Visuomenės reakcija į nusikaltimą
5 (100%) 1 vote

Visuomenės reakcija į nusikaltimą

Nusikaltimas – elgesys, kuriuo yra neteisėtu būdu kėsinamasi į tai, kas, visuomenės nuomone, yra vertinga ir verta turėti. Bausmė yra atsakas į tokį elgesį. Visuomeninės reakcijos į nusikaltimą dažnai išreiškiamos socialine kontrole – procesu, kuris perteikia paklusnumą visuomenės normoms ir įstatymams. Viena tokios reakcijos rūšis – formali socialinė kontrolė – paklusimas įstatymams, kriminalinio teisingumo sistemai, teismams bei pataisos institucijoms. Tačiau egzistuoja ir kitoks būdas paklusti visuomenei – individų ar jų grupių reakcija į nusikaltimą, kurią sudaro

bendraamžių ar visuomenė daromas spaudimas nusikaltėliui, pašalinio žmogaus bandymas sustabdyti nusikaltimą, kolektyvinis tvarkos palaikymas ir pan.

I. Neformali nusikaltimo kontrolė. “Saugomos erdvės” modelis

Pasitaiko, kad apie rimtus nusikaltimus nėra net pranešama policijai. Toks veiksmas nusikaltėliui padeda išvengti formalių sankcijų. Tačiau individas, padaręs nusikaltimą, jokiu būdu neišvengs tokių neformalių socialinės kontrolės aspektų, kaip grupės vertinimas ar individo, buvusio nusikaltimo liudininku, įsiterpimas. Dažnai nusikaltusiajam yra svarbiau jo reputacija bendruomenės akivaizdoje, nei teismo galutinis sprendimas. Tačiau nusikaltimas dažnai kuria baimę, nepasitikėjimą ir įtarinėjimus, kurie gali sumažinti tarpusavio santykių sklandumą bendruomenėje. Socialinio solidarumo silpnėjimas mažins neformaliąją socialinę kontrolę. Pastarasis veiksmas gali įtakoti nusikalstamumo lygio didėjimą, kadangi sumažėja potencialiam nusikaltėliui visuomenės daromas spaudimas siekiant jį išlaikyti paklusnų įstatymams.

Laikantis tos nuomonės, kad neformali socialinė kontrolė bus aktyvesnė tose bendruomenėse, kur egzistuoja glaudesni individų tarpusavio santykiai, turėtume smulkiau paanalizuoti, kaip skirtingai šio fenomeno intensyvumas atsiskleis mažuose ar dideliuose miestuose, kaip dviejose elementariausiose primityvios ir modernios visuomenių išraiškose.1

Neformali kontrolė efektyviau veikia ten, kur žmonės gerai vienas kitą pažįsta ir tiesiogiai vienas su kitu bendrauja, o daugelio tyrimų rezultatai rodo kad nusikalstamumo lygis mažėja mažėjant bendruomenės narių skaičiui. Potencialūs nusikaltėliai mažose bendruomenėse gali būti lengviau atpažįstami kaip pašaliečiai, todėl su jais iš anksto yra elgiamasi kaip su įtariamaisiais. Priešingai, didelių miestų gyventojams yra sunkiau atskirti vietinį gyventoją nuo pašaliečio, kadangi heterogeniška tokio miesto bendrija reiškia įvairių vertybių ir normų egzistavimą. Gyvenantys mieste kasdien sutinka daugybę kitų žmonių, todėl nenuostabu, kodėl didelių miestų gyventojams dažnai reikalinga fiziškai atsiriboti nuo kitų tam, kad apsaugotų save nuo informacijos pertekliaus. Be to jie yra labiau linkę su kitais žmonėmis bendrauti nesileisdami į didelius asmeniškumus, priešingai, išlaikydami distanciją ir akcentuodami savo socialinius vaidmenis. Tai paaiškina tyrimo rezultatai, kuomet buvo tiriama, kokia dalis didelių arba mažų miestų gyventojų leistų nepažįstamajam pasinaudoti jų telefonu. Kaip ir buvo galima tikėtis, mažų miestelių gyventojai dažniau buvo pasiruošę be jokio įtarimo pašalietį įleisti į savo namus, nei didmiesčių gyventojai, kurie buvo linkę išsiaiškinti visas smulkmenas dar neatidarius durų nepažįstamajam.

