Visuomenies dalyvavimas sportiniame judejime
5 (100%) 1 vote

Visuomenies dalyvavimas sportiniame judejime

1121314151

TURINYS

Įvadas………………………………………………………………………………………….2

1. Individualus piliečių dalyvavimas sportiniame judėjime…………….3

1.1. Apie sportą……………………………………………………………………………………………………………….3

1.2. Neprofesionalus sportas…………………………………………………………………….4

1.3. Profesionalus sportas………………………………………………………………………5

1.4 Techninių sporto šakų atsiradimas ir piliečių dalyvavimas jame………………………………..6

1.5 Plaukimo veteranų sporto sąjūdžio pradžia Lietuvoje………………………………………………..6

2. Sportas mokslo įstaigose…………………………………………….9

2.1 Sportas mokykloje…………………………………………………………………………..9

2.2 Sportas universitete…………………………………………………………………………10

3. Piliečių fizinis aktyvumas……………………………………………………….16

Išvados……………………………………………………………………………………….19

Literatūros sąrašas…………………………………………………………………….20

ĮVADAS

Europos švietimo ir sporto bendrumo istorija ilga ir ryški. Jau mūsų kultūros lopšyje, antikinėje Graikijoje, tokie filosofai kaip Sokratas ir Aristotelis pipažino didžiulę sporto svarbą švietimui įtraukdami jį į savo mokymo programas ir pažymėdami, kad sportas skatina kiekvieno mūsų tiek fizinę, tiek protinę darną.

Kas trečias europietis reguliariai sportuoja. Tačiau dar reikia daug ką nuveikti, kad sportas taptų neatsiejama žmonių švietimo ir gyvenimo dalimi. Dalyvavimas sporte gali prisidėti prie visapusės brandos, socialinių gebėjimų ugdymo ir kilnaus žaidimo dvasios, taip pat savivokos ir konkurencingumo dvasios lavėjimo. Transliacijos teisių pardavimas daugumai sporto šakų tapo nauju pasipelnijimo šaltiniu, ir pelnas vis augo, iškreipdamas sporto industrijos ekonomika. Kadangi galima užsidirbti labai daug pinigų imantis sporto profesionaliai, tarp jaunų ir gabių žmonių plačiai pasklido noras siekti sportininko karjeros.

Šiandien vis daugiau moterų ir merginų užsiiminėja aerobika arba sportuoja treniruoklių salėse. Mėgėjiškų užsiėmimų tikslai – bendras sveikatos stiprinimas, gera nuotaika, puikios sportinės formos palaikymas. Dauguma merginų ir moterų ateina į sporto klubus, ketindamos sumažinti svorį, t.y. organizme sukauptų riebalų kiekį.

Valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą. (LR Konstitucijos 53 straipsnio dalis)

Lietuvos Respublikos gyventojai turi teisę laisvai pasirinkti fizinio aktyvumo formas ir sporto šakas, vienytis į sporto organizacijas, dalyvauti kūno kultūros ir sporto valdyme, užsiimti profesionalia sporto veikla, taip pat kita kūno kultūros ir sporto veikla, kurios nedraudžia įstatymai. (LR kūno kultūros ir sporto įstatymo 2 straipsnis).

Šio darbo tikslas išsiaiškinti, kaip vyksta sportinis judėjiams Pasaulyje ir Lietuvoje. Sužinoti, apie sporto judėjimo įtaką studentų ir moksleivių tarpe.

1. Individualus piliečių dalyvavimas sportiniame judėjime

1.1. Apie sportą

Sportas – KŪNO KULTŪROS DALIS, fizinių pratimų kompleksų varžybų, mokomojo pobūdžio pratybų ir treniruočių organizavimo ir vykdymo sistema. Sportas siauraja prasme reikšme apima tik varžybų organizavimą ir specialų pasirengimą šioms varžyboms. Šalia žmogaus sveikatos gerinimo ir bendrojo fizinio vystymo siekiama gerų rezultatų ir pergalių varžybų metu. Yra mėgėjų ir profesionalų sportas. Svarbiausios, tarpusavyje susijusios mėgėjų sporto organizacinės formos: masinis saviveiklinis sportas, sportas, kaip dėstomasis dalykas ir aukščiausių pasiekimų, arba didysis sportas.

