Visuomenės sveikata
5 (100%) 1 vote

Visuomenės sveikata

Turinys

1. Įvadas…………………………………………………………………..3 p.

2. Istorija…………………………………………………………………..4 – 5 p.

3. Sudėtis……………………………………………………………..…..5 – 6 p.

4. Priklausomybė nuo nikotino…………………………………………..6 – 8 p.

5. Rūkymo žala sveikatai…………………..…………………………….8 – 10 p.

6. Rūkymo žala nerūkantiesiems ir aplinkai……………………………10 – 11 p.

7. Kas vyksta, kai metama rūkyti?………………………………………11 p.

8. Statistika………………………………………………………………12 p.

9. Ekonominiai rūkymo aspektai…………………………………………13 p.

10. Pasaulinė nerūkymo diena…………………………………………….13 p.

11. Išvados…………………………………………………………….….14 – 15 p.

12. Literatūra……………………………………………………………..16 p.

Įvadas

Mano referato, kurio pavadinimas “…” tikslas buvo apibūdinti …..

Istorija

Iki XV amžiaus šis augalas buvo pažįstamas tik vietiniams Amerikos kontinento gyventojams. Archeologiniai tyrimai parodė, kad šiaurės Amerikos indėnai tabaką vartojo prieš 4000 metų, o gal ir dar anksčiau. Indėnai tabaką laikė magišku augalu, turinčiu gydomųjų savybių. Manyta, kad kartu su dūmais galima išrūkyti ligą. Tabako įkvėpimas buvo prilyginamas bendravimui su dievais.

Žodis tabakas greičiausiai kilęs iš Tobaco salos pavadinimo. Kaip pasakoja ispanų jūreiviai, 1492 metų sausio 15 d su Kolumbu atplaukę prie Centrinės Amerikos krantų, žodžiu tobaco vietiniai gyventojai vadino didelius susuktus lapus, skirtus rūkymo ritualams. Vėliau ispanai ir portugalai išplatino tabako lapus ir sėklas Europoje. Pirmieji, be jūreivių, tabaką platino prekeiviai, vienuoliai ir politikos veikėjai. Žanas Niko, Prancūzijos ambasadorius Portugalijoje, 1560 m nusiuntė tabako karalienei Jekaterinai Mediči, rekomenduodamas jį kaip vaistą nuo migrenos. Netrukus po Prancūziją paplito uostomojo tabako mada. Ž. Niko garbei augalas pavadintas Nicotiana, o XIX a. pradžioje išskirta iš jo medžiaga – nikotinu.

Europoje rūkymas ėmė plisti nuo XVI amžiaus, netrukus po to, kai buvo atrasta Amerika. Įdomu, kad rūkymas iš pradžių buvo laikomas vaistu. “Patarimuose kaip išsaugoti sveikatą”, išleistuose 1613 metais, rašoma: “Tabako pypkė, išrūkyta nevalgius drėgną arba lietingą rytą, yra vienintelis vaistas nuo visų ligų”. Gydytis tabaku nustota gana greitai, tačiau iki pat XIX amžiaus pabaigos rūkymas nebuvo laikomas žalingu sveikatai. Visi sunertimo tik tada, kai moksliškai buvo patvirtinta grėsminga rūkymo įtaka daugeliui ligų, ypač širdies ir kraujagyslių bei onkologinėmis.

Tabako draudimas. Nuo pat tabako išplitimo atsirado ir kovojančių prieš jo vartojimą. XVII a. pradžioje Anglijos karalius Džeimsas I-asis pasisakė prieš tabako vartojimą, nes jis kenkiąs sveikatai, apsvaiginąs žmones, taigi silpninąs ir šalies karius. Jis įvedė muitą tabakui įvežti į Angliją. Prancūzijoje tų pačių priemonių ėmėsi kardinolas Rišeljė. Šie draudimai anaiptol nesustabdė tabako plitimo, o tik paskatino jo kontrabandą.