Panašus tyrimas parodė, kad didelių miestų gyventojai buvo labiau linkę pripažinti nusikaltimo jų bendrijoje galimybę, nei mažų miestelių gyventojai., kurie dažniau buvo įsitikinę, kad gyventi miestelyje yra saugiau, todėl esą jiems pilnai pakanka neformalios kontrolės. Priešingai, didmiesčių gyventojai yra besitikintys nusikaltimo bet kuriuo metu, todėl jie pirmenybę teiktų oficialioms struktūroms, garantuosiančioms saugumą jų bendruomenėje.

Nesaugumo būsena didmiesčių gyventojams dažniausiai asocijuojasi su saugumo nebuvimu gatvėse, miesto parkuose ir pan. žmonės teigė, kad juos labiausiai baugina ištuštėjusios gatvės naktį. Pasak jų, neformali socialinė kontrolė yra praktiškai neįmanoma, kadangi tiesiog nėra žmonių kurie galėtų tą kontrolę atlikti. Vienas iš lengviausių šios problemos sprendimo variantų būtų tiesiog geras gatvių apšvietimas. Tačiau kai kuriems architektams atrodė, kad toks bandymas būtų neveiksmingas. Pavyzdžiui, architektas O. Newman’as teigė, kad yra būtinas piliečių įsitraukimas į nusikalstamumo prevenciją, kuris pasireikštų tik sukūrus saugomą erdvę (defensible space).

Iš esmės saugomoji erdvė suvokiama kaip tokių gyvenamųjų namų projektavimas, kada gyventojai galėtų atskirti kaimyną nuo pašaliečio. Namas planuojamas taip, kad skatintų kaimynų tarpusavio bendravimą, be to pats namas ir aplinkinė teritorija turėtų visada išlikti priežiūroje. Nusikalstamumo lygis turėtų būti mažinamas projektuojant namą taip, kad individas būdamas namo išorėje, galėtų matyti, kas vyksta namo viduje tokio pobūdžio namai dažniausiai yra vos keleto aukštų L-formos gyvenamieji pastatai. Kiemas tokios formos name yra lengvai stebimas, jame turėtų būti gerai įrengto poilsio ir žaidimų aikštelės, kurios padėtų vaikus išlaikyti prie namų ir tuo būdu išlikti tėvų priežiūroje.

Kaip teigia O. Newman’as, “gyventojai nori
matyti ir būti matomi, girdėti ir būti girdimi dieną ir naktį”. Priežiūra ir stebėjimas mažina nusikalstamumą, o saugios aplinkos kūrimas mažina nerimą. Žmogus tik jausdamasis saugiai, praleis daugiau laiko viešoje vietoje, tuo pačiu didindamas neformalią elgesio kontrolę.

Žinoma, ką tik aptartas O. Newman’o namų projektavimo metodas neišvengė ir kritikos. Pirmiausia kaltintas dėl savo teorijos nenuoseklumo bei empirinių duomenų, įrodančių idėjos teisingumą, stygio, architektas yra užpuolamas ir dėl to, kad akcentuodamas fizinius šio modelio ypatumus, jis užmiršta socialinius-demografinius kintamuosius, tokius kaip gyventojų amžius (tikėtina, kad name, kuriame gyvens daugiau paauglių, bus aukštesnis nusikalstamumo lygis), rasinė gyventojų sudėtis, nedarbo lygis, gyventojų mobilumas ir pan.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 906 žodžiai iš 2997 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.