Šiuolaikinis sportas susideda iš daugelio šakų, kurių kiekvienai būdinga savita sporto kova, yapatingi veiksmai, jų būdai. Sporto šakos, pripažintos tarptautinius mastu, skirstomos į penkias grupes:

1. šakos, kurioms būdingas aktyvus judėjimas (boksas, lengvoji atletika, krepšinis, futbolas it t.t )

2. šakos, kuriose vertinamos transporto priemonių, sporto valdymo meistriškumas (automobilių sportas, sklandymas)

3. šakos, susijusios su speceliu ginklų naudojimu ( šaudymas)

4. šakos, kuriose derinama modeliavimas ir konstravimas sus sukurtų modelių valdymu (aviamodelizmas);

5. žaidimai, kurių rezultatą lemia abstraktus loginis mąstymas ( šakmatai).

Sportas susiformavo kaip ypatinga žmonių fizinio išsivystymo lygio patikrinimo, išryškinimo ir palyginimo sfera. Daugumos pasaulyje paplitusių sporto šakų turinys, programa, taisyklės susidarė XIX a. II antroje pusėje ir XX a. I pirmoje pusėje, pagal jas pradėta rengti sporto varžybas, įkurta sporto nacionalių ir tarptautinių organizacijų – sporto klubų, sporto draugijų, sporto federacijų. XIX a. vidury kai kuriose šalyse pradėjo vystytis profesionalų sportas – reginių verslas ir biznis. Socialistinėse šalyse sporto pagrindą sudarė masinis kūno kultūros ir sporto sąjūdžiai.

Fizinis
lavinimas – platus terminas, į jį įeina ir sveikatingumas, gebėjimai, judėjimas, laisvalaikis šokant, sveikata, žaidimai ir sportas bei atitinkamos vertybės ir jų atpažinimas. Sportą galima apibrėžti taip – energinga fizinė veikla,kuri, siekiant išmatuoti individualiųjų fizinių galių ribas arba pramogaujant, siekiant prasiblaškyti, sukuria konkuravimo kits su kitu aplinką ar net konfrontaciją su natūraliais jos elementais.

Kas yra sporto veikla?

Sporto veikla – sportininko (gyventojo, kuria atlieka tam tikrą fizinę ar protinę veiklą, grindžiamą tam tikromis taisyklėmis ir organizuojamą tam tikra specialiai šiai veiklai nustatyta forma) rengimosi varžyboms ir dalyvavimo varžybose veikla.

Sporto veikla gali būti savarankiška individuali sportininko veikla ir veikla, vykdoma darbo ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu.

Sportininkai – tai atletai, golfo žaidėjai, jojikai, biliardo, bridžo žaidėjai, šachmatininkai, šaškininkai, taip pat komandinių sporto šakų atstovai – krepšininkai, ledo ritulininkai ir pan.).

Pajamų gavimo požiūriu prie sporto veiklos priskiriama ir tiesiogiai ar netiesiogiai su ja susijusi veikla, už kurią sportininkas gauna pajamų. Pavyzdžiui, reprezentacinė veikla (autografų dalijimas, dalyvavimas labdaros renginiuose, tam tikruose produkto (prekių ar paslaugų) pristatymuose), rėmėjo simbolikos vaizdavimas ant sportininko naudojamų sporto reikmenų. Tačiau ši vienkartinė ar pasikartojanti veikla turi būti siejama su konkrečiais vienkartiniais ar pasikartojančiais veiksmais, t. y. sporto renginiais.

1.2. Neprofesionalus sportas

Europos 15-oje šalių yra per 600.000 sporto klubų. Kurie atstovauja pirminių organizacijų kryptį ir jos išskiria Europą iš daugelio kitų pasaulio dalių. Apie du milijonai mokytojų, instruktorių ir darbuotojų aktyviai darbuojasi Europos sporto arenoje, daugumas atlieka laisvanorišką drabą. Klubai – Europos sporto piramidės bazė, jie skleidžia aplink save idėją „sportas – visiems“.

Pavyzdžiui, apie 40% Austrų , yra sporto klubų ar federacijų nariai. Portugalijoje šiam tikslui savo laiką ir jėgas skiria apie 70.000 nemokamų trenerių ir 40.000 nemokamų tarybų ir komitetų narių. Virš klubų kyla regioninės ir tautinės federacijos, piramidės viršuje – Europos federacija, į kurią įeina viena kiekvienos valstybės tautinė federacija. Varžybos rengiamos įvairiuose lygmenyse, veikia paramos ir įtakos perkėlimo sistema – esminis Europos sporto modelio bruožas.