Pietuose, kur dėl karšto klimato rūkymas lengvai galėjo sukelti gaisrą, įstatymai buvo daug griežtesni. Pvz., Turkijoje rūkoriai buvo baudžiami kūno bausmėmis, viešo išgėdijimo ceremonijomis ir net mirties bausme, Japonijoje už rūkymą galėjai būti uždarytas į kalėjimą. Nors nuo pat mažens mums kalama į galvą – rūkymas kenkia sveikatai – daugybė žmonių negali jam atsispirti.

Sudėtis

Tabakas (isp.tabaco) – vienmetė ir daugiametė žolė arba krūmas Nicotiana; paplitęs daugiausia Amerikoje ir Australijoje; daugelyje šalių auginamas kaip narkotinis, dekoratyvinis augalas. Tabakas – pagrindinė cigarečių sudedamoji dalis, tačiau į cigaretes dedama ir kitokių sudedamųjų dalių: amoniakas – sustiprina nikotino absorbciją; kvapiosios medžiagos – pagerina skonį, saldikliai – suteikia skonį ir pikantiškumą, eugenolis ir mentolis – apstingdo gerklę ir palengvina įkvėpimą; kakava – išplečia kvėpavimo takus ir t t.

Cheminė perdirbto tabako sudėtis:

· 2 – 4 % nikotino,

· 5 – 20% angliarūgščių,

· 4 – 12% baltymų,

· 5 – 15% organinių rūgščių,

· 7 – 12 % dervų,

· 0,1 – 1,5 % eterinių aliejų.

Nikotinas – tai natūralus tabako augalo skystis. Jo yra cigaretėse, cigaruose, pypkių ir kramtomajame tabake. Rūkant, kartu su dūmais įtraukiama ir nikotino. Plaučiuose nikotinas greitai ir visiškai rezorbuojasi. Per burnos gleivinę nikotinas rezorbuojasi lėčiau ir ne visiškai. Pypkėse, cigaruose nikotino yra daugiau nei cigaretėse, tačiau jų sunkūs dūmai intensyviai dirgina kvėpavimo takus, todėl mažiau dūmų (kartu ir nikotino) įkvepiama. Cigarečių dūmai yra lengvesni ir nikotino įkvepiama mažiau. Standartinėje cigaretėje yra apie 20 miligramų. nikotino. Dalis nikotino suyra nuo karščio, dalis –
išsisklaido aplinkoje. Į organizmą jo patenka apie 2 miligramus. Mirtina dozė žmogui yra 1 miligramas nikotino vienam kilogramui kūno svorio.

Tabako dūmai yra dviejų rūšių: pagrindiniai ir šalutiniai. Pagrindiniai dūmai yra tie, kuriuos rūkorius įtraukia ir išpučia, o šalutiniai, – kurie kyla nuo pypkės, cigaro ar cigaretės galo. Rūkant cigaretę, pagrindinis dūmas įkvepiamas ir išpučiamas 8 – 9 kartus, tai vyksta maždaug 24 sekundes, o pati cigaretė dega apie 12 minučių visą laiką teršdama orą šalutiniais dūmais. Kenksmingų medžiagų koncentracija šalutiniuose dūmuose didesnė negu pagrindiniame dūme, kurį įtraukia rūkantysis: juose 3 kartus daugiau benzpireno, 2 kartus daugiau dervų ir nikotino, 5 kartus daugiau anglies monoksido ir 50 kartų daugiau amoniako.

Dervos – tai viena iš pagrindinių medžiagų, dėl kurių tabakas sukelia vėžį. Dervos yra lipni ruda medžiaga, kuri kaupiasi rūkančiųjų plaučiuose. Ji nudažo pirštus, dantis, liežuvį. Ji padengia viską prie ko liečiasi, ypač kvėpavimo takus. Dervos susikaupia pastovaus rūkoriaus plaučiuose.

