūs šarmams ir šiek tiek atsparesni rūgščių veikimui. Jų atsargų organizme nesusikaupia. Riebaluose tirpūs šie vitaminai: A (retinolis, akseroftolis), D (ergokalciferolis), K (filochinonas),

E (tokoferolis). Jie atsparesni rūgščių ir šarmų veikimui bei temperatūros poveikiui. Organizme gali susikaupti nedidelės šių vitaminų atsargos, nes jie kumuliuojasi.

Vitaminų preparatai vartotini hipovitaminozės sukeltoms patologinėms būsenoms gydyti. Nehipovitaminozinės etiologijos ligoms gydyti jie nerekomenduojami, nes, dėl jų nepageidaujamo veikimo gydymas gali komplikuotis. Papildomai vartojant vitaminus, kai jų balansas organizme yra normalus, organizmo atsparumas ir tonusas nepadidėja, nebuna antiinfekcinio efekto. llgiau vartojant vieną vitaminą, gali sutrikti kitų vitaminų, fiziologinė pusiausvyra ir atsirasti jo hipovitaminozės reiškinių. Pvz., ilgiau vartojant vitaminą Bi mažėja Bz vitamino.

Moksliškai pateisinta kompleksinė vitaminų terapija – gydymas polivitaminų preparatais, kuriuose įvairių vitaminų kiekis yra subalansuotas. Deja, nepakankamai turint žinių apie vitaminų chemines bei farmakologines savybes ir netinkamai derinant juos vieną su kitu, gali atsirasti nepageidaujama ir pavojinga reakcija. Neleistina viename švirkšte maišyti vitaminų Bl, B6 ir B12 tirpalų. Kobaltas, kurio yra vitamino B12 sudėtyje, ardo vitaminus Bi ir B6. Vitaminas B6 stiprina vitamino B1 alergizuojančias savybes. Jei kartu vartojami injekcijomis vitaminai B12 ir C, taip pat B1 ir P, susilpnėja abipusis jų efektas ir sutrumpėja veikimas. Nepateisinamas ir gydymas labai didelėmis vitaminų dozėmis. Padidinus dozę virš fiziologiškai būtinos, vitaminui būdingas veikimas iš esmės nesustiprėja, o tik dažniau atsiranda jiems būdingų nepageidaujamų
reakcijų. Skiriant vitaminų preparatus gydymui, tikslinga biochemiškai nustatyti jų kiekį kraujo plazmoje ir tikrinti, kad jo koncentracija būtų fiziologinės organizmui normos ribose.

Vitaminas A (retinolis)

Vitaminas A – grupė riebaluose tirpstančių panašios cheminės struktūros medžiagų. Viena iš šių medžiagų – retinolis, kurio net mažiausias kiekis rodo tipišką vitamino A poveikį. Vitamino A provitaminai yra karotinoidai, iš kurių aktyviausias yra beta karotinas (kepenyse iš jo gaminamas vitaminas A).

Poveikis organizmui: efektyviausias iš A vitaminų – retinolis – padeda akies tinklainei skirti šviesą, tamsą ir spalvą. Be vitamino A nesusidarytų naujos odos ląstelės, jis palaiko normalią odos ir gleivinės būklę. Nuo jo greičiau gyja žaizdos. Vitaminas A yra būtinas normaliam kaulų ir dantų formavimuisi, normaliam augimui. Be to, jis dalyvauja nervų sistemos ir dauginimosi funkcijose.

Esant sausai odai, sergant žvyneline (psoriaze) ir paprastaisiais spuogais, vartojami kremai su vitaminu A; jie taip pat apsaugo odą nuo raukšlių intensyviai deginantis saulėje. Persišaldžius organizmas sunaudoja iki 60 % viso jame esančio vitamino A, todėl jo atsargas reikia papildyti. Be to, šiek tiek didesnis jo kiekis palengvina kvėpavimą sloguojant. Tyrimai rodo, kad pakankamas vitamino A ar beta karotino kiekis gali sumažinti riziką susirgti kai kuriomis vėžio ligomis, pvz., krūties vėžiu.

Svarbiausi šaltiniai: vitamino A yra žuvų taukuose, kepenyse, kiaušinių tryniuose, svieste, grietinėlėje. Provitaminų (karotinoidų) yra morkose, geltonuose bei oranžiniuose vaisiuose ir tamsiai žaliose lapinėse daržovėse.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 862 žodžiai iš 2824 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.