Šis esminis Europos klubų sistemos komponentas, laisvanoriškas darbas asociacijose ir klubuose, sukuria plačią pasirenkamos veiklos programą milijonams vaikų ir jaunimo visoje Europoje. Čia jie gali patirti išgyvenimų, kurie pravers visam gyvenimui: pajus atsakomybę, įgis bendravimo gebėjimų ir savo lasivalaikį užpildys įsijungdami į atsakingą veiklą. Jie mokysis dirbti grupėje jungiami bendrų tikslų.

Neprofesionalus sportas Europoje remiasi laisvanoriška veikla.

Be žmonių,kurie dalinasi savo žiniomis ir gyvenimo patirtimi per visiems suprantamą sporto kalbą. Jų indėlis į sporto diegimą tarp gyventojų – neišmatuojamai platus. Be šio atsidavimo, gebėjimo prisiimti atsakomybę ir aktyvumo Europos sporto klubų veikla sugniužtų. Neišmatuojamai brangios šių žmonių pagalbos dėka klubai virsta aktyvių piliečių treniruočių aikštelėmis ir jose sklando viltis, kad tokie Europos bendrijos nariai transformuos savo patirtį ir į kitas socialinio gyvenimo sferas.

1 – Europos sporto federacijos

2 – Nationalinė sporto federacija

3 – Regionų sporto federacija

4 – Sporto klubai

1.3. Profesionalus sportas

Kai televizija ėmėsi transliuoti sportą 1950-aisiais, ji pritraukė platų žiūrovų, kurie tuo metu nenuėjo į parką ar prie arenos, ratą. Transliacijos teisių pardavimas daugumai sporto šakų tapo nauju pasipelnijimo šaltiniu, ir pelnas vis augo, iškreipdamas sporto industrijos ekonomika.

Viešas sporto klubų lankymas, dažniausiai ledo ritulio ir futbolo klubų, ir milžiniškos sumos mokamos sporto žvaigždėms kaip David Beckham tai tik keli požymiai augančio sporto komercionalumo, ypač per pastaruosius metus. Kadangi galima užsidirbti labai daug pinigų imantis sporto profesionaliai, tarp jaunų ir gabių žmonių plačiai pasklido noras siekti sportininko karjeros.

Atsižvelgiant į trumpą sportininko karjerą, ir ilgai dar juntamų traumų pasekmes, profesionalo gyvenimas – nėra svajonių išsipildymas, kaip atrodo, bet labai sunkus darbas labai konkurencingoje aplinkoje.

Kai Steffi Graf, daukkartinė teniso čempionė, sulaukusi 19-os pralaimėjo tik vos jaunesnei Monica Seles, duodama interviu ji pažymėjo, kad “žasidama jautė savo amžių”. Nors 19-os metų mergaitės lūpose tai skamba absurdiškai, čia išryškėja viena porfesionalų gyvenimo problemų: jei “normaliose srityse” karjera gali trukti iki 50-ies metų ir ilgiau, sportininko profesionalo karjera – maždaug 10 ar 20 metų, užsidirbant gyvenimo atlyginimą. Žmonių, kurie ir toliau egzistuoja profesionaliame sporte po 40-ies metų pasitaiko žymiai rečiau, nei sunkiassvorių boksininkų baleto scenoje. Todėl tampant profesionalu ar juo esant , reikia mastyti apie kitos karjeros, po šios karjeros, eigą. Kitaip teks užsidirbti tiek
kad likusį gyvenimą galėtum nugyvent sudėjęs rankas ir astipalaidavęs. Ne daug sportininkų išeis į užsitarnautą poilsį taip patogiai aprūpinti kaip Beckham.

Tačiau svajonė paversti hobi savo profesija abia gaji tarp daugelio nūdienos jaunų sportininkų.

1.4 Techninių sporto šakų atsiradimas ir piliečių dalyvavimas jame

XX a. pasaulis pasitiko didžiuliais technikos laimėjimais. Techninė pažanga sparčiai keitė gyvenimą, o jos pasiekimai tuo metu dažniausiai buvo laikomi sportiniais pasiekimais.