Priklausomybė nuo nikotino

Rūkymas priskiriama prie ypač paplitusių narkomanijos formų. Pasaulio sveikatos organizacija rūkymą vertina kaip ligą, kuri yra įtraukta į Tarptautinę ligų klasifikaciją. Žmonės rūko todėl, kad atsiranda fizinė ir psichinė priklausomybė nuo nikotino. Nikotinas sukelia energijos antplūdį, padeda susikaupti, pagerina akių ir rankų koordinaciją, taip pat stimuliuoja simpatinę nervų sistemą. Statistiniais duomenimis 70 – 90 proc. rūkorių norėtų mesti rūkyti, tačiau iki 65 metų pasiseka 1 iš 3. 40 proc. rūkorių po širdies priepuolio išėję iš ligoninės pradėjo rūkyti tą pačią dieną. 50 proc. rūkorių po laringoektomijos arba pulmonektomijos rūkė toliau. Per 50 proc. narkomanų nurodė, kad mesti rūkyti sunkiau, nei nustoti vartoti heroiną ar kokainą.

1. Psichologinė priklausomybė – tai įprotis, manipuliavimas rūkymu, elgesio, gyvenimo būdo. Psichologinę priklausomybę lemia elgesio stereotipai, socialinė aplinka. Psichologinė priklausomybė vyrauja, kai žmogus rūko nedaug, nestiprias cigaretes, kai surūkomų cigarečių skaičius nepastovus ir priklauso nuo aplinkybių ar nuotaikos. Tokie žmonės gali užmiršti rūkymą kelioms valandoms ar dienoms (sirgdami, išvykę). Psichologinę priklausomybę įveikti galima tik stipriai motyvuojant ir pakeitus gyvenimo būdą bei įpročius.

2. Fizinė priklausomybė – sunkesnė priklausomybės forma, nes šiuo atveju rūkant sukeliamas staigus ir gausus dopamino išsiskyrimas, leidžiantis patirti malonumą, vyksta somatinės bei centrinės nervų sistemos reakcijos. Apie fizinę priklausomybę nuo nikotino galima kalbėti, jei surūkoma virš 20 stipresnių cigarečių per dieną, jei joms baigiantis imama nerimauti, o rytinė cigaretė yra svarbiausia. Rūkant stimuliuojamas noradrenalino išsiskyrimas smegenų kamiene, o tai padeda sutelkti dėmesį, padidina darbingumą. Šiuo atveju rūkančiojo organizmas tiesiog reikalauja nikotino, nes jo koncentracijos sumažėjimas kraujyje sukelia nemalonių pojūčių. Todėl labai norisi rūkyti rytą, vos atsikėlus iš lovos.

Mokslininkai ir medikai, atsižvelgdami į įvairių tipų rūkalių psichologinius skirtumus, nagrinėja penkis tipus ir kiekvieno jų galimybes kontroliuoti bei valdyti šį žalingą įprotį:

1. Žmogus įsitikinęs tonizuojančiu (žvalinančiu, gerinančiu nuotaiką, šalinančiu nuovargį) rūkymo efektu. Jis psichologiškai labai priklauso nuo cigaretės, jam atrodo, kad lengviau būti nevalgiusiu negu nerūkiusiam. Be “tonizuojančių judesių” išklibinti tokio tipo žmonių įprotį rūkyti sunku. Kai žmogus pajunta, kad “laikas parūkyti”, tegul lygiai 10 minučių pastovi prie atviro lango (kvėpuojant gana giliai). Reikia įveikti malonumą “parūkyti”. Pavyzdžiui, pakeisti tabako rūšį, į tokią kuri nemaloni.

2. Žmogus tarsi žaidžia rūkydamas. Jam malonu atplėšti ką tik nusipirktą pakelį, prisidegti cigaretę, laikyti ją burnoje ir “saviškai” pūsti dūmą. Šio tipo rūkaliai savo požiūrį į tai, ar galima atsisakyti šio įpročio, išreiškia taip: Galėčiau, bet kol kas nenoriu. Nepalankioje aplinkoje (reikia skubėti, šalta, protestuoja aplinkiniai) jie retai rūko.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1296 žodžiai iš 3934 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.