Svajonių vedami į orą kilo labai skirtingi žmonės: valstietis Klapata, gyvenęs netoli Žaliosios, prie Vilkaviškio, dvarininkas Nenarta iš Širvintų apylinkių ir daugelis kitų bandė įgyvendinti savo svajones.

1.5 Plaukimo veteranų sporto sąjūdžio pradžia Lietuvoje

Visame pasaulyje populiarėja veteranų sporto judėjimas. Lietuvos plaukimo veteranai, galima sakyti, pirmieji Lietuvoje pradėjo intensyviai rengtis ir dalyvauti įvairiose Lietuvos ir užsienio varžybose. Kadangi labai sunku atkurti kurio nors įvykio pradžią, tampančią istorijos faktu, tai mūsų darbo tikslas ir yra ne tik paanalizuoti Lietuvos plaukimo veteranų sportą, bet užčiuopti jo pradžią. Iškelti tokie uždaviniai: nustatyti prielaidas, kurios lėmė Lietuvos plaukimo veteranų veiklos pradžią; paminėti pirmuosius veteranų renginius Lietuvoje; prisiminti šio judėjimo pradininkus; atskleisti pirmuosius plaukimo veteranų startus Lietuvoje ir užsienyje.

Iki nepriklausomybės atgavimo 1991 metais Kaune egzistavo sporto asociacija, kurios darbui vadovavo garsus rankinio specialistas doc. Vytautas Kontvainis. Kauno sporto asociacijos sudėtine dalimi buvo veteranų sporto padalinys. Šio padalinio tikslas – sukurti bei pagerbti atskirų sporto šakų veteranus, buvusius žinomus sportininkus. Kauno sporto asociacijos nariai pirmiausia sutarė dėl tokio lengvosios atletikos sporto veteranų pagerbimo.

Kitas sporto asociacijos vadovų susitikimas su sporto veteranais įvyko Kauno “Vilijos” plaukimo baseine. Šio baseino vedėjas Česlovas Jasiulevičius buvo minėtos sporto asociacijos narys. Į pagalbą Č.Jasiulevičiui atėjo energinga Leonora Katkevičienė, praeityje viena geriausių Lietuvos plaukimo trenerių, taip pat Birutė Statkevičienė – Miuncheno olimpinių žaidynių dalyvė, daugkartinė Lietuvos plaukimo čempionė. Šioms dviems moterims ir kilo idėja: greta plaukimo veteranų pagerbimo, surengti ir pirmąsias plaukimo veteranų varžybas. Prieš pasidedant varžyboms sveikinimo kalbą pasakė LKKI anatomijos k-ros doc., garsių plaukikų Vytauto Tikniaus , Kęstučio Tiknevičiaus ir Birutės Tiknevičiūtės mama J.Tiknienė.

Po oficialios sportininkų susirinkimo dalies parsidėjo plaukimo varžybos. Jas organizuoti nebuvo sudėtinga, nes tokios varžybos veteranams jau buvo vykdomos pasaulyje. Jas vykdė ir vykdo tarptautine plaukimo federacija (FINA) bei Europos plaukimo lyga (LEN). Plaukimo veteranų varžybos pasaulyje buvo vykdomos pagal nustatytas taisykles, amžiaus grupes, t.y. plaukimo varžybose gali ir galėjo varžytis žmonės, kurių amžius 25 metai ir daugiau. Plaukimo veteranų varžybose sportininkai skirstomi į amžiaus grupes . Tad organizuoti veteranų varžybas nebuvo sudėtinga.

Galima teigti, kad pirmosios veteranų plaukimo varžybos įvyko 1990 gruodžio 28 d. Kaune, “Vilijos” plaukimo baseine, kurio ilgis 25 m ir 6 takeliai. Šios plaukimo varžybos buvo pavadintos Kauno veteranų plaukimo pirmenybėmis. Šios varžybos vėliau peraugo į atvirus Lietuvos veteranų plaukimo čempionatus, jie vykdomi kasmet, dažniausiai 2 kartus per metus. Pavasarį – pirmenybės, žiemą (gruodį) – čempionatai.

Pirmose Lietuvos veteranų plaukimo varžybose 1990 metais nugalėtojais tapę savo amžiaus grupėse plaukikai pasiekė ir Lietuvos veteranų plaukimo rekordus.

Patys vyriausi pirmųjų plaukimo varžybų dalyviai buvo: A.Zaboras (praeityje žinomas boksininkas)( 75-79 metų grupė),kuris plaukė 50 m l.st.. Jo rezultatas – 1.12,4 sek, Stasys Paleckis (75-79 m.gr.) – 50 m krūtine:1.14,5 sek. Tarp moterų 50 m krūtine nenugalima buvo pirmoji Lietuvoje sporto meistro, Broniaus Jakštonio trenerė, Danutė Banytė. (55-59 m. gr.), jos rezultatas –51,0 sek. Raimondas Bagdonavičius (65-69 m.gr.) 50 m nugara įveikė per 1.00,0 sek.

Iš jaunesnių plaukimo veteranų reiktų paminėti Vytautą Tiknių (40-44 m.gr), seseris Dalę, Birutę (35-39 m.gr.), Zitą (45-49 m.gr.) Užkuraitytes. Daug žadantis buvo Jūratės Martišienės (45-49 m.gr) 50 m nugara rezultatas – 41,3 sek.

1991 metais veteranų varžybos vėl vyko Kaune. Kaip ir 1990 metais dalyvavo kiek daugiau negu 50 plaukikų, bet tai jau buvo atviras Lietuvos veteranų plaukimo čempionatas bei Kauno miesto čempionatas

2. Sportas mokslo įstaigose

2.1 Sportas mokykloje

Kai galvojame apie mokymą, daugumai mūsų automatiškai iškyla mokyklos vaizdai. O kai galvojame apie mokyklą – atsimenam klasikinę mokymo situaciją: mokytojas stovi prieš klasę, mokiniai sėdi ir klauso.

Faktiškai, daugelis pamokų šiandienos mokyklose atrodo ir sukelia kitus įspūdžius. Įrodyta, jog mokymasis sėkmingai vyksta, jei mokiniai aktyviai integruojami į mokymosi procesą ir gali perimti jo valdymą. Sporto salėje dar lengviau parengti pamoką pačiu įsimenamiausiu
būdu, nes be sporto žinių, mokiniai išmoksta žymiai daugiau: jie pajunta grupės dvasią, sąžinigą žaidimą ir toleranciją žaidybinėje aplinkoje.

Sportavimas mokykloje itin reikšmingas ankstyvam švietimui ir formuojant specialius socialinius gebėjimus. Nors didelis Europos vaikų procentas aktyviai dalyvauja sporte, dalis jų tesportuoja mokykloje. Ypač jauname amžiuje, kai sportavimas mokykloje vienintelė fizinio aktyvumo galimybė ir vienintelė galimybė žaidiminėje aplinkoje išmokti esminių bendravimo taisyklių, kaip, pavyzdžiui, pajusti ir pritaikyti grupėje susiformavusias taisykles savo tikslams pasiekti. Be to, bendrame mokyklos švietimo kontekste, sportavimas mokykloje labai svarbus, nes jis sumažina agresyvųjį potencialą ir stiprina dalykinę orientaciją ir gebėjimą susikaupti.

Sportas mokykloje iš esmės yra puiki socialinio mokymo ir sveikatos švietimo aplinka.

Mokytojai gali motyvuoti mokinius ilgam užklasiniam fiziniam veiklumui, jei mokykloje sudaromas įdomus fizinio lavinimo tvarkaraštis. Tinkama mokymosi aplinka sumažina laimėjimo ir pralaimėjimo svarbą ir pabrėžia maksimalų visų vaikų įsitraukimą į skirtingas sporto rūšis pagal asmenines, socialines ir gebėjimų pakraipas, suteikia džiaugsmo ir sėkmės pojūtį visiems, nekliudo formuotis gebėjimams ir jų tobulėjimui, ugdo gerą sportinį elgesį kaip savikontrolė, discipplina, kooperavimasis, tolerancija ir pagarba.

Kūno kultūra XI-XII bendrojo lavinimo mokyklos klasėse siekiama:

• ugdyti šiuolaikinę kūno kultūros sampratą, suvokti kūno kultūros, sveikatos ir kitų socialinio bei kultūrinio gyvenimo sričių įvairiapusę savitarpio priklausomybę ir sąlygotumą;

• sudaryti galimybę fiziškai tobulėti, išgyventi džiaugsmą, tenkinant saviraiškos, savirealizacijos poreikį, stiprinti nusiteikimą ir gebėjimą sieti mokymąsi, darbą bei poilsį su fiziniu aktyvumu;

• stiprinti moksleivio sveikatą, puoselėti kūno grožį, judesių kultūrą;

• plėtoti žinias ir gebėjimus, būtinus praktikuojant įvairias kūno kultūros formas, sporto šakas;

• teikti korekcinę pagalbą moksleiviui, siekiant sušvelninti fizinės raidos spragas ar sutrikimus;

• puoselėti nuostatas, žinias ir gebėjimus, suteikiančius galimybę aktyviai dalyvauti kuriant (šeimoje, mokykloje, vietos bendruomenėje) kūno kultūrai ir sveikatos stiprinimui palankią aplinką.

Kūno kultūros dėka ugdomi motoriniai gebėjimai padeda moksleiviui:

• ugdytis atsakomybę, gebëjimą rinktis sveiką gyvenimo būdą, sąmoningai rūpintis savo paties ir kitų sveikata;

• išmokti valdyti psichoemocinę būseną;

• išmokti psichiškai ir fiziškai prisitaikyti prie fizinių krūvių;

• įtvirtinti fizinį aktyvumą, grūdinimąsi;

• įtvirtinti savarankiško mankštinimosi, savistabos ir savikontrolės gebėjimus;

• ugdytis fizines organizmo galias (kryptingai ir tikslingai jas lavinti pasirinktomis priemonėmis).

Kūno kultūros pamokose siekiama įtvirtinti šias vertybines nuostatas

• nuostatą sąmoningai rūpintis savo sveikata ir fiziniu tobulumu (fiziniu išsivystymu, parengtumu bei fiziniu aktyvumu);

• ugdytis visuminį požiūrį į kūno kultūrą, suvokti kūno kultūros funkcijų (sveikatinimo, ugdomosios, taikomosios, sportinės) prasmingumą ir jų ryšį su sociokultūrinėmis gyvenimo sritimis;

• pasiryžimą išlaikyti ir plėtoti fizinio aktyvumo gebėjimus;

• norą sąžiningai bendradarbiauti sportinėje veikloje, puoselėti olimpines sporto vertybes;

• nusiteikimą toleruoti kitaip mąstančius, kitokių gebėjimų bei interesų asmenis;

• ryžtą racionaliai planuoti ir įgyvendinti savo fizinį aktyvumą;

• puoselėti tautines kūno kultūros tradicijas ir pilietiškumą (domėtis tradicijomis, laimėjimais).

2.2 Sportas universitete

Dutūkstantieji – tai paskutinio šio šimtmečio ir olimpinių žaidynių Sidnėjuje metai. Studentų sporto atstovams jie yra reikšmingi tuo, kad nemažai lietuvos olimpinės delegacojos dalį sudarė esami ar buvę studentai. Studentų sportas gyvena savitą gyvenimą, svarbiausias jo įvykis – pasaulinė universiada, kurios dalyvių amžius ir socialinė padėtis yra ribojami (studentai iki 28 metų)

Vilniaus universiteto Centro sporto ir turizmo skyrius visų kursų studentams organizuoja mokomąjį šių sporto šakų treniruočių procesą: krepšinio (treneriai – G.Šerkšnas, R.Kaminskas, L.Berūkštienė), lengvosios atletikos (trenerė doc. J.Armonienė, dr.G.Aleksonis), futbolo (treneris R.Turskis), sportinės aerobikos (trenerė T.Gritėnienė), stalo teniso (trenerė Dž.Liepinaitienė), sunkumų kilnojimo (treneriai R.Cijūnėlis), dziudo (treneris doc. R.Naužemys), sambo (treneris E.Kriškoviecas), plaukimo (trenerė A.Bliumkinienė), orientavimosi sporto, šaudymo (atsakingas doc. Č.Kandratavičius), žygeivių (atsakingas prof. J.Jankauskas), paplūdimio tinklinis (atsakingas prof. J.Saplinskas), slidinėjimo (treneris doc. Č.Kandratavičius), badmintono (atsakinga Dž.Liepinaitienė), teniso (atsakinga A.Bliumkinienė), šachmatų (atsakinga doc. J.Armonienė). irklavimo (atsakingas R. Kniukšta), fechtavimo (atsakinga asist. R.Glatkauskaitė).

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 2801 žodžiai iš 5388